Nuk jemi kurrė aq te kujdesshėm kur pajtojmė shėrbėtorė tė
rinj. Ky ishte mendimi i zonjės Fazano. Megjithatė, njė ditė prej ditėsh,
zonja gjeti a besoi se gjeti sė paku atė qė i leverdiste. Ishte fjala pėr
njė vajzė abruceze njėzet e pesė vjeē, e thjeshtė por e ēiltėr. Faqet e kuqe
e trupi i bėshėm flisnin pėr aftėsi dhe kėmbėngulje nė punė; shprehja e syve
tė kaltėr dhe e buzėqeshjes sė saj flisnin pėr seriozitet, pafajėsi, mbase
edhe pėr mungesėn e njė- tė fejuari... Zonja Fazano, pasi bisedoi pak pėr
ushqimin, larjen e rrobave dhe pėr "liridaljen" e ditės sė diel, arriti te
ēėshtja e tė dhėnave biografike. Roza (kėshtu quhej vajza) u pėrgjigj se
kishte qenė pesė vjet te kontesha Folago-Pikio. Tani, kjo konteshė ishte
rastėsi fatlume. Folago-Pikio ishte njė grua mjaft e njohur, me tė cilėn
zonja Fazano lakmonte tė lidhej, ta ftonte e tė kishin vajtje-ardhje.
Kėrkesa e informacionit pėr vajzėn, mund tė ishte vėrtet njė pretekst i miré
pėr tė lidhur marrėdhėnie tė mėtejshme. Jo njė pretekst kushedi se ēfarė,
ē'ėshtė e vėrteta, por nė fund tė fundit...
Zonja Fazano i telefonoi njė mėngjes konteshės, duke i
parashtruar nė mėnyrėn me ceremoniale punėn e shėrbėtores" "E di qė jeni
shumė e zėnė me punė dhe e kuptoj se po ju shqetėsoj... por siē e dini... nė
kėto kohėra... qarkullojnė ca njerėz... ju me kuptoni". Pa njė pa dy,
kontesha e prapėsoi ftesėn e maskuar me njė ton miqėsor dhe tha nė mėnyrė tė
thatė se Roza ishte njė vajzė e lavdėrueshme nga ēdo pikėpamje. "E vetmja e
metė e saj, - shtoi pas njė farė ngurrimi se, ajo ėshtė engjėll." "Si
kėshtu? - thirri zonja Fazano, "engjėll... dhe kėtė ju e quani tė metė?"
Kontesha qė e humbi pak durimin, i shpjegoi atėherė se nuk po e pėrdorte
fjalėn engjėll nė kuptimin qė thuhet "e mirė si engjėll". Roza ishte njė
engjėll... jashtė shtėpisė, ku ta gjesh... por nė shtėpi... ne e mbajtėm
pese vjet, dhe duke pasur parasysh se ėshtė jetime... veēse mė nė fund u
detyruam ta pėrzinim... por ju provojeni, mbase me ju do te shkoje me mire.
Kontesha shtoi edhe fjale te tjera, pastaj duke ia prerė shkurt bisedėn, e
pėrshėndeti dhe uli receptorin.
Zonja Fazano, me tė marrė tė dhėnat, i peshoi tė mirat dhe
tė kėqijat. Roza ishte njė engjėll dhe kjo, sipas fjalėve tė konteshės pėr
tė cilat ajo, ndonėse s'merrte vesh shume nga engjėjt, s'kishte tė drejtė tė
dyshonte, ishte njė e metė e madhe: por nga ana tjetėr, ishte edhe njė
kameriere e mirė, siē e kishte miratuar edhe kontesha. Pėr njė dyshim tė
fundit, zonja Fazano i foli pėr vajzėn edhe tė shoqit. Ky u tregua
fjalėpakė, madje i vrazhdė: "Ėshtė apo nuk ėshtė engjėll, puna e saj,
mjafton qė mua tė mė hekurose pantallonat, tė mė lustrojė kėpucėt e tė
shkojė tė mė hapė derėn." Pas shume lėkundjesh, zonja vendosi ta merrte nė
provė. Por nuk deshi tė hiqte dorė nga nxjerrja e ndonjė pėrfitimi prej
situatės sė veēantė.
"Po ju
marr", - i tha vajzės, "pėr kontesha Folaga-Pikio me tha se ju jeni
engjėll...", kėtu u ndal njė ēast, duke shpresuar se Roza do ta mohonte, por
ajo u kufizua me njė skuqje, duke ulur sytė, "pra, atėherė e kuptoni vetė...
nuk mund t'ju paguaj saē paguaj tė tjerat... duhet tė kėnaqeni me njėmijė
lireta mė pak." "Si tė doni ju, zonje", - u pėrgjigj engjėlli butėsisht.
Zonja Fazano, pas disa ditėsh, e kuptoi se nuk i donte fare engjėjt, madje
ndjente pėr ta njė antipati tė theksuar. Kjo ndjenjė armiqėsie shprehej me
dėshirėn qė kishte pėr ta munduar Rozėn gjithmonė e mė shumė. Pėr shembull,
pasi vajza kishte pastruar sallonin, zonja shtirej sikur kishte vene re diku
ne qoshe ndonjė kokrrize pluhuri dhe e urdhėronte qė ta pastronte pėrsėri,
por kėtė radhė kėmbadoras, ndėrsa ajo me kėmbe i tregonte vendet e ndotura.
Ose tenxheret qė s'ishin tė ndritshme sa duhej ose mė tej, xhamat e
dritareve qė duheshin larė duke hipur mbi parvaz. "Jeni e piste", pėrsėriste
zonja Fazano gjithė ditėn, "jeni vėrtet e piste."
Nuk flasim pėr rastet kur vishej, pra kur zonja Fazano vetėm
pėr tė zgjedhur e veshur ēorapet, e mbante Rozetėn e gjorė tė gjunjėzuar njė
gjysme ore tė mirė me kėmbėn lakuriqe nė prehėr. Por, siē dihet, engjėjt
janė tė durueshėm dhe Roza e zotėronte kėtė virtyt nė shkallėn mė tė lartė.
Zonja Fazano, pasi kėrkoi mė kot ta zinte nė gabim nė zanatin e saj tė
shėrbyeses dhe e gjeti vėrtet tė pėrsosur, arriti nė pėrfundimin, ashtu si
kontesha Folaga-Pikio se e vetmja e metė e vajzės, por shumė e madhe, ishte
pikėrisht se ajo ishte engjėll. Por nė ēmėnyrė shfaqej kjo e metė? Dhe si
te kapej pas saj?
Njė tė diel, kur Roza kishte dalė, zonja Fazano shkoi nė
dhomėn e vogėl tė shėrbyeses dhe rremoi imtėsisht nė tre sirtarėt e komosė,
pastaj nė valixhen e vogėl prej fibre, ku nuk gjeti veēse njė fustįn pėr t'u
ndėrruar, ndonjė zhele e pak ndėrresa tė tjera. Asgjė, vėrtet asgjė prej
engjėlli s'kishte nė kėto lecka tė mjera; as nė furrėn prej druri te bardhė
dhe nė krehrin dhėmbėrėnė, qė pėrbenin krejt tualetin e Rozės. Dhoma,
gjithashtu, nuk binte erė engjėlli, por erė sapuni me ēmim tė lirė. Atėherė
zonja Fazano mendoi ta pėrgjonte kamerieren. Besonte se nė vetmi engjėlli do
t'i shpaloste krahėt, duke i nxjerrė nga shpatullat siē nxirren jashtė
kėmbėt nga tryeza e lojėrave, kjo do tė mjaftonte pėr ta dėbuar: s'mund tė
qėndrosh nė njė shtėpi pėr sė mbari me dy flatra, qoftė edhe tė fshehura.
Zonja u struk nė kopsht, prapa dritares sė dhomės sė Rozės: e pa tė
zhvishej, tė krihej, tė thurte gėrshetin, tė vishte njė kėmishė tė gjatė
pėlhure, tė futej nė krevat e tė shuante dritėn, por flatra, hiē fare. Edhe
brerorja, tipar tjetėr i engjėllit, do tė ishte njė pretekst tjetėr i mirė
pėr ta pėrzėnė rozėn: "Ju s'mund tė shėrbeni me brerore nė tryezė, ėshtė
diēka qė s'mund tė qėndrojė, keni kufjen tuaj me dantellė dhe duhet tė
kėnaqeni..." Por sado qė i mprehte sytė, nuk mundi tė shohė brerore.
Megjithatė, zonja ishte e sigurt pėr kėtė. Roza ishte vėrtet
njė engjėll. Nuk e dinte pėrse, siē i thoshte herė- herė tė shoqit, por tek
ajo vajzė kishte diēka, s'di se ēfarė... njė varg gjėrash... njėfarė
pamje... Njė ditė, mė nė fund, zonja i kumtoi burrit: "Kam vendosur ta pėrzė
Rozėn, ėshtė e mirė, ėshtė e pėrkryer... por unė nuk dua engjėj nė shtėpinė
time."
Dhe kėshtu, Roza u pėrzu pa ndonjė pikė loti nga ana e saj
dhe pa ndonjė fjalė ngushėllimi nga ana e zonjės. Por kjo e fundit,
megjithatė, keqkuptohej: "Moj vajzė, keni shumė cilėsi tė mira, jeni
serioze, punėtore, e ndershme, por ē'e do, jeni engjėll... Kjo do t'ju
pengojė gjithmonė qė tė qėndroni gjatė nė shtėpi zotėrinjsh." Pasi tha kėto
fjalė, zonja Fazano pranoi t'i shkruante rozės njė karakteristikė tė mirė,
pa pėrmendur aty ēėshtjen e tė qenit engjėll. Pas pak ditėsh, njėfarė zonje
e quajtur Avoēeta, telefonoi pėr tė marrė tė dhėna lidhur me Rozėn. "Ajo
ėshtė e aftė", u pėrgjigj zonja Fazano, "shumė e zonja, por mė mirė t'ju
paralajmėroj... ajo ėshtė njė engjėll."
|