Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Kulturė 7 - ENCIKLOPEDIA E URREJTJES SERBE

Shkruan: Akademik Prof. dr. Eshref YMERI, Ph. D

ENCIKLOPEDIA E URREJTJES SERBE

 

Akademik Flori Bruqi i ka dhėnė propagandės mashtruese serbe njė pėrgjigje historikisht tė argumentuar. Madje pėrgjigjja e tij vlen edhe pėr Vatikanin, i cili, nė vitin 2013,pėrmes njė artikulli tėkardinalit Uallter Kasper pėr tė pėrditshmen katolike “Kathpress”, deklaronte se “Kosova ėshtė djepi i kishės ortodokse serbe”.

  

           

Nė vitin 2018, Shtėpia Botuese “Klubi i Poezisė” Tiranė, nxori nga shtypi dhe hodhi nė qarkullim librin e akademikut prof.dr. Flori Bruqi, me titull “Shtėpia e Verdhė”. Ėshtė njė libėr mjaft interesant, me njė vėllim prej 350 faqesh, nė tė cilin gjen njė pasqyrim tė hollėsishėm politika agresive e shovinizmit serb kundėr kombi shqiptar. Autori, duke argumentuar me fakte, zbulon thelbin e politikės sė kahmotshme serbe ndaj etnisė shqiptare:

“Serbia e ka ngritur nė doktrinė shtetėrore zhdukjen e popullit shqiptar” (f. 9).

Nė libėr autori trajton disa tema nga historia e politikės agresive tė shovinizmit serbokriminal ndaj popullit shqiptar tė Kosovės. Kėtu do tė ndalem nė disa prej tyre. Libri hapet me temėn “Nobelisti Ivo Andriē si antishqiptar”, nė tė cilėn pėrshkruhen “telegrafisht” pikat kulmore tė strategjisė shoviniste serbe kundėkombit shqiptar, duke filluar nga dokumenti sekret - Naēertania- e vitit 1844 qė mbante firmėn e Ilia Garashaninit dhe duke vazhduar me elaboratin e akademikut Ivo Andriē, mandej me elaboratin e akademikut Vasa Ēubrilloviē e deri te Memorandumi 1 dhe 2, hartuar nga shkrimtari shovinist Dobrica Qosiē, akademik.

Pra, njėri nga doktrinarėt e zhdukjes sė popullit shqiptar, ka qenė shkrimtari shovinist Ivo Andriē, i cili, fillimisht, kishte hartuar njė program pėr ndarjen e Shqipėrisė, pėr ēka ai u ngrit deri nė postin e ministrit tė jashtėm. Programi i tij titullohej “Elaborati i Ivo Andriēit pėr Shqipėrinė i vitit 1939”.

Ky shkrimtar shovinist, ēuditėrisht, nė vitin 1961, paska fituar Ēminin Nobel. Ēdo njeri me gjykim tė kthjellėt, kur merr vesh se ky shkrimtar shovinist na qenka nderuar me Ēmimin Nobel nė letėrsi, nuk mund tė mos shtrojė pyetjet e mėposhtme:

Po si ėshtė e mundur qė t’i jepej Ēmimi Nobel njė shkrimtari tė tėrbuar shovinist, i cili, nė elaboratin e vet kėrkonte shfarosjen e njė populli tjetėr? A thua se ėshtė e besueshme qė juria e Ēmimit Nobel nuk e paska pasur indormacionin e duhur pėr jetėshkrimin e Ivo Andriēit dhe, konkretisht, pėr platformėn e tij shoviniste kundėr popullit shqiptar? Ėshtė e pamundur qė juria eĒmimit Nobel tė ketė qenė e painformuar pėr platformėn nė fjalė tė Ivo Andriēit. Ajo e pati nderuar atė shkrimtar shovinist se nuk ka pasė ushqyer kurrfarė respekti pėr popullin shqiptar dhe shfarosja e tij prej shovinizmit serbokriminal, nuk pėrbėnte kurrfarė shqetėsimi pėr tė. Prandaj nderimi i Ivo Andriēit me Ēmimin Nobel pėrbėn njė faqe tė zezė nė historinė e jurive tė Ēmimit nė fjalė. Por njė tjetėr faqe e zezė nė historinė e jurive tė Ēmimit Nobel u shėnua edhe nė vitin 2019, kur juria e tanishme e nderoi me kėtė Ēmim edhe njė tjetėr shkrimtar shovinist, siē ėshtė shkrimtari austriak Peter Handke, mbrojtės i flaktė i krimeve tė Millosheviēit kundėr popullit shqiptar tė Kosovės. Nė kėtė mėnyrė, juria nė fjalė e damkosi pėrfundimisht veten me damkėn e turpit, si njė juri shoviniste nė qėndrimin ndaj kombit shqiptar. 

 

 

 Flori Bruqi

 

 

shtepiaeverdhe - Sa-Kra.ch


 

https://www.sa-kra.ch › shtepiaeverdhe

 


 

 

Akademik Flori Bruqi e sqaron lexuesin se shkrimtari shovinist Ivo Andriē e pati pėrgatitur elaboratin me kėrkesė tė kryeministrit dhe ministrit tė jashtėm tė Jugosllavisė Milan Stojadinoviē. Pra, elaborati nė fjalė zbulonte orientimin e politikės zyrtare tė shovinizmit serbokriminal, nė themel tė sė cilės shtroheshin pikėsynimet pėr shfarosjen e popullit shqiptar.

Pėr arritjen e kėtyre pikėsynimeve, politika shoviniste serbe ka gėzuar pėrkrahjen e plotė tė tri fuqive kryesore evropiane tė kohės, siē ishin Anglia, Franca dhe Rusia. Akademik Flori Bruqi citon nenin shtatė tė Paktit tė Londrės, tė lidhur mė 26 prill tė vitit 1915 nė mes Britanisė sė Madhe, Francės, Italisė dhe Rusisė, i cili kishtesi qėllim pėrfundimtar fshirjen e Shqipėrisė nga harta e Evropės. Nė atė nen thuhej:

“Nėse do tė vinte deri te formimi i njė shteti tė vogėl autonom e neutral i Shqipėrisė, Italia nuk do t’i kundėrvihej dėshirės sė Francės, tė Britanisė sė madhe dhe tė Rusisė qė viset veriore dhe ato jugore tė Shqipėrisė tė ndaheshin nė mes Malit tė Zi, Serbisė dhe Greqisė” (f. 22).

Autori pėrmend, po ashtu, edhe fjalėt e Ivo Andriēit, i cili citon njė deklaratė tė kryeministrit francez Klemanso nė Konferencėn e Paqes tė vitit 1919:

“Duke propozuar njė zgjidhje tė pėrgjithshme tė ēėshtjes sė Adriatikut, Klemanso, nė cilėsinė e kryetarit tė Konferencės sė Paqes, nė lidhje me lėshimin e Rijekės Italisė, deklaroi mė sa vijon: pra, sipas kėsaj, shteti i S.H.S. (serbėve, kroatėve e sllovenėve) do tė ngrihet nė kulmin e fuqisė sė vet, pasi t’i ketė nė zotėrim Shkodrėn, Drinin dhe Shėngjinin” (f. 27-28).

Dihet me kohė qė shovinizmi serb, gjatė mėsymjes drejt territoreve shqiptare nė nėntor tė vitit 1912, kur trupat sebe patėn pushtuar krejt Shqipėrinė Veriore dhe patėn arritur deri nė Tiranė dhe nė Durrės, kishte si objektiv tė siguronte njė dalje nė detin adriatik, dhe pikėrisht nė Durrės, sipas vendimit tė Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr tė vitit 1913.Ky objektiv gjente pėrkrahjen e plotė tė shovinizmit rusomadh, armikut tradicional tė kombit shqiptar. Prandaj, mė 27 tetor  (9 nėntor) 1912,nė njė telegram sekret qė i dėrguari rus nė Beograd, N.G. Hartvig, i pėrcillte Ministrisė sė Jashtme Ruse nė Sankt Peterburg, thuhej:

            “Pėr shkak tė zgjerimit tė ardhshėm tė territoreve tė tė katėr aleatėve, njė Shqipėri autonome do tė dukej si njė anomali, si njė vatėr e pėrhershme trazirash, tė cilat do tė ngjallnin shqetėsime pėr paqen nė Ballkan… Shqipėria do tė duhet tė copėtohet mes Serbisė, Malit tė Zi dhe Greqisė” (Citohet sipas librit: “Faktori shqiptar nė zhvillimin e krizės nė territorin e ish-Jugosllavisė. Dokumente. Vėll. i parė (1878-1997)”. Shtėpia Botuese “INDRIK”. Moskė 2006, f. 57).

            Menjėherė pas kėtij njoftimi, vjen edhe reagimi i ministrit tė jashtėm tė Rusisė Sergej Sazonov. Nė kujtimet e veta, ky ministėr, si armik i betuar i kombit shqiptar, shkruan:

“Kuptohet vetvetiu se nga ana e Rusisė copėtimi i Shqipėrisė mes ballkanasve, nė thelb, nuk mund tė haste nė kurrfarė kundėrshtimesh… Lejimi i Serbisė pėr tė pasur njė dalje nė Adriatik, gjatė njė periudhe tė gjatė kohe, u shndėrrua nė njė problem qendror tė politikės evropiane, megjithėse nė vetvete ai kishte njė rėndėsi thjesht tė karakterit lokal…” (Sergej Dmitrijeviē Sazonov. “Kujtime”. Shtėpia Botuese “Harvest”. Minsk 2002, f.77-79).

Njė temė qė meriton vėmendjen e veēantė tė lexuesit, ėshtė ajo qė akademik Flori Bruqi ia ka kushtuar kryeministrit serb Aleksandėr Vuēiē. Ai e ka titulluar “Duart e pėrgjakura tė Aleksandėr Vuēiēit”.

Nė trajtimin e figurės sė Vuēiēit, autori ka meritėn e veēantė se ka flakur tutje “vellon e moderimit” tė kryeministrit serb, e cila i ėshtė veshur prej propagandės shtetėrore, duke anashkaluar natyrėn e tij kriminale nė gjenocidin e ushtruar kundėr myslimanėve nė Jugosllavi dhe veēanėrisht kundėr popullit shqiptar tė Kosovės.

Akademik Flori Bruqi i ējerr maskėn Aleksandėr Vuēiēit, si bashkėpunėtor i ngushtė i kriminelit Sheshel,  kryetarit tė Partisė Radikale Serbe, ku Vuēiēi mbante postin e sekretarit tė pėrgjithshėm dhe Nikoliēi postin e zėvendėskryetarit. Qė tė tre kėta kriminelė kishin hartuar planin “pėr spastrimin etnik tė Kosovės”, platformė kjo, e botuar nė gazetėn “Serbia e Madhe (Velika Serbia) mė 14 tetor 1995 nė Beograd” (f. 46).

Por natyra ēnjerėzore e Vuēiēit del mė shumė nė pah pėrmes deklaratave tė tij nė pėrkrahje tė dy kriminelėve me damkė, si Ratko Mlladiēi dhe Radovan Karaxhiēi, tė dėnuar nga Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės pėr krime kundėr njerėzimit. Akademik Flori Bruqi citon deklaratat e Vuēiēit pėr Mlladiēin dhe Karaxhiēin, tė publikuara nė vitet e para tė kėtij shekulli.

“Radovan Karaxhiēi ėshtėsimbol i luftės pėr liri tė popullit serb. Karaxhiēi dhe Mlladiēi janė patriotė tė shquar serbė dhe heronj tė luftės atdhetare. Nuk do ta dorėzojmė as Radovan Karaxhiēin dhe as Ratko Mlladiēin. Nėse i takoj diku, do tė pi me ta kafe. Shtėpia ime, ashtu si edhe gjithė shtėpitė e familjes Vuēiē, do tė jenė pikėrisht shtėpi e sigurt e gjeneralit Ratko Mlladiē  (f. 50).

Fakti qė Vuēiēi ėshtė president i Serbisė, dėshmon mė sė miri pėr psikologjinė e kriminalizuar tė popullit serb. Se jo mė kot populli serb, me votėn e vet, nxori nė krye tė shtetit pikėrisht Vuēiēin, ministrin e informacionit tė Sllobodan Millosheviēit, tė kriminelit me damkė qė lau me gjak mbarė Bosnjė-Hercegovinėn dhe popullin shqiptar tė Kosovės. Prandaj akademiku Flori Bruqi, nė faqet e kėtij libri, i ka bėrė“skanerin” e duhur Aleksandėr Vuēiēit, duke ia flakur tutje pėrfundimisht “mantelin e udhėheqėsit tė moderuar” tė Serbisė.

Me mjaft interes nė faqet e kėtij libri ėshtė tema qė trajtohet nė kreun me titull “Kishat dhe manastiret ortodokse nė Kosovė- trashėgimi shqiptare”.

Nė argumentim tė titullit qė i ka vėnė kėsaj teme tė librit, akademiku Flori Bruqi shkruan:

“Mbėshtetje pėr qėndrimet tona qė paraqiten gjatė gjithė kėtij punimi se kishat dhe manastiret ortodokse u rindėrtuan ose, mė mirė tė themi, u adaptuan me ndėrhyrje gjatė rindėrtimeve pėr t’u transformuar nga stili katolik nė atė ortodoks,.. do tė gjejmė edhe te disa studiues serbė qė shquhen me punimet e tyre pėr kėto ēėshtje” (f. 53).

Autori, me njė objektivitet shkencor, ka nxjerrė nė spikamė njė tė vėrtetė historike. Sepse dihet qė politeizmi ilir filloi t’ia lėshojė vendin kristianizmit, i cili, me Ediktin e Milanos, nė vitin 313, u shpall fe zyrtare, institucionale, shtetėrore. 

Akademik Flori Bruqi i ka dhėnė propagandės mashtruese serbe njė pėrgjigje historikisht tė argumentuar. Madje pėrgjigjja e tij vlen edhe pėr Vatikanin, i cili, nė vitin 2013,pėrmes njė artikulli tėkardinalit Uallter Kasper pėr tė pėrditshmen katolike “Kathpress”, deklaronte se “Kosova ėshtė djepi i kishės ortodokse serbe”.

Me analizėn e temės nė fjalė, akademik Flori Bruqi i ka bėrė njė shėrbim tė madh jo vetėm traditės sė kahershme fetare tė Kosovės, por edhe mbarė  kombit shqiptar. Kjo pėr arsye se populli shqiptar i Kosovės e ka tė vetin djepin fetar nė Kosovė se ėshtė popull rrėnjės dhe institucionet e veta fetare, si kisha dhe manastire, i ka ngritur ca shekuj mė parė, para se tributė sllave tė shpėnguleshin nga stepat ruse dhe tė dyndeshin drejt Gadishullit Ilirik. Mitet dhe mashtrimet e falsifikatorėve serbė tė historisė pėr lashtėsinė e kishave dhe tė manastireve nė Kosovė, nuk e mbulojnė dot diellin me shoshė.

Njė tjetėr temė me rėndėsi qė akademik Flori Bruqi trajton nė kėtė libėr, ėshtė ajo qė i kushtohet tė ashtuquajturės “shtėpia e verdhė”, e cila, sipas propagandės shpifėse serbe, shėrbyekej si qendėr pėr trafikimin e organeve njerėzore. Ka qenė fjala pėr njė shtėpi fshati qė ndodhet 15 km nė veri tė Burrelit. Legjenda pėr njė trafikim tė organeve njerėzore qė“organizohej” nė njė shtėpi tė tillė nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, ka pasur pėr qėllim tė falsifikohej e vėrteta historike pėr krimet barbare tė bishės fashiste serbe kundėr popullit shqiptar tė Kosovės, nė mėnyrė qė Serbia, nga njė shtet agresor, tė shndėrrohej nė njė shtet-viktimė. Kjo legjendė, e sajuar nė Beogradė dhe nė Moskė dhe e mbėshtetur paturpėsisht edhe nga Perėndimi evropian, ėshtė faqja mė e zezė nė historinė evropiane tė pasluftės.

Nė faqet e kėtij libri, autori ka vėnė nė dukje bashkėpunimin e ngushtė tė Beogradit dhe tė Moskės pėr fabrikimin e shpifjeve pėr ekzistencėn e tė ashtuquajturės “shtėpia e verdhė”. Ky bashkėpunim del nė pah mė sė miri pėrmes deklaratave tė ish-ministrit tė jashtėm serb Vuk Jeremiē dhe tė ministrit tė jashtėm rus Sergej Lavrov, tė cilėt, nė sinkron me njėri-tjetrin, mbėshtetnin fuqimisht mashtrimet e Karla del Pontes dhe tė Dik Martit, mashtrime trashanike kėto qė u hodhėn nė qarkullim me sponsorizimin e drejtpėrdrejtė tė Beogradit dhe tė Moskės.

Nė librin e akademikut Flori Bruqi bėhet e qartė se Beogradi dhe Moska, si dy vatrat mė armiqėsore tė kombit shqiptar nė tėrėsi dhe tė popullit shqiptar tė Kosovės nė veēanti, patėn bėrė shumė investime pėr pėrgatitjen e dy tellallėve tė Perėndimit evropian, si Karla del Ponte, ish-Kryeprokurore e Tribunalit tė Hagės, dhe Dik Marti, anėtar i Dhomės sė Ulėt tė Parlamnentit tė Zvicrės dhe  raportues i Kėshillit tė Evropės, pėr tė shpikur mitin, sipas tė cilit Ushtria Ēlirimtare e Kosovės paskej kryer vrasje tė tė burgosurve serbė, me synimin pėr heqjen e organeve dhe trafikimin e tyre pėr qėllime fitimi. Pėr kėtė qėllim, ish-kryeprokurorja Karla del Ponte (tani ambasadore e Zvicrės nė Argjentinė) pati botuar librin me titull “Gjahu”, nė tė cilin, pa iu dridhur qerpiku, ka shpifur, duke deklaruar se gjoja civilėt serbė, tė burgosur nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, qenkeshin vrarė nė Shqipėri dhe organet e tyre qenkeshin shitur nė tregun e zi pas pėrfundimit tė luftės.

Kėtė mėnyrė shpifjeje e ka pėrdorur edhe Dik Marti, si raportues i posaēėm i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės. Raporti i tij u miratua nė Komitetin pėr Ēėshtje Juridike dhe tė Drejtat e Njeriut, ēka pėrbėn njė njollė tė zezė pėr Komitetin nė fjalė, i cili i bashkohej korit tė hienave serbe dhe ruse kundėr UshtrisėĒlirimtare tė Kosovės. Ėshtė me tė vėrtetė e turpshme qė ai Komitet i merrte pėr tė vėrteta shpifjet e ish-Kryeprokurores Karla del Ponte dhe tė raportuesit Dik Mati, sipas tė cilėve trafikimi i organeve njerėzore “mund tė bėhej” nė njė shtėpi fshati nė veri tė Burrelit! Me kėtė rast, akademik Flori Bruqi, pėr tė hedhur poshtė shpifjet e ulėta tė dy personazheve tė lartpėrmendura, i drejtohet deklaratės sė njė specialisti tė mjekėsisė ligjore nga Beogradi, prof.dr. Zoran Stankoviēit i cili “thotė se nė kėtė punė duhet tė marrin pjesė kirurgė tė mirė, njė ekip multidisiplinar me tė paktėn 50 njerėz” (f. 101).

Arsyen e shpifjeve tėish-kryeprokurores Karla del Ponte dhe tė raportuesit Dik Marti, akademik Flori Bruqi e gjen te njė deklaratė e Frontit Demokratik tė Bashkimit Kombėtar:

“Pėrderisane shqiptarėt, menjėherė pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, nuk ngritėm padi kundėr Serbisė pėr gjenocid dhe krime lufte nė Kosovė, tani njė gjė tė tillė e bėjnė serbėt kundėr neve shqiptarėve, edhe pėrmes lobit tė tyre shumė tė fuqishėm nė Zvicėr, fillimisht pėrmes librit tė ish-Kryeprokurores sė Tribunalit tė Hagės, Zonjės Karla del Ponte, dhe tani edhe pėrmes Raportit tė Zotit Dik Marti nė Kėshillin e Evropės” (f. 143).

Fronti Demokratik i Bashkimit Kombėtar ka shumė tė drejtė, por problemi ėshtė se padinė kundėr Serbisė nuk kishte kush ta ngrinte pas pėrfundimit tė luftės. Kjo pėr arsye se Hashim Thaēi kishte hyrė argat nė shėrbim tė shovinizmit serbokriminal qėgjatė luftės dhe pėr tė Beogradi kishte bėrė njė investim tė madh pėr ta nxjerrė nė krye tė Kosovės, fillimisht si kryeministėr dhe mandej si president. Nėnkuptohet qė Thaēi, nė aktivitetin e vet si kryetar i partisė demokratike dhe si argat i Beogradit, do tė mblidhte rreth vetes pėrkrahėsit e bindur, me qėllim qė jo vetėm tė mos ngrihej kurrfarė padie kundėr Serbisė pėr krimet, masakrat dhe shkatėrrimet e rėnda qė i shkaktoi popullit shqiptar tė Kosovės, por edhe pėr t’i bėrė asaj lėshime pas lėshimesh, tė cilat nuk mund tė vlerėsohen ndryshe, pėrveēse si tradhti komėtare.

Libri “Shtėpia e Verdhė” i akademik Flori Bruqit ėshtė njė vepėr historiko-publicistike me vlera tė jashtėzakonshme njohėse pėr krimet mbinjėshekullore tė shovinizmit serbokriminal kundėr kombit shqiptar.

 

 

Kur lexuesi njihet me thelbin e politikės tradicionale serbe kundė shqiptarėve, sipas sė cilės “Serbia e ka ngritur nė doktrinė shtetėrore zhdukjen e popullit shqiptar”, ai, vetvetiu, duke pyetur vetveten, bie nė pėrsiatje tė thella:

“Po si ėshtė e mundur qė njė popull rrėnjės nė Gadishullin Ilirik, siē ėshtė populli shqiptar, kėrcėnohej me zhdukje nga ardhacakėt sllavė?”

Pėrgjigjja e kėsaj pyetjeje duhet kėrkuar nė traditėn tonė tė lashtė pellazgoiliriane. Sepse atje ėshtė zanafilla e tragjedisė sonė kombėtare, e cila i ka rrėnjėt nė mikpritjen karakteristike dhe nderimin e tepruar qė u kemi bėrė tė huajve. Madje mbi bazėn e kėsaj mikpritjeje, e cila, duke i kaluar caqet e lejuara, ka ardhur e ka marrė ngjyrime servilizmi, nė gjuhėn shqipe, qė kryeherazi, ėshtė krijuarshprehja“shtėpia e shqiptarit ėshtė e mikut dhe e shtegtarit”.Pra, shqiptarėt, qė sė lashti, derėn e kanė pasur tė hapur pėr miqtė dhe pėr shtegtarėt fqinj. Por rezulton se kėta tė fundit, nė rrjedhėn e shekujve, nuk janė treguar aspak mirėnjohės ndaj shqiptarėve. Pėrkundrazi, mikpritjen e shqiptarėve ata e kanė vlerėsuar si kompleks inferioriteti dhe na e kanė shpėrblyer me rrėmbimin e trojeve tona, duke na i rrėgjuar nė njė mėnyrė tragjike. Dhe shqiptarėt, si etnia mė e madhe e Gadishullit Ilirik, nė vend qė tė bashkoheshin fort me njėri-tjetrin dhe t’i mbronin me vendosmėri trojet e veta, ata vetėm janė tėrhequr para furisė sė pushtimeve tė fqinjve tanė “miq dhe shtegtarė”.

Kėsisoj, shqiptarėt, duke e zhvendosur te tė huajt gravitacionin e mikpritjes dhe tė nderimit deri nė servilizėm, gjatė shekujve kanė pasė krijuar njė boshllėk tė ndjeshėm pėr ngjizjen e unitetit brenda vetvetes, ēka ka krijuar truall pėr pėrēarjen tragjike qė i ka karakterizuar brez pas brezi.

Tek po hidhja nė kompjuter kėto radhė, menjėherė mė erdhi nė kujtesė njė libėr interesant, me autor zotėrinė Sokol Braha, shqiptar nga Kosova qė jeton nė Zvicėr. Ai, duke trajtuar natyrėn e marrėdhėnieve tė shqiptarėve me serbėt, shkruan:

“Shqiptarėt pėrshėndetin, nderojnė, urojnė, pėrgėzojnė, presin e pėrcjellin me krenari, sepse i kanė nė traditėn e tyre kėto dhe i ruajnė me krenari. Edhe pse kėta komshinj nuk i ftuam ne, por na erdhėn si miq tė paftuar! Por unė pyes veten: a na solli neve ndonjė tė mirė bujaria dhe zemėrgjerėsia me tė huajt? Asnjėherė, kurrė! (Sokol Braha. “Vjen i kodrės, nxjerr tė votrės”. Shtypshkronja “Grafobeni”. Prishtinė, 2011, f. 56).

Duke i nderuar tė huajt deri nė atė shkallė, saqė tė mos respektosh dinjitetin personal, domosdo qė do tė fitosh jo simpatinė, por mungesėn e respektit nga ana e tyre, i cili, me kalimin e kohės, vjen e merr pėrmasat e shpėrfilljes, duke u ngritur ca nga ca deri nė nivelin e neverisė dhe tė urrejtjes sė hapur. Pikėrisht kėshtu ka ndodhur me shqiptarėt. Duke u treguar mikpritės me ardhacakėt sllavė, me tė cilėt  u treguan bujarė, ilirėt i lejuan tė bėheshin zotėr nė tokat e Ilirisė. Me kalimin e shekujve, ardhacakėt sllavė i zhvendosėn ilirėt rrėnjės shekull pas shekulli, derisa trojet ua katandisėn nė njė shoshė vend. Nė kėtė mėnyrė, duke i respektuar tej mase ardhacakėt sllavė, ilirėt, siē u theksua mė lart, fituan neverinė dhe urrejtjen e tyre, e thelluan pėrēarjen brenda vetes dhe erdhėn duke u shndėrruar nė njė popull vetėvrasės.

Skėnder Sherifi, shkrimtar dhe gazetar frankofon me origjinė shqiptare, i njohur sidomos nė rrethet letrare nė Belgjikė dhe nė Francė, nė njė intervistė qė i ka marrė zotėria Gjovalin Kola kėtu e ca vjet tė shkuara, ka nxjerrė nė pah “… njė prirje vetėshkatėrruese qė manifestojnė shqiptarėt, njėfarė vetėvrasjeje kolektive. Kur i sheh me realizėm tė shkuarėn dhe zhvillimet e sotme, arrin nė pėrfundimin se ky komb ėshtė armiku mė i madh i vetvetes. Kėtu ka njė urrejtje, xhelozi e mėritė tepruar. Nuk dimė ta vlerėsojmė tjetrin. “S’tė njoh, s’dua tė tė njoh, s’dua tė di ēfarė meritash ke ti”. Kėshtu arsyetohet, pak a shumė, te ne” (Gjovalin Kola. “Ky komb ėshtė armiku mė i madh i vetvetes”. Gazeta “Shekulli”. 03 tetor 2006).

Pikėrisht vetėvrasjes kolektive, pėr tė cilėn tėrheq vėmendjen shkrimtari dhe gazetari Skėnder Sherifi, njė personalitet politik i viteve tė luftės, ish-ministri i brendshėm Kol Bib Mirakaj, i ka kushtuar njė libėr tė tėrė, me titull “Vetėvrasja e njė kombi”. Botimet “Fiorentina”. Shkodėr 2014.

Pak a shumė tė njėjtėn linjė arsyetimi ndjek edhe publicisti dhe moderatori i njohur televiziv Artur Zheji nė njė material qė ka botuar nė internet ca muaj mė parė:

“Njė vend qė s’ka bėrė asnjė luftė me tė tjerėt, ėshtė dreqosur nga lufta e pamėshirshme dhe pa kufi me vetveten, si njė gėrryerje, si njė acid vrasės, si njė ligėsi pėr tė parė tė dėrrmuar mė tė dobėtin, mė tė pafuqishmin dhe kėmbėrrėshqiturin nė humnerė” (Artur Zheji. “Urrejtje dhe plaēkitje apo pėrndryshe historia jonė…”. Faqja e internetit: “VideoWap.Net”. 30 korrik 2019).

Prof.dr. Mehdi Hyseni, akademik, nė njė artikull tė paradokohshėm, citon zotėrinė Enis Shatri:

“Sikur shqiptarėt tė ishin treguar kaq mizorė me armiqtė shekullorė, sa ē’janė treguar me njėri-tjetrin, kufijtė tanė do tė shtriheshin deri atje ku kanė qenė, deri nė Pargė e nė Prevezė”.

Dhe mė poshtė profesori vazhdon:

 “Ky paradoks  sheshit provon edhe sot gjendjen tonė tė mjeruar dhe tė robėruar nėn  tutelėn kolonialiste tė disa shteteve fqinje sllave tė Ballkanit (Greqia, Maqedonia Veriore, Serbia dhe Mali i Zi). Ky paradoks  qartazi provon edhe aksiomėn e qėlluar tė Rilindėsit tonė, Faik Konica, se “armiku i shqiptarit ėshtė vetė shqiptari”. Ky paradoks historik, politik, kombėtar e atdhetar dėshmon se populli shqiptar nuk ka ngelur rastėsisht dhe vetėm si pasojė e armiqve tė huaj, i copėtuar, i aneksuar, i kolonizuar, i shtypur dhe i robėruar nėn   thundrėn  tiranike shekullore tė sllavėve tė Ballkanit, por fajtori mė i madh ėshtė vetė shqiptari, qė me shekuj, qė nga Hamzai e deri te Adem Jashari, e tradhton, e vret dhe ia fut thikėn pas shpine shqiptarit, jo armikut!” (Prof.dr. Mehdi Hyseni. “Ndryshe”. Faqja e internetit “Albaniapress”. 19 maj 2019).

Nė romanin me titull “Amanti i Arbėrisė”, njė libėr 

fantastiko-historik ky pėr fėmijė, tė cilin Shtėpia Botuese “Toena” e pati hedhur nė qarkullim nė vitin 2003, shkrimtarja dhe publicistja e njohur Vilhelme Vranari Haxhiraj ka zbuluar me art ca tė vėrteta tragjike nė ecurinė shumėshekullore tė etnosit shqiptar nė Gadishullin Ilirik:

Ilirėt nuk kanė pasur perėndi tė luftės. Nga bashkėbisedimi i dy heronjve tė romanit - Amantit dhe Vranos - del nė pah arsyeja se pse ilirėt nuk kishin perėndi lufte. Amanti i jep kėtė shpjegim Vranos: 

“ - Nuk ka ē’na duhet Perėndia e luftės. Populli ilir ka qenė dhe ėshtė liridashės. Ne nuk e duam luftėn dhe nuk i biem askujt nė qafė”. 

Kjo e vėrtetė tragjike ilire zbulon njė mendėsi paradoksale: ilirėt nuk kanė pasur absolutisht prirje pėr ekspansion. Po si ka qenė i mundur njė paradoks i tillė, pėrderisa rreth e qark tyre, etnoset e tjerė etjen pėr ekspansion e kanė pasur si yll karvani nė luftėn e tyre pėr mbijetesė? Sa ishte sipėrfaqja e etnosit grek nė vitin 1831? Nė vitin 1913, brenda 80 vjetėve,  u trefishua pikėrisht nė dėm tė sipėrfaqes sė etnosit shqiptar. Sa ishte sipėrfaqja e etnosit serb nė vitin 1878 dhe ku arriti nė vitin 1913, nė dėm tė sipėrfaqes sė etnosit shqiptar?

Mungesa e prirjes pėr ekspansion, si trashėgimi fatkeqe qė nga koha e Ilirisė, ku e katandisi Shqipėrinė? Nė njė sipėrfaqe sa njė “fushė tenisi”.

Njė tjetėr e vėrtetė tragjike qė zbulohet nė kėtė roman, ėshtė pėrēarja qė ka mbretėruar nė botėn e lashtė ilire. Pyetjes sė Amantit, drejtuar Bukuroshes sė Durrėsit pėr njerėzit nėse janė ziliqarė, ajo i pėrgjigjet:

“ - Po, po, kanė smirė pėr kėdo qė i shkojnė punėt mbarė, mundohen dhe bėjnė tė pamundurėn qė ta shkatėrrojnė tjetrin”. 

Kjo smirė tragjike vazhdon traditėn e vet qė nga koha e Ilirisė dhe deri nė ditėt tona.

Nė vazhdimėsi, shkrimtarja nėnvizon edhe njė tjetėr tė vėrtetė tragjike pėr kombin shqiptar, tė trashėguar qė nga lashtėsia ilire. Kur po bisedojnė pėr ngritjen e kalasė sė Shkodrės, pėr ndėrtimin e sė cilės dy vėllezėr prenė nė besė vėllain e vogėl, Hyu i Jezercės i thotė Amantit:

“Ndėr tre njerėz, vetėm njėri ėshtė i drejtė. Ndaj nuk bėn hair ky truall, biro!”.

Pėr shkak tė pėrēarjes qė kanė pasė trashėguar qė nga pellazgoiliria, shqiptarėt, aty nga mesi i shekullit XIX, nė vend qė ta kuptonin rrezikun e madh qė u kanosej nga grekosllavizmi pėrmes “Megaliidesė”dhe “Naēertanies”, u hodhėn nė kryengritje kundėr taksave qė u vendosėn me Reformat e Tanzimatit, pa pasur absolutisht si qėllim qė tė luftonin pėr pavarėsinė e vendit nga perandoria otomane.

Asokohe kombi shqiptar ishte numerikisht mė i madhi nė Gadishullin Ilirik. Grekėt numėroheshin nė 1 milion e 100 mijė, serbėt - nė 600 mijė, kurse shqiptarėt - nė 1 milion e 600 mijė. Por pėrēarja ndėrshqiptare dhe mercenarizmi i parisė sė tyre ishte pengesa kryesore pėr forcimin e unitetit aq tė dėshiruar. Pikėrisht mercenarizmin e parisė shqiptare e pėrmend edhe Ivo Andriēi nė elaboratin e vet, ēka citohet nė librin e “Shtėpia e Verdhė” tė akademikut Flori Bruqi:

“Nė territorin shqiptar ėshtė zhvilluar njė luftė e ashpėr ndėrmjet nesh dhe Italisė. Italianėt atėherė iniciuan ēėshtjen malazeze e maqedonase, si dhe idenė e Shqipėrisė sė Madhe deri nė Kaēanik. Ne kundėr tyre zhvilluam herė aksione tė fshehta, herė tė hapura, duke i bėrė pėr vete me para fisnikėt (parinė) shqiptarė dhe duke u shėrbyer me idenė e “Shqipėrisė sė pavarur” dhe “Ballkanin popujve tė Ballkanit”  (f. 28).

Pėrēarja ndėrshqiptare nė ditėt tona ka marrė pėrmasa tė frikshme. Ajo ėshtė trualli mė i pėrshtatshėm i mercenarizmit, i servilizmit ndaj tė huajve dhe i vėllavrasjes. Kėtė e dėshmon mė sė miri numri i madh i partive politike. Nė trekėndėshin Tiranė-Prishtinė-Shkup figurojnė 92 parti politike, tė regjistruara nė gjykata.

Shpėrfillja dhe neveria qė ushqejnė serbėt pėr shqiptarėt, mishėrohet fare hapur nė kėrkesėn skandaloze tėkryeministres serbe, drejtuar kryeministrit Rama dhjetorin e vitit tė kaluar. Nė faqet e internetit asokohe u bė i  njohur informacioni i mėposhtėm:

“Serbia ėshtė aq e guximshme, saqė edhe Shqipėrisė i kėrkon tėrheqje tė njohjes sė Kosovės, raporton KTV. Por, kėtė kėrkesė tė kryeministres sė Serbisė Ana Brnabiē, drejtuar kryeministrit tė Shqipėrisė, Edi Rama, kryeministri Ramush Haradinaj e quan tė turpshme (Citohet sipas: “Serbia i kėrkon Shqipėrisė ta tėrheqė njohjen e Kosovės, reagon ashpėr Haradinaj”. Faqja e internetit “time.al”. 25 dhjetor 2018).

            Kėrkesa e kryeministres serbe ėshtė me tė vėrtetė e turpshme, por ajo e ka njė bazė ku mbėshtetet - pikėrisht te pėrēarja ndėrshqiptare. Pikėrisht kjo pėrēarje e mallkuar ėshtė arsyeja e heshtjes sė Tiranės zyrtare para institucioneve ndėrkombėtare, deri edhe para Tribunalit tė Hagės, pėr krimet e rėnda qė Serbia kreu nė Kosovė gjatė viteve tė luftės. Ato krime ishin konkretizim i urrejtjes mbinjėshekullore qė shovinizmi serbokriminal ka ushqyer dhe vazhdon tė ushqejė ndaj kombit shqiptar, urrejtje qė pėrbėn njė enciklopedi mė vete.

            Shovinizmi evropinoperėndimor, nė bashkėpunim tė ngushtė me shovinizmin rusomadh, e njihte mirė psikologjinė pėrēarėse qė karakterizonte mbarė etninė shqiptare, prandaj edhe copėtimin e trojeve tona amtare e nisi nė Kongresin famėkeq tė Berlinit dhe e kurorėzoi me Konferencėn edhe mė famėkeqe tė Londrės. Ato dy copėtime vėrtetuan nė praktikė se shqiptarėt, megjithėse pėrfaqėsonin etninė mė tė madhe nė gadishullin tonė, pėrēarjen vetėvrasėse e kishin nė gjenin e tyre. Kjo pėrēarje ka bėrė qė shqiptarėt e Shqipėrisė Londineze sot tė jenė pre e lehtė e nėpėrkėmbjes, e talljes sė hapur nga ana e kryeministrit Rama, i cili, sipas tė gjitha gjasave,ka ndėrmarrė nismėn pa zhurmė e pa bujė pėr shpėrbėrjen e popullsisė sė vendit tonė, numri i sė cilės, sipas njė statistike tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, nė vitin 2100 do tė zbresė nė 500 mijė banorė. Largimi drejt Perėndimit i gati 500 mijė shqiptarėve pas vitit 2013, ėshtė dėshmia mė kuptimplote e veprimtarisė antikombėtare tė kryeministrit Rama. Nė kėtė mėnyrė, Rama ėshtė duke vėnė nė jetė doktrinėn shtetėrore serbe, tė shpalosur 80 vjet mė parė nė elaboratin e Ivo Andriēit pėr zhdukjen e popullit shqiptar. Prandaj Rama, si simbol i pėrēarjes ndėrshqiptare, ka pėr zemėr jo Kosovėn, por Serbinė e Aleksandėr Vuēiēit, me tė cilin kėrkon tė krijojė Minishengenin ballkanik, duke hedhur themelet e njė Jugosllavie tė Re, ēka dėshmon shkoqur fare se, nė dashurinė pėr serbosllavizmin, ai po ecėn nė gjurmėt e kriminelit Enver Hoxha. Pėr fatkeqėsinė tonė kombėtare, shqiptarėt, nė vend qė tė ēohen peshė mė kėmbė dhe, pėrmes “armės sė votes”, t’i tregojnė vendin politikės shkombėtarizuese tė Ramės, ata, pėr shkak tė pėrēarjes tragjike qė i karakterizon, parapėlqejnė ose tė braktisin atdheun dhe tė enden nėpėr vendet perėndimore, ose tė shtrojnė kurrizin para tij, duke u sjellė si delet e Krishtit.Nė tė njėjtėn kohė, kryeministri Rama, me politikėn shkombėtarizuese qė ka ndjekur gjatė kėtyre gjashtė vjetėve, ka bėrė qė vendi ynė tė shndėrrohet edhe nė objekt i njėshpėrfilljeje, deri nė pėrbuzjetė heshtur, nga ana e Bashkimit Evropian dhe e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Dėshmia mė kuptimplote e kėsaj shpėrfilljeje ėshtė vizita e Sekretarit tė Departamentit tė Shtetit Majk Pompeo nė Mal tė Zi, nė Maqedoni dhe nė Greqi nė javėn e parė tė muajit tetor 2019, kur ai e anashkaloi Shqipėrinė dhe Kosovėn.Prandaj ka shumė tė drejtė publicisti i njohur shqiptaro-amerikan, dr. Andon Dede, fjalėt e tė cilit kanė njė tingėllim mjaft aktual:

            “Duhet pranuar se aktualisht kemi marrė njė nam tė keq, saqė na tregojnė me gisht kudo qė vemi. Dhe tė ndryshosh njė opinion qė ka zėnė vend, ėshtė shumė mė vėshtirė sesa tė krijosh njė tė ri” (Andon Dede. “Pa iluzione e paragjykime”. Shtėpia Botuese “Globus R”. Tiranė 2010, f. 149).

            Tiranė, 18 shtator 2019