Nė vitin 2018, Shtėpia Botuese Klubi i Poezisė Tiranė, nxori nga
shtypi dhe hodhi nė qarkullim librin e akademikut prof.dr. Flori Bruqi, me
titull Shtėpia e Verdhė. Ėshtė njė libėr mjaft interesant, me njė
vėllim prej 350 faqesh, nė tė cilin gjen njė pasqyrim tė hollėsishėm
politika agresive e shovinizmit serb kundėr kombi shqiptar. Autori, duke
argumentuar me fakte, zbulon thelbin e politikės sė kahmotshme serbe ndaj
etnisė shqiptare:
Serbia e ka ngritur nė doktrinė shtetėrore zhdukjen e popullit shqiptar
(f. 9).
Nė libėr autori trajton disa tema nga historia e politikės agresive tė
shovinizmit serbokriminal ndaj popullit shqiptar tė Kosovės. Kėtu do tė
ndalem nė disa prej tyre. Libri hapet me temėn Nobelisti Ivo Andriē si
antishqiptar, nė tė cilėn pėrshkruhen telegrafisht pikat
kulmore tė strategjisė shoviniste serbe kundėkombit shqiptar, duke filluar
nga dokumenti sekret - Naēertania- e vitit 1844 qė mbante firmėn e
Ilia Garashaninit dhe duke vazhduar me elaboratin e akademikut Ivo Andriē,
mandej me elaboratin e akademikut Vasa Ēubrilloviē e deri te Memorandumi 1
dhe 2, hartuar nga shkrimtari shovinist Dobrica Qosiē, akademik.
Pra, njėri nga doktrinarėt e zhdukjes sė popullit shqiptar, ka qenė
shkrimtari shovinist Ivo Andriē, i cili, fillimisht, kishte hartuar njė
program pėr ndarjen e Shqipėrisė, pėr ēka ai u ngrit deri nė postin e
ministrit tė jashtėm. Programi i tij titullohej Elaborati i Ivo Andriēit
pėr Shqipėrinė i vitit 1939.
Ky shkrimtar shovinist, ēuditėrisht, nė vitin 1961, paska fituar Ēminin
Nobel. Ēdo njeri me gjykim tė kthjellėt, kur merr vesh se ky shkrimtar
shovinist na qenka nderuar me Ēmimin Nobel nė letėrsi, nuk mund tė
mos shtrojė pyetjet e mėposhtme:
Po si ėshtė e mundur qė ti jepej Ēmimi Nobel njė shkrimtari tė
tėrbuar shovinist, i cili, nė elaboratin e vet kėrkonte shfarosjen e njė
populli tjetėr? A thua se ėshtė e besueshme qė juria e Ēmimit Nobel
nuk e paska pasur indormacionin e duhur pėr jetėshkrimin e Ivo Andriēit dhe,
konkretisht, pėr platformėn e tij shoviniste kundėr popullit shqiptar? Ėshtė
e pamundur qė juria eĒmimit Nobel tė ketė qenė e painformuar pėr
platformėn nė fjalė tė Ivo Andriēit. Ajo e pati nderuar atė shkrimtar
shovinist se nuk ka pasė ushqyer kurrfarė respekti pėr popullin shqiptar dhe
shfarosja e tij prej shovinizmit serbokriminal, nuk pėrbėnte kurrfarė
shqetėsimi pėr tė. Prandaj nderimi i Ivo Andriēit me Ēmimin Nobel
pėrbėn njė faqe tė zezė nė historinė e jurive tė Ēmimit nė fjalė. Por
njė tjetėr faqe e zezė nė historinė e jurive tė Ēmimit Nobel u shėnua
edhe nė vitin 2019, kur juria e tanishme e nderoi me kėtė Ēmim edhe njė
tjetėr shkrimtar shovinist, siē ėshtė shkrimtari
austriak Peter Handke, mbrojtės i flaktė i krimeve tė Millosheviēit kundėr
popullit shqiptar tė Kosovės. Nė kėtė mėnyrė, juria nė fjalė e damkosi
pėrfundimisht veten me damkėn e turpit, si njė juri shoviniste nė qėndrimin
ndaj kombit shqiptar.

Flori
Bruqi
shtepiaeverdhe - Sa-Kra.ch
https://www.sa-kra.ch shtepiaeverdhe
Akademik Flori Bruqi e sqaron lexuesin se shkrimtari shovinist Ivo Andriē e
pati pėrgatitur elaboratin me kėrkesė tė kryeministrit dhe ministrit tė
jashtėm tė Jugosllavisė Milan Stojadinoviē. Pra, elaborati nė fjalė zbulonte
orientimin e politikės zyrtare tė shovinizmit serbokriminal, nė themel tė sė
cilės shtroheshin pikėsynimet pėr shfarosjen e popullit shqiptar.
Pėr arritjen e kėtyre pikėsynimeve, politika shoviniste serbe ka gėzuar
pėrkrahjen e plotė tė tri fuqive kryesore evropiane tė kohės, siē ishin
Anglia, Franca dhe Rusia. Akademik Flori Bruqi citon nenin shtatė tė Paktit
tė Londrės, tė lidhur mė 26 prill tė vitit 1915 nė mes Britanisė sė Madhe,
Francės, Italisė dhe Rusisė, i cili kishtesi qėllim pėrfundimtar fshirjen e
Shqipėrisė nga harta e Evropės. Nė atė nen thuhej:
Nėse do tė vinte deri te formimi i njė shteti tė vogėl autonom e neutral i
Shqipėrisė, Italia nuk do ti kundėrvihej dėshirės sė Francės, tė Britanisė
sė madhe dhe tė Rusisė qė viset veriore dhe ato jugore tė Shqipėrisė tė
ndaheshin nė mes Malit tė Zi, Serbisė dhe Greqisė
(f. 22).
Autori pėrmend, po ashtu, edhe fjalėt e Ivo Andriēit, i cili citon njė
deklaratė tė kryeministrit francez Klemanso nė Konferencėn e Paqes tė vitit
1919:
Duke propozuar njė zgjidhje tė pėrgjithshme tė ēėshtjes sė Adriatikut,
Klemanso, nė cilėsinė e kryetarit tė Konferencės sė Paqes, nė lidhje me
lėshimin e Rijekės Italisė, deklaroi mė sa vijon: pra, sipas kėsaj, shteti i
S.H.S. (serbėve, kroatėve e sllovenėve) do tė ngrihet nė kulmin e fuqisė sė
vet, pasi ti ketė nė zotėrim Shkodrėn, Drinin dhe Shėngjinin
(f. 27-28).
Dihet me kohė qė shovinizmi serb, gjatė mėsymjes drejt territoreve shqiptare
nė nėntor tė vitit 1912, kur trupat sebe patėn pushtuar krejt Shqipėrinė
Veriore dhe patėn arritur deri nė Tiranė dhe nė Durrės, kishte si objektiv
tė siguronte njė dalje nė detin adriatik, dhe pikėrisht nė Durrės, sipas
vendimit tė Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr tė vitit 1913.Ky objektiv
gjente pėrkrahjen e plotė tė shovinizmit rusomadh, armikut tradicional tė
kombit shqiptar. Prandaj,
mė 27 tetor (9 nėntor) 1912,nė njė telegram sekret qė i dėrguari rus nė
Beograd, N.G. Hartvig, i pėrcillte Ministrisė sė Jashtme Ruse nė Sankt
Peterburg, thuhej:
Pėr
shkak tė zgjerimit tė ardhshėm tė territoreve tė tė katėr aleatėve, njė
Shqipėri autonome do tė dukej si njė anomali, si njė vatėr e pėrhershme
trazirash, tė cilat do tė ngjallnin shqetėsime pėr paqen nė Ballkan
Shqipėria do tė duhet tė copėtohet mes Serbisė, Malit tė Zi dhe Greqisė
(Citohet sipas librit: Faktori shqiptar nė zhvillimin e krizės nė
territorin e ish-Jugosllavisė. Dokumente. Vėll. i parė (1878-1997).
Shtėpia Botuese INDRIK. Moskė 2006, f. 57).
Menjėherė pas kėtij njoftimi, vjen edhe reagimi i ministrit tė
jashtėm tė Rusisė Sergej Sazonov. Nė kujtimet e veta, ky ministėr, si armik
i betuar i kombit shqiptar, shkruan:
Kuptohet vetvetiu se nga ana e Rusisė copėtimi i Shqipėrisė mes
ballkanasve, nė thelb, nuk mund tė haste nė kurrfarė kundėrshtimesh
Lejimi
i Serbisė pėr tė pasur njė dalje nė Adriatik, gjatė njė periudhe tė gjatė
kohe, u shndėrrua nė njė problem qendror tė politikės evropiane, megjithėse
nė vetvete ai kishte njė rėndėsi thjesht tė karakterit lokal
(Sergej Dmitrijeviē Sazonov. Kujtime. Shtėpia Botuese Harvest.
Minsk 2002, f.77-79).
Njė temė qė meriton vėmendjen e veēantė tė lexuesit, ėshtė ajo qė akademik
Flori Bruqi ia ka kushtuar kryeministrit serb Aleksandėr Vuēiē. Ai e ka
titulluar Duart e pėrgjakura tė Aleksandėr Vuēiēit.
Nė trajtimin e figurės sė Vuēiēit, autori ka meritėn e veēantė se ka flakur
tutje vellon e moderimit tė kryeministrit serb, e cila i ėshtė
veshur prej propagandės shtetėrore, duke anashkaluar natyrėn e tij kriminale
nė gjenocidin e ushtruar kundėr myslimanėve nė Jugosllavi dhe veēanėrisht
kundėr popullit shqiptar tė Kosovės.
Akademik Flori Bruqi i ējerr maskėn Aleksandėr Vuēiēit, si bashkėpunėtor i
ngushtė i kriminelit Sheshel, kryetarit tė Partisė Radikale Serbe, ku
Vuēiēi mbante postin e sekretarit tė pėrgjithshėm dhe Nikoliēi postin e
zėvendėskryetarit. Qė tė tre kėta kriminelė kishin hartuar planin pėr
spastrimin etnik tė Kosovės, platformė kjo, e botuar nė gazetėn Serbia e
Madhe (Velika Serbia) mė 14 tetor 1995 nė Beograd (f. 46).
Por natyra ēnjerėzore e Vuēiēit del mė shumė nė pah pėrmes deklaratave tė
tij nė pėrkrahje tė dy kriminelėve me damkė, si Ratko Mlladiēi dhe Radovan
Karaxhiēi, tė dėnuar nga Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės pėr krime kundėr
njerėzimit. Akademik Flori Bruqi citon deklaratat e Vuēiēit pėr Mlladiēin
dhe Karaxhiēin, tė publikuara nė vitet e para tė kėtij shekulli.
Radovan Karaxhiēi ėshtėsimbol i luftės pėr liri tė popullit serb. Karaxhiēi
dhe Mlladiēi janė patriotė tė shquar serbė dhe heronj tė luftės atdhetare.
Nuk do ta dorėzojmė as Radovan Karaxhiēin dhe as Ratko Mlladiēin. Nėse i
takoj diku, do tė pi me ta kafe. Shtėpia ime, ashtu si edhe gjithė shtėpitė
e familjes Vuēiē, do tė jenė pikėrisht shtėpi e sigurt e gjeneralit Ratko
Mlladiē
(f. 50).
Fakti qė Vuēiēi ėshtė president i Serbisė, dėshmon mė sė miri pėr
psikologjinė e kriminalizuar tė popullit serb. Se jo mė kot populli serb, me
votėn e vet, nxori nė krye tė shtetit pikėrisht Vuēiēin, ministrin e
informacionit tė Sllobodan Millosheviēit, tė kriminelit me damkė qė lau me
gjak mbarė Bosnjė-Hercegovinėn dhe popullin shqiptar tė Kosovės. Prandaj
akademiku Flori Bruqi, nė faqet e kėtij libri, i ka bėrėskanerin e
duhur Aleksandėr Vuēiēit, duke ia flakur tutje pėrfundimisht mantelin e
udhėheqėsit tė moderuar tė Serbisė.
Me mjaft interes nė faqet e kėtij libri ėshtė tema qė trajtohet nė kreun me
titull Kishat dhe manastiret ortodokse nė Kosovė- trashėgimi
shqiptare.
Nė argumentim tė titullit qė i ka vėnė kėsaj teme tė librit, akademiku Flori
Bruqi shkruan:
Mbėshtetje pėr qėndrimet tona qė paraqiten gjatė gjithė kėtij punimi se
kishat dhe manastiret ortodokse u rindėrtuan ose, mė mirė tė themi, u
adaptuan me ndėrhyrje gjatė rindėrtimeve pėr tu transformuar nga stili
katolik nė atė ortodoks,.. do tė gjejmė edhe te disa studiues serbė qė
shquhen me punimet e tyre pėr kėto ēėshtje
(f. 53).
Autori, me njė objektivitet shkencor, ka nxjerrė nė spikamė njė tė vėrtetė
historike. Sepse dihet qė politeizmi ilir
filloi tia lėshojė vendin kristianizmit, i cili, me Ediktin
e Milanos, nė vitin 313, u
shpall fe zyrtare, institucionale, shtetėrore.
Akademik Flori Bruqi i ka dhėnė propagandės mashtruese serbe njė pėrgjigje
historikisht tė argumentuar. Madje pėrgjigjja e tij vlen edhe pėr Vatikanin,
i cili, nė vitin 2013,pėrmes njė artikulli tėkardinalit
Uallter Kasper pėr tė pėrditshmen katolike Kathpress,
deklaronte se Kosova ėshtė djepi i kishės ortodokse serbe.
Me analizėn e temės nė fjalė, akademik Flori Bruqi i ka bėrė njė shėrbim tė
madh jo vetėm traditės sė kahershme fetare tė Kosovės, por edhe mbarė
kombit shqiptar. Kjo pėr arsye se populli shqiptar i Kosovės e ka tė vetin
djepin fetar nė Kosovė se ėshtė popull rrėnjės dhe institucionet e veta
fetare, si kisha dhe manastire, i ka ngritur ca shekuj mė parė, para se
tributė sllave tė shpėnguleshin nga stepat ruse dhe tė dyndeshin drejt
Gadishullit Ilirik. Mitet dhe mashtrimet e falsifikatorėve serbė tė
historisė pėr lashtėsinė e kishave dhe tė manastireve nė Kosovė, nuk e
mbulojnė dot diellin me shoshė.
Njė tjetėr temė me rėndėsi qė akademik Flori Bruqi trajton nė kėtė libėr,
ėshtė ajo qė i kushtohet tė ashtuquajturės shtėpia e verdhė, e
cila, sipas propagandės shpifėse serbe, shėrbyekej si qendėr pėr trafikimin
e organeve njerėzore. Ka qenė fjala pėr njė shtėpi fshati qė ndodhet 15 km
nė veri tė Burrelit. Legjenda pėr njė trafikim tė organeve njerėzore qėorganizohej
nė njė shtėpi tė tillė nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, ka pasur pėr qėllim
tė falsifikohej e vėrteta historike pėr krimet barbare tė bishės fashiste
serbe kundėr popullit shqiptar tė Kosovės, nė mėnyrė qė Serbia, nga njė
shtet agresor, tė shndėrrohej nė njė shtet-viktimė. Kjo legjendė, e sajuar
nė Beogradė dhe nė Moskė dhe e mbėshtetur paturpėsisht edhe nga Perėndimi
evropian, ėshtė faqja mė e zezė nė historinė evropiane tė pasluftės.
Nė faqet e kėtij libri, autori ka vėnė nė dukje bashkėpunimin e ngushtė tė
Beogradit dhe tė Moskės pėr fabrikimin e shpifjeve pėr ekzistencėn e tė
ashtuquajturės shtėpia e verdhė. Ky bashkėpunim del nė pah mė sė
miri pėrmes deklaratave tė ish-ministrit tė jashtėm serb Vuk Jeremiē dhe tė
ministrit tė jashtėm rus Sergej Lavrov, tė cilėt, nė sinkron me
njėri-tjetrin, mbėshtetnin fuqimisht mashtrimet e Karla del Pontes dhe tė
Dik Martit, mashtrime trashanike kėto qė u hodhėn nė qarkullim me
sponsorizimin e drejtpėrdrejtė tė Beogradit dhe tė Moskės.
Nė librin e akademikut Flori Bruqi bėhet e qartė se Beogradi dhe Moska, si
dy vatrat mė armiqėsore tė kombit shqiptar nė tėrėsi dhe tė popullit
shqiptar tė Kosovės nė veēanti, patėn bėrė shumė investime pėr pėrgatitjen e
dy tellallėve tė Perėndimit evropian, si Karla del Ponte, ish-Kryeprokurore
e Tribunalit tė Hagės, dhe Dik Marti, anėtar i Dhomės sė Ulėt tė
Parlamnentit tė Zvicrės dhe raportues i Kėshillit tė Evropės, pėr tė
shpikur mitin, sipas tė cilit Ushtria Ēlirimtare e Kosovės paskej kryer
vrasje tė tė burgosurve serbė, me synimin pėr heqjen e organeve dhe
trafikimin e tyre pėr qėllime fitimi. Pėr kėtė qėllim, ish-kryeprokurorja
Karla del Ponte (tani ambasadore e Zvicrės nė Argjentinė) pati botuar librin
me titull Gjahu, nė tė cilin, pa iu dridhur qerpiku, ka shpifur,
duke deklaruar se gjoja civilėt serbė, tė burgosur nga Ushtria Ēlirimtare e
Kosovės, qenkeshin vrarė nė Shqipėri dhe organet e tyre qenkeshin shitur nė
tregun e zi pas pėrfundimit tė luftės.
Kėtė mėnyrė shpifjeje e ka pėrdorur edhe Dik Marti, si raportues i posaēėm i
Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės. Raporti i tij u miratua nė
Komitetin pėr Ēėshtje Juridike dhe tė Drejtat e Njeriut, ēka pėrbėn njė
njollė tė zezė pėr Komitetin nė fjalė, i cili i bashkohej korit tė hienave
serbe dhe ruse kundėr UshtrisėĒlirimtare tė Kosovės. Ėshtė me tė vėrtetė e
turpshme qė ai Komitet i merrte pėr tė vėrteta shpifjet e ish-Kryeprokurores
Karla del Ponte dhe tė raportuesit Dik Mati, sipas tė cilėve trafikimi i
organeve njerėzore mund tė bėhej nė njė shtėpi fshati nė veri tė
Burrelit! Me kėtė rast, akademik Flori Bruqi, pėr tė hedhur poshtė shpifjet
e ulėta tė dy personazheve tė lartpėrmendura, i drejtohet deklaratės sė njė
specialisti tė mjekėsisė ligjore nga Beogradi, prof.dr. Zoran Stankoviēit i
cili thotė se nė kėtė punė duhet tė marrin pjesė kirurgė tė mirė, njė
ekip multidisiplinar me tė paktėn 50 njerėz (f. 101).
Arsyen e shpifjeve tėish-kryeprokurores Karla del Ponte dhe tė raportuesit
Dik Marti, akademik Flori Bruqi e gjen te njė deklaratė e Frontit Demokratik
tė Bashkimit Kombėtar:
Pėrderisane shqiptarėt, menjėherė pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, nuk
ngritėm padi kundėr Serbisė pėr gjenocid dhe krime lufte nė Kosovė, tani njė
gjė tė tillė e bėjnė serbėt kundėr neve shqiptarėve, edhe pėrmes lobit tė
tyre shumė tė fuqishėm nė Zvicėr, fillimisht pėrmes librit tė
ish-Kryeprokurores sė Tribunalit tė Hagės, Zonjės Karla del Ponte, dhe tani
edhe pėrmes Raportit tė Zotit Dik Marti nė Kėshillin e Evropės
(f. 143).
Fronti Demokratik i Bashkimit Kombėtar ka shumė tė drejtė, por problemi
ėshtė se padinė kundėr Serbisė nuk kishte kush ta ngrinte pas pėrfundimit tė
luftės. Kjo pėr arsye se Hashim Thaēi kishte hyrė argat nė shėrbim tė
shovinizmit serbokriminal qėgjatė luftės dhe pėr tė Beogradi kishte bėrė njė
investim tė madh pėr ta nxjerrė nė krye tė Kosovės, fillimisht si
kryeministėr dhe mandej si president. Nėnkuptohet qė Thaēi, nė aktivitetin e
vet si kryetar i partisė demokratike dhe si argat i Beogradit, do tė
mblidhte rreth vetes pėrkrahėsit e bindur, me qėllim qė jo vetėm tė mos
ngrihej kurrfarė padie kundėr Serbisė pėr krimet, masakrat dhe shkatėrrimet
e rėnda qė i shkaktoi popullit shqiptar tė Kosovės, por edhe pėr ti bėrė
asaj lėshime pas lėshimesh, tė cilat nuk mund tė vlerėsohen ndryshe,
pėrveēse si tradhti komėtare.
Libri Shtėpia e Verdhė i akademik Flori Bruqit ėshtė njė vepėr
historiko-publicistike me vlera tė jashtėzakonshme njohėse pėr krimet
mbinjėshekullore tė shovinizmit serbokriminal kundėr kombit shqiptar.

Kur lexuesi njihet me thelbin e politikės tradicionale serbe kundė
shqiptarėve, sipas sė cilės Serbia e ka ngritur nė doktrinė shtetėrore
zhdukjen e popullit shqiptar, ai, vetvetiu, duke pyetur vetveten, bie
nė pėrsiatje tė thella:
Po si ėshtė e mundur qė njė popull rrėnjės nė Gadishullin Ilirik, siē ėshtė
populli shqiptar, kėrcėnohej me zhdukje nga ardhacakėt sllavė?
Pėrgjigjja e kėsaj pyetjeje duhet kėrkuar nė traditėn tonė tė lashtė
pellazgoiliriane. Sepse atje ėshtė zanafilla e tragjedisė sonė kombėtare, e
cila i ka rrėnjėt nė mikpritjen karakteristike dhe nderimin e tepruar qė u
kemi bėrė tė huajve. Madje mbi bazėn e kėsaj mikpritjeje, e cila, duke i
kaluar caqet e lejuara, ka ardhur e ka marrė ngjyrime servilizmi, nė gjuhėn
shqipe, qė kryeherazi, ėshtė krijuarshprehjashtėpia e shqiptarit ėshtė e
mikut dhe e shtegtarit.Pra, shqiptarėt, qė sė lashti, derėn e kanė
pasur tė hapur pėr miqtė dhe pėr shtegtarėt fqinj. Por rezulton se kėta tė
fundit, nė rrjedhėn e shekujve, nuk janė treguar aspak mirėnjohės ndaj
shqiptarėve. Pėrkundrazi, mikpritjen e shqiptarėve ata e kanė vlerėsuar si
kompleks inferioriteti dhe na e kanė shpėrblyer me rrėmbimin e trojeve tona,
duke na i rrėgjuar nė njė mėnyrė tragjike. Dhe shqiptarėt, si etnia mė e
madhe e Gadishullit Ilirik, nė vend qė tė bashkoheshin fort me njėri-tjetrin
dhe ti mbronin me vendosmėri trojet e veta, ata vetėm janė tėrhequr para
furisė sė pushtimeve tė fqinjve tanė miq dhe shtegtarė.
Kėsisoj, shqiptarėt, duke e zhvendosur te tė huajt gravitacionin e
mikpritjes dhe tė nderimit deri nė servilizėm, gjatė shekujve kanė pasė
krijuar njė boshllėk tė ndjeshėm pėr ngjizjen e unitetit brenda vetvetes,
ēka ka krijuar truall pėr pėrēarjen tragjike qė i ka karakterizuar brez pas
brezi.
Tek po hidhja nė kompjuter kėto radhė, menjėherė mė erdhi nė kujtesė njė
libėr interesant, me autor zotėrinė Sokol Braha, shqiptar nga Kosova qė
jeton nė Zvicėr. Ai, duke trajtuar natyrėn e marrėdhėnieve tė shqiptarėve me
serbėt, shkruan:
Shqiptarėt pėrshėndetin, nderojnė, urojnė, pėrgėzojnė, presin e pėrcjellin
me krenari, sepse i kanė nė traditėn e tyre kėto dhe i ruajnė me krenari.
Edhe pse kėta komshinj nuk i ftuam ne, por na erdhėn si miq tė paftuar! Por
unė pyes veten: a na solli neve ndonjė tė mirė bujaria dhe zemėrgjerėsia me
tė huajt? Asnjėherė, kurrė!
(Sokol Braha. Vjen i kodrės, nxjerr tė votrės. Shtypshkronja
Grafobeni. Prishtinė, 2011, f. 56).
Duke i nderuar tė huajt deri nė atė shkallė, saqė tė mos respektosh
dinjitetin personal, domosdo qė do tė fitosh jo simpatinė, por mungesėn e
respektit nga ana e tyre, i cili, me kalimin e kohės, vjen e merr pėrmasat e
shpėrfilljes, duke u ngritur ca nga ca deri nė nivelin e neverisė dhe tė
urrejtjes sė hapur. Pikėrisht kėshtu ka ndodhur me shqiptarėt. Duke u
treguar mikpritės me ardhacakėt sllavė, me tė cilėt u treguan bujarė,
ilirėt i lejuan tė bėheshin zotėr nė tokat e Ilirisė. Me kalimin e shekujve,
ardhacakėt sllavė i zhvendosėn ilirėt rrėnjės shekull pas shekulli, derisa
trojet ua katandisėn nė njė shoshė vend. Nė kėtė mėnyrė, duke i respektuar
tej mase ardhacakėt sllavė, ilirėt, siē u theksua mė lart, fituan neverinė
dhe urrejtjen e tyre, e thelluan pėrēarjen brenda vetes dhe erdhėn duke u
shndėrruar nė njė popull vetėvrasės.
Skėnder Sherifi,
shkrimtar dhe gazetar frankofon me origjinė shqiptare, i njohur sidomos nė
rrethet letrare nė Belgjikė dhe nė Francė, nė njė intervistė qė i ka marrė
zotėria Gjovalin Kola kėtu e ca vjet tė shkuara, ka nxjerrė nė pah
njė
prirje vetėshkatėrruese qė manifestojnė shqiptarėt, njėfarė vetėvrasjeje
kolektive. Kur i sheh me realizėm tė shkuarėn dhe zhvillimet e sotme, arrin
nė pėrfundimin se ky komb ėshtė armiku mė i madh i vetvetes. Kėtu ka njė
urrejtje, xhelozi e mėritė tepruar. Nuk dimė ta vlerėsojmė tjetrin. Stė
njoh, sdua tė tė njoh, sdua tė di ēfarė meritash ke ti. Kėshtu
arsyetohet, pak a shumė, te ne (Gjovalin Kola. Ky komb ėshtė armiku
mė i madh i vetvetes. Gazeta Shekulli. 03 tetor 2006).
Pikėrisht vetėvrasjes kolektive, pėr tė cilėn tėrheq vėmendjen
shkrimtari dhe gazetari Skėnder Sherifi, njė personalitet politik i viteve
tė luftės, ish-ministri i brendshėm Kol Bib Mirakaj, i ka kushtuar njė libėr
tė tėrė, me titull Vetėvrasja e njė kombi. Botimet Fiorentina.
Shkodėr 2014.
Pak a shumė tė njėjtėn linjė arsyetimi ndjek edhe publicisti dhe moderatori
i njohur televiziv Artur Zheji nė njė material qė ka botuar nė
internet ca muaj mė parė:
Njė vend qė ska bėrė asnjė luftė me tė tjerėt, ėshtė dreqosur nga lufta e
pamėshirshme dhe pa kufi me vetveten, si njė gėrryerje, si njė acid vrasės,
si njė ligėsi pėr tė parė tė dėrrmuar mė tė dobėtin, mė tė pafuqishmin dhe
kėmbėrrėshqiturin nė humnerė (Artur Zheji.
Urrejtje dhe plaēkitje apo pėrndryshe historia jonė
.
Faqja e internetit:
VideoWap.Net.
30 korrik 2019).
Prof.dr. Mehdi Hyseni, akademik, nė njė artikull tė paradokohshėm, citon
zotėrinė Enis Shatri:
Sikur shqiptarėt tė ishin treguar kaq mizorė me armiqtė shekullorė, sa
ējanė treguar me njėri-tjetrin, kufijtė tanė do tė shtriheshin deri atje ku
kanė qenė, deri nė Pargė e nė Prevezė.
Dhe mė poshtė profesori vazhdon:
Ky paradoks sheshit provon edhe sot gjendjen tonė tė mjeruar dhe tė
robėruar nėn tutelėn kolonialiste tė disa shteteve fqinje sllave tė
Ballkanit (Greqia, Maqedonia Veriore, Serbia dhe Mali i Zi). Ky
paradoks qartazi provon edhe aksiomėn e qėlluar tė Rilindėsit tonė, Faik
Konica, se armiku i shqiptarit ėshtė vetė shqiptari. Ky paradoks
historik, politik, kombėtar e atdhetar dėshmon se populli shqiptar nuk ka
ngelur rastėsisht dhe vetėm si pasojė e armiqve tė huaj, i copėtuar, i
aneksuar, i kolonizuar, i shtypur dhe i robėruar nėn thundrėn tiranike
shekullore tė sllavėve tė Ballkanit, por fajtori mė i madh ėshtė vetė
shqiptari, qė me shekuj, qė nga Hamzai e deri te Adem Jashari, e tradhton, e
vret dhe ia fut thikėn pas shpine shqiptarit, jo armikut! (Prof.dr. Mehdi
Hyseni. Ndryshe. Faqja e internetit Albaniapress. 19 maj
2019).
Nė romanin me titull Amanti i Arbėrisė, njė libėr
fantastiko-historik ky pėr fėmijė, tė cilin Shtėpia Botuese Toena e
pati hedhur nė qarkullim nė vitin 2003, shkrimtarja dhe publicistja e njohur
Vilhelme Vranari Haxhiraj ka zbuluar me art ca tė vėrteta tragjike nė
ecurinė shumėshekullore tė etnosit shqiptar nė Gadishullin Ilirik:
Ilirėt nuk kanė pasur perėndi tė luftės. Nga bashkėbisedimi i dy heronjve tė
romanit - Amantit dhe Vranos - del nė pah arsyeja se pse ilirėt nuk kishin
perėndi lufte. Amanti i jep kėtė shpjegim Vranos:
- Nuk ka ēna duhet Perėndia e luftės. Populli ilir ka qenė dhe ėshtė
liridashės. Ne nuk e duam luftėn dhe nuk i biem askujt nė qafė.
Kjo e vėrtetė tragjike ilire zbulon njė mendėsi paradoksale: ilirėt nuk
kanė pasur absolutisht prirje pėr ekspansion. Po si ka qenė i mundur njė
paradoks i tillė, pėrderisa rreth e qark tyre, etnoset e tjerė etjen pėr
ekspansion e kanė pasur si yll karvani nė luftėn e tyre pėr mbijetesė? Sa
ishte sipėrfaqja e etnosit grek nė vitin 1831? Nė vitin 1913, brenda 80
vjetėve, u trefishua pikėrisht nė dėm tė sipėrfaqes sė etnosit shqiptar. Sa
ishte sipėrfaqja e etnosit serb nė vitin 1878 dhe ku arriti nė vitin 1913,
nė dėm tė sipėrfaqes sė etnosit shqiptar?
Mungesa e prirjes pėr ekspansion, si trashėgimi fatkeqe qė nga koha e
Ilirisė, ku e katandisi Shqipėrinė? Nė njė sipėrfaqe sa njė fushė
tenisi.
Njė tjetėr e vėrtetė tragjike qė zbulohet nė kėtė roman, ėshtė pėrēarja qė
ka mbretėruar nė botėn e lashtė ilire. Pyetjes sė Amantit, drejtuar
Bukuroshes sė Durrėsit pėr njerėzit nėse janė ziliqarė, ajo i pėrgjigjet:
- Po, po, kanė smirė pėr kėdo qė i shkojnė punėt mbarė, mundohen dhe bėjnė
tė pamundurėn qė ta shkatėrrojnė tjetrin.
Kjo smirė tragjike vazhdon traditėn e vet qė nga koha e Ilirisė dhe deri nė
ditėt tona.
Nė vazhdimėsi, shkrimtarja nėnvizon edhe njė tjetėr tė vėrtetė tragjike pėr
kombin shqiptar, tė trashėguar qė nga lashtėsia ilire. Kur po bisedojnė pėr
ngritjen e kalasė sė Shkodrės, pėr ndėrtimin e sė cilės dy vėllezėr prenė nė
besė vėllain e vogėl, Hyu i Jezercės i thotė Amantit:
Ndėr tre njerėz, vetėm njėri ėshtė i drejtė. Ndaj nuk bėn hair ky truall,
biro!.
Pėr shkak tė pėrēarjes qė kanė pasė trashėguar qė nga pellazgoiliria,
shqiptarėt, aty nga mesi i shekullit XIX, nė vend qė ta kuptonin rrezikun e
madh qė u kanosej nga grekosllavizmi pėrmes Megaliidesėdhe
Naēertanies, u hodhėn nė kryengritje kundėr taksave qė u vendosėn me
Reformat e Tanzimatit, pa pasur absolutisht si qėllim qė tė luftonin pėr
pavarėsinė e vendit nga perandoria otomane.
Asokohe kombi shqiptar ishte numerikisht mė i madhi nė Gadishullin Ilirik.
Grekėt numėroheshin nė 1 milion e 100 mijė, serbėt - nė 600 mijė, kurse
shqiptarėt - nė 1 milion e 600 mijė. Por pėrēarja ndėrshqiptare dhe
mercenarizmi i parisė sė tyre ishte pengesa kryesore pėr forcimin e unitetit
aq tė dėshiruar. Pikėrisht mercenarizmin e parisė shqiptare e pėrmend edhe
Ivo Andriēi nė elaboratin e vet, ēka citohet nė librin e Shtėpia e
Verdhė tė akademikut Flori Bruqi:
Nė territorin shqiptar ėshtė zhvilluar njė luftė e ashpėr ndėrmjet nesh dhe
Italisė. Italianėt atėherė iniciuan ēėshtjen malazeze e maqedonase, si dhe
idenė e Shqipėrisė sė Madhe deri nė Kaēanik. Ne kundėr tyre zhvilluam herė
aksione tė fshehta, herė tė hapura, duke i bėrė pėr vete me para fisnikėt
(parinė) shqiptarė dhe duke u shėrbyer me idenė e Shqipėrisė sė pavarur
dhe Ballkanin popujve tė Ballkanit
(f. 28).
Pėrēarja ndėrshqiptare nė ditėt tona ka marrė pėrmasa tė frikshme. Ajo ėshtė
trualli mė i pėrshtatshėm i mercenarizmit, i servilizmit ndaj tė huajve dhe
i vėllavrasjes. Kėtė e dėshmon mė sė miri numri i madh i partive politike.
Nė trekėndėshin Tiranė-Prishtinė-Shkup figurojnė 92 parti politike, tė
regjistruara nė gjykata.
Shpėrfillja dhe neveria qė ushqejnė serbėt pėr shqiptarėt, mishėrohet fare
hapur nė kėrkesėn skandaloze tėkryeministres serbe, drejtuar kryeministrit
Rama dhjetorin e vitit tė kaluar. Nė faqet e internetit asokohe u bė i
njohur informacioni i mėposhtėm:
Serbia ėshtė aq e guximshme, saqė edhe Shqipėrisė i kėrkon tėrheqje tė
njohjes sė Kosovės, raporton KTV. Por, kėtė kėrkesė tė kryeministres sė
Serbisė Ana Brnabiē, drejtuar kryeministrit tė Shqipėrisė, Edi Rama,
kryeministri Ramush Haradinaj e quan tė turpshme
(Citohet sipas: Serbia i kėrkon Shqipėrisė ta tėrheqė njohjen e Kosovės,
reagon ashpėr Haradinaj. Faqja e internetit time.al. 25
dhjetor 2018).
Kėrkesa e kryeministres serbe ėshtė me tė vėrtetė e turpshme, por ajo e ka
njė bazė ku mbėshtetet - pikėrisht te pėrēarja ndėrshqiptare. Pikėrisht kjo
pėrēarje e mallkuar ėshtė arsyeja e heshtjes sė Tiranės zyrtare para
institucioneve ndėrkombėtare, deri edhe para Tribunalit tė Hagės, pėr krimet
e rėnda qė Serbia kreu nė Kosovė gjatė viteve tė luftės. Ato krime ishin
konkretizim i urrejtjes mbinjėshekullore qė shovinizmi serbokriminal ka
ushqyer dhe vazhdon tė ushqejė ndaj kombit shqiptar, urrejtje qė pėrbėn njė
enciklopedi mė vete.
Shovinizmi evropinoperėndimor, nė bashkėpunim tė ngushtė me
shovinizmin rusomadh, e njihte mirė psikologjinė pėrēarėse qė karakterizonte
mbarė etninė shqiptare, prandaj edhe copėtimin e trojeve tona amtare e nisi
nė Kongresin famėkeq tė Berlinit dhe e kurorėzoi me Konferencėn edhe mė
famėkeqe tė Londrės. Ato dy copėtime vėrtetuan nė praktikė se shqiptarėt,
megjithėse pėrfaqėsonin etninė mė tė madhe nė gadishullin tonė, pėrēarjen
vetėvrasėse e kishin nė gjenin e tyre. Kjo pėrēarje ka bėrė qė shqiptarėt e
Shqipėrisė Londineze sot tė jenė pre e lehtė e nėpėrkėmbjes, e talljes sė
hapur nga ana e kryeministrit Rama, i cili, sipas tė gjitha gjasave,ka
ndėrmarrė nismėn pa zhurmė e pa bujė pėr shpėrbėrjen e popullsisė sė vendit
tonė, numri i sė cilės, sipas njė statistike tė Organizatės sė Kombeve tė
Bashkuara, nė vitin 2100 do tė zbresė nė 500 mijė banorė. Largimi drejt
Perėndimit i gati 500 mijė shqiptarėve pas vitit 2013, ėshtė dėshmia mė
kuptimplote e veprimtarisė antikombėtare tė kryeministrit Rama. Nė kėtė
mėnyrė, Rama ėshtė duke vėnė nė jetė doktrinėn shtetėrore serbe, tė
shpalosur 80 vjet mė parė nė elaboratin e Ivo Andriēit pėr zhdukjen e
popullit shqiptar. Prandaj Rama, si simbol i pėrēarjes ndėrshqiptare, ka
pėr zemėr jo Kosovėn, por Serbinė e Aleksandėr Vuēiēit, me tė cilin kėrkon
tė krijojė Minishengenin ballkanik, duke hedhur themelet e njė Jugosllavie
tė Re, ēka dėshmon shkoqur fare se, nė dashurinė pėr serbosllavizmin, ai po
ecėn nė gjurmėt e kriminelit Enver Hoxha. Pėr fatkeqėsinė tonė kombėtare,
shqiptarėt, nė vend qė tė ēohen peshė mė kėmbė dhe, pėrmes armės sė
votes, ti tregojnė vendin politikės shkombėtarizuese tė Ramės, ata,
pėr shkak tė pėrēarjes tragjike qė i karakterizon, parapėlqejnė ose tė
braktisin atdheun dhe tė enden nėpėr vendet perėndimore, ose tė shtrojnė
kurrizin para tij, duke u sjellė si delet e Krishtit.Nė tė njėjtėn kohė,
kryeministri Rama, me politikėn shkombėtarizuese qė ka ndjekur gjatė kėtyre
gjashtė vjetėve, ka bėrė qė vendi ynė tė shndėrrohet edhe nė objekt i
njėshpėrfilljeje, deri nė pėrbuzjetė heshtur, nga ana e Bashkimit Evropian
dhe e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Dėshmia mė kuptimplote e kėsaj
shpėrfilljeje ėshtė vizita e Sekretarit tė Departamentit tė Shtetit Majk
Pompeo nė Mal tė Zi, nė Maqedoni dhe nė Greqi nė javėn e parė tė muajit
tetor 2019, kur ai e anashkaloi Shqipėrinė dhe Kosovėn.Prandaj ka shumė tė
drejtė publicisti i njohur shqiptaro-amerikan, dr. Andon Dede, fjalėt e tė
cilit kanė njė tingėllim mjaft aktual:
Duhet pranuar se aktualisht kemi marrė njė nam tė keq, saqė
na tregojnė me gisht kudo qė vemi. Dhe tė ndryshosh njė opinion qė ka zėnė
vend, ėshtė shumė mė vėshtirė sesa tė krijosh njė tė ri (Andon Dede.
Pa iluzione e paragjykime. Shtėpia Botuese Globus R. Tiranė
2010, f. 149).
Tiranė, 18 shtator 2019
|