
Enneagrami, ose
nonagrami, ėshtė njė figurė nėntėkulmore, zakonisht pėrfshirė brenda njė
rrethi dhe lidhet me disa cilėsi ezoterike mistike. Brenda rrethit ėshtė njė
trekėndėsh qė lidh pikat 9, 3 dhe 6. Figura, e ngjashme me njė rrjetė, lidh
gjashtė pikat e tjera nė njė figurė ciklike 1-4-2-8-5-7. Ky numėr i
pėrgjigjet dhjetores periodike 142857 = 1/7. Kėto gjashtė pika bashkė mė
numrin 9 thuhet se pėrfaqėsojnė fazat e shumta tė ēdo procesi tė plotė, dhe
mund tė lidhet me notat e oktavės muzikore. Kulmet 3 dhe 6 thuhet se
pėrfaqėsojnė pika shkundjesh, qė ndikojnė rrugėn e zhvillimit tė njė
procesi.
Fillimisht prezantuar nė
perėndim nga Gurdjieff, njė mistik e mėsues shpirtėror greko-armen, si
simbol i harmonisė universale, u pėrdor prej tij nė Institutin pėr
Zhvillimin e Harmonishėm tė Njeriut, qė mė vonė u njoh si shkolla e Rrugės
sė Katėrt. Gurdijeff mėsoi pėr Enneagramin nga njė vėllazėri sekrete Sufish
quajtur Naqshbandi. Megjithėse ka disa qė mėtojnė se simboli nuk ėshtė mė i
vjetėr se 500 600 vjeēar, origjina duket se shtrihet gjer nė kohėrat
mitologjike tė Mbretit Ninus (dhe Mbretėreshės Semiramis), qė flitet se
themeluan qytetin antik sirian tė Nineveh. Numri 9 ka njė histori tė gjatė
simbolizmi nė fetė e Lindjes e Perėndimit, madje edhe sot ėshtė rrėnjosur nė
kulturėn pop e rrok nga banda shumė tė njohura.
Gurdjieff argumentoi se shumė prej
religjioneve dhe traditave spiritual tė historisė njerėzore harruan parimet
e tyre fillimore, prandaj nuk i shėrbenin mė njerėzimit pėr atė qė ishin
caktuar. Si pasojė, njerėzit dėshtuan nė kuptimin e vėrtetė tė mėsimeve tė
lashta, duke u shndėrrua nė automatė, tė prekshėm nga kontrolli shoqėror dhe
hipnoza nė masė. Ai e pa Enneagramin si model, i cili mund tė pėrdoret nė
shumė mėnyra pėr tė kuptuar e lidhur pėrsėri me botėn e natyrshme.
Disa prej ndjekėsve tė
tij e zhvilluan Enneagramin nė njė model pėr tė analizuar personalitetin
njerėzor dhe rritjen e vetėdijes.
Sipas Gurdjieff, figura
ėshtė simbol i pėrfaqėsimit tė ligjit tė shtatė dhe ligjit tė tretė (dy
ligjet themelore universale nė sistemin e tij) dhe, sipas kėtij
kėndvėshtrimi, simboli mund tė pėrshkruajė ēdo fenomen tė plotė natyral,
kozmos, proces jetėsor apo dije tė ndryshme. Figura ėshtė glifi i organizmit
qendror tė kėndvėshtrimit Rrugės sė Katėrt pėr botėn materiale, tė cilėn
Gudjieff, sipas ndjekėsit Ouspensky, e lidhte me alkiminė.
Shembulli mė i
hollėsishėm sesi kjo funksionon, ėshtė shpjegimi i Gurdjieff pėr futjet nė
trupin njerėzor (ushqim, ajėr e mbresa, bashkė marrė si lloje ushqimesh)
procedohen nė tė ashtuquajtura substanca tė larta, tė nevojshme funksione
tė larta tė vetėdijes. Propozimi i kėndvėshtrimit alkimik tė lėndės, ėshtė
thelbėsor nė atė qė gjithēka ėshtė lėndė, materie; vetėdija dhe shpirti
konsiderohen si aspekte tė lėndės, megjithėse shumė mė tė pėrmirėsuara ose
tė njė vibrimi mė tė lartė sesa aspektet e perceptueshme. Ky propozim
ėshtė thelbėsor pėr pikėpamjen e Gurdjieff pėr evolucionin e ushqimin nė
lėndė mė tė lartė; pėrmbledhur shkurtimisht nga Nė kėrkim tė sė
Mrekullueshmes: Ushqimi i zakonshėm DO hahet dhe hyn nė trup nė pikėn 1,
pastaj nė zorrėn e vogėl MI nė pikėn 2. Kėtu ushqimi nuk zhvillohet dot mė
vetė dhe ka nevojė pėr njė shtytje, qė nė kėtė rast ėshtė Ajri, njė lloj
tjetėr ushqimi edhe ky, qė hyn nė pikėn 3 si njė DO e re, duke u bashkuar me
ushqimin tashmė nė gjak nė pikėn 4, FA pėr oktavėn e shqimit tė zakonshėm
dhe RE pėr oktavėn e Ajrit. Nė kėtė pikė humb korrespodenca e qartė me
psikologjinė shkencore, por pika 5 pėrfshin substancat dhe energjitė e
pėrdorura nė mendim; pika 6 i takon mbresave, trajtuar si lloj ushqimi edhe
kėto, tė cilat hyjnė nė trup. Mbresat do tė shėrbejnė si shtytje nėse
forcohen nga ushtrime vetėkujtese mėsuar nga Gurdjieff, duke lejuar
oktavat e Ajrit e Mbresave tė lėvizin mes pikave 7 e 8. Ndryshe, vetėm
oktavat e ushqimit tė zakonshėm lėvizin drejt pikės 8. LA nė pikėn 7
pėrfaqėson energjitė emocionale dhe tė tjera nė pikėn 8, SI nė fund tė
oktavės sė parė tė ushqimit tė zakonshėm pėrfaqėson energjitė seksuale; tė
cilat janė lėnda mė e lartė, qė trupi prodhon natyrshėm pa ndėrhyrje tė
vetėdijshme. Njė dėshirė pėr tė ruajtur kėtė substancė tė lartė pėr
qėllime ezoterikė thuhet se ėshtė arsyeja themelore pėr beqarinė fetare. Me
ndėrhyrjen e vetėdijshme nė pikėn 6 tė vetėkujtesės, krijohen mė tej e mė
shumė lėndė tė larta, pėrfaqėsuar nga oktava e ajrit SOL nė pikėn 8 dhe
oktava e Mbresave MI nė pikėn 8. Njė shkundje tjetėr e vetėdijshme mė tej,
qė kėrkon njė lloj tė veēantė kontrolli tė emocioneve nė pikėn 9 duhet tė
mundėsojė njė trup tė ri shpirtėror mė tė lartė pėr tė zhvilluar, dhe ky
theksohet nga Gurdjieff si qėllim i tij dhe traditave tė tjera ezoterike.
Sipas kėsaj logjike,
shihet se emocionet varen nga lėnda mė e lartė se mendimi dhe ndjenjat
seksuale po nga lėndė mė tė larta. Krijimi i universit pėrshkruhet
gjithashtu nė terma tė oktavės, Rrezja e Krijimit, pra padyshim nė terma tė
Enneagramit.
Pjesa e poshtme ėshtė
shkėputur nga leksioni i Gurdjieff, ku prezantohet Enneagrami:
Nė ēdo njeri ėshtė
ngulitur njė nevojė, dėshirė, pėr dije, qė ndryshon vetėm nga intensiteti.
Por mendja pasive njerėzore, ndėrsa vė nė punė me ēdo mėnyrė marrjen e
mbresave, shpesh gjendet nė njė rrugė pa krye nė pėrpjekjen pėr tė gjetur
pėrgjigjen e pyetjes Pse. Sytė e njeriut verbohen nga dritat e forta tė
ngjyrave tė shumėformėsimit, dhe ai nuk sheh dot nėn sipėrfaqen xixėlluese
thelbin e fshehur tė njėsisė tė gjithėqenies. Kjo shumėformshmėri ėshtė kaq
reale sa mėnyrat e vetmuara tė saj i qasen atij nga gjithė anėt disa me
anė tė deduksionit logjik e filozofisė, tė tjera nga rrugė besimi e
ndjeshmėrie.
Qė prej kohėrave mė tė
lashta deri nė epokėn e sotme, pėrmes kohėrave tė jetė sė vet, njerėzimi si
tėrėsi ėshtė djegur nga dėshira pėr dijen e kėsaj njėsie dhe e ka kėrkuar,
duke u dhėnė pas filozofive tė ndryshme e religjionesh, tė cilat ngelen, siē
ishin, pėrmendore nė shtegun e kėtyre kėrkimeve pėr Rrugėn, dhe qė prijnė nė
dijen e unitetit. Kėto gjurmime rrezatojnė nė Rrugė si kordat e njė rrethi
qė sa mė shumė afrohen me njėra-tjetrėn aq mė shumė afrohen me qendrėn. Vetė
qėllimi paracakton drejtimin e shtigjeve dhe sjell endacakėt nė rrugėn e njė
dijeje pėr Njėshin, qė kap thellėsitė ku dija bėhet realitet pėr njohėsin
dhe nuk mund ti pėrcillet njė tjetri, i cili nuk ka tė njėjtėn shkallė
zhvillimi. Fjalėt dhe nocionet e gjuhės bisedore bėhen tė vdekura e boshe,
duke mos i pėrcjellė asgjė atij qė nuk zotėron dije tė tillė brenda vetes.
Njėsoj si nuk i shpjegohet dhimbja e dhėmballės atij qė nuk e ka provuar
kurrė, dhe siē ndryshimi mes ngjyrave nuk mund ti pėrēohet tė lindurit i
verbėr, dhe pasuria e ndjesisė dėgjimore nuk mund ti komunikohet shurdhit,
njėsoj edhe ju nuk mund tė shprehni me fjalė thellėsinė e dijes qė ėshtė
pjesė e qenies njerėzore.
Fjalėt dhe idetė e
epokave ndryshojnė sipas kushteve tė vendit e kohės; uniteti ėshtė i
pėrjetshėm e i pandryshueshėm. Ligjet qė veprojnė ndėr ne dhe qė prodhojnė
shumėsin e supozuar prej nesh, janė kudo tė njėjta. Qė prej kohėve tė lashta
njerėzimi e ka kuptuar kėtė, dhe, duke shfrytėzuar gjuhėn e simboleve e
formulave, shumė mė e pėrkryer sesa gjuha jonė e sotme, u ka pėrcjellė kėtė
dije brezave pasardhės. Dhe kushdo qė i qaset simbolit i pajisur me njohuri
tė plota pėr tė, zotėron njė sintezė tė plotė tė tij. Nė mėnyrė figurative,
e ka kėtė simbol brenda vetes.
Njė simbol, me shprehjen
e njohurisė pėr ligjet e unitetit, shpreh njėkohėsisht edhe rrugėn drejt
tij. Krah ndihmės me simbolet themelore, ndėrkohė qė ata u shkrinė nė sfera
mė tė gjera, nisėn e u shfaqėn nė ekzistencė, varėsisht tyre, simbole dhe
formula tė tjera. Ēdo gjė nė botė ėshtė njė dhe qeveriset nga ligje tė
njėtrajtshme, siē e theksojnė edhe Pllakat e Smeraldta tė Hermes
Trismegistus: Si lart, edhe poshtė. Gjithė ligjet e kozmosit i gjejmė nė
njė atom tė vetėm. Dhe nė ēdo fenomen qė ekziston si diēka e plotėsuar nė
varėsi tė ligjeve (d.m.th nė gjithė plotėsitė). Dija e ligjeve tė shumėsive
tė Njėshit ishte gjithmonė e bazuar nė ngjashmėrinė e mikrokozmosit me
makrokozmosin e njeriut me universin dhe anasjelltas. Ligjet themelore tė
3 dhe tė 7, tė parimeve aktive, pasive e asnjanėse, ligjet e veprimtarisė,
gjenden e vėrtetohen nė gjithēka, prandaj, duke mbėrritur nė dijeninė pėr
strukturėn e botės, njeriu ishte e kishte tė pamundur ti shmangej rrugė sė
vetėnjohjes.
Objekti mė i afėrt e
pėrherė i gatshėm pėr njohje i njeriut ishte gjithmonė vetja, duke qenė se
ishte shprehja e veprimtarisė sė gjithė ligjeve tė kozmosit. Formula Njih
Veten ėshtė, nė kėtė kėndvėshtrim, kuptimplotė: ėshtė njė prej simboleve tė
dijes pėr tė vėrtetėn. Duke u njohur me simbolet qė shprehin ligjet e
krijimit, njeriu do tė mėsojė vetė ligjet, e, duke mėsuar kėto nė vetvete,
ai ecėn nė shtegun e vetėdijes, dhe, nė kėtė kuptim, ēdo simbol na mėson
diēka pėr veten tonė.
Duke mėsuar tė dallojė
ligjet e evolucionit dhe involucionit, sintezave dhe analizave, po dhe jo,
tė mirėn e tė keqen, energjinė dhe lėndėn, lėvizjet pėrparuese dhe ato
prapanike, njeriu do tė shquajė qartė gjithashtu veprimet e dyanshme tė
kėtyre ligjeve. Do tė mėsojė ligjet e mėdha tė njohura pėr urtinė antike,
ligjet dyjare dhe treshe ashtu siē zbatohen pėr kozmosin dhe veten. Duke i
lidhur mes tyre e duke i pėrmbledhur nė ciklin e pėrjetėsisė; bashkė me
shfaqjet e tyre brenda rretheve tė rikthimit e cikleve qė ndodhin sipas
ligjit, brenda ciklit tė pėrjetėsisė pranverore nė planin e kohės sonė,
brenda ciklit tė vibrimit tė pėrjetshėm dhe luftės nė vetvete gjatė rrugė sė
vetėnjohjes, njeriu me gjithė qenien e vet, hap pas hapi do tė pėrshkojė
rrugėn e formimit nė vetvete tė simboleve tė mėdha, tė cilat kanė mbėrritur
deri te ne me emrin Vula e Solomonit.

Vual e Solomonit
Ēfarė parashtrova tregon
sa e vėshtirė shndėrrimi i gjuhės sė simboleve nė gjuhėn tonė bisedore, sesa
pak kuptim ka nė shpjegimin e njė simboli njeriut qė nuk ka dijeni ta
kuptojė atė. Dhe, sado e ēuditshme tė duket, ėshtė fakt qė ndjesi a
simbolit, zbulimi i natyrė sė tij, mund ti jepet vetėm atij qė tashmė e
dinte mė pėrpara, dhe pėr tė simboli ėshtė tėrėsia e dijes sė tij, e njėjta
formulė pėr shprehjen e dijes siē ishte pėr atė qė e mbrujti.
Si mund ti thuhet njė
njeriu qė nuk e njeh kėtė sistem simbolesh, dhe ai ta kuptojė, se dija e
unitetit, sipas kuptimit tė vetėdijes e vetėpėrkryerjes pėr njeriun, ėshtė
asnjanėsimi i dyshes nga treshja dhe shndėrrimi i kėsaj nė katėrshe, nė
mėnyrė qė tė mbyllet pentagrami e tė plotėsohet Vula e Solomonit.

Shtegu simbolik
Por, le ta zėmė se po
flasim pėr zhvillimin harmonik tė trupit njerėzor, dhe sesi ligji ėshtė
gjithmonė i njėjtė nė zbatimin e formulės sė caktuar pėr kėtė zhvillim. Si
mund tė pėrkthejmė formulėn e shpallur nė lidhje me kėtė? Ēfarė duhet
zėvendėsuar pėr ta deshifruar? Gjithė ndjesitė, mbresat, ndjenjat e mendimet
e njeriut ndahen nė tė sakta e tė ērregullta, tė nevojshme e tė panevojshme,
tė kėnaqshme e bezdisėse, dhimbje e gėzim. Kjo ėshtė dyshja pėrgjatė sė
cilės gjithė mbresat, gjithė jeta e njeriut pėrvijon. Kjo dyshe ėshtė ēdo
person qė shikon brenda vetes. Mund tė jetojmė mes kėtyre pėrmasave
kalimtare, duke u dhėnė nė rrymė dhe ta lėmė tė na marrė tutje. Por, gjithė
kėtij procesi qė zhvillohet pavarėsisht vullnetit tonė, gjithė kėtyre qė
dėshiron, mund ti kundėrvėmė Dėshirėn tonė, lidhim sė bashku po dhe
jo, nxitim diskutim mes dy kundėrshtive, njė luftė mes dy parimeve, dhe i
asnjanėsojmė me anė tė treshes. Njė debat I madh, nėse nuk ėshtė pa qėllim,
duhet tė japė njė rezultat, njė pėrfundim dhe njė pasojė, dhe atėherė kemi
katėr elementė: po, jo, debat, rezultat; qė do tė thotė, shndėrrimi i dyshes
nė katėrshe. Kjo ėshtė gjysma e parė e formulės. Pjesa e dytė e saj flet
vetė dhe nė kėtė mėnyrė tregon drejtimin e zgjidhjes.
Ēdo pėrfundim qė
pėrfaqėson pėrmbylljen e njė rrethi jep diēka tė re, qė nė vetvete mund tė
veprojė anasjelltas me diēka tjetėr. Kjo diēka, shprehur veten e
kushtėzuar, mund tė jetė drejt ose gabim, qė do tė thotė, ose nxit
formacionin e asaj pėr tė cilėn u prodhua, ose e pengon atė.
Merrni njė rreth
ēfarėdo: le tė themi se mė duhet ngutshėm njė e dhėnė pėr qėllimin tim apo
diēka tjetėr qė nuk mund ta gjej prej njohjeve tė mia. Por nuk shkoj mirė me
tė, pasi njėherė mė ofendoi, dhe, qė tia kėrkoj mė duhet tė ndeshem me
vetėkrenarinė time. Ka shumė faktorė qė hyjnė nė punė, siē ėshtė frika e
mospranimit apo mospranimi i atij tjetrit, etj., ku nuk do tė hyjmė tani. Nė
pėrfundim, zgjodha tė shkoj tek ai e ti kėrkoj me ēdo kusht njė pėrgjigje.
Nėse e kam ndarė mendjen mirė tė mos lejoj asnjė rastėsi ta lėkundė, vendimi
im do tė ndihmojė atė qė marr pėrsipėr. Nėn ndikimin e faktorėve tė ndryshėm
arrij nė pėrfundim tė kundėrt, do tė bllokojė qėllimin tim, por mund tė dalė
pėr mirė nė ruajtjen e figurės sime dhe kursimin e energjive nervore.
Sidoqoftė, tė fala porosisė sime, qė ėshtė pengesė. Si pasojė, ēdo rezultat
duhet parė nė lidhje me efektin pėr tė cilin u prodhua.
E, ndėrsa flasim pėr
zhvillimin harmonik tė trupit fizik, makinerinė e njeriut, ēdo debat vetor
duhet tė ēojė nė njė zhvillim, pra, pėrvetėsimin e njė funksioni tė ri jo tė
rregullt tė asaj makine. Dimė qė nė tė janė 5 kryeqenda: qendra mendore,
organi formulues, qendra emocionale, qendrat lėvizėse dhe seksuale. Zhvillmi
i njėanshėm i njėrės prej tyre ēon nė hipotrofi, tipi i njeriut tė
njėanshėm. Ka 5 modele tė tillė. Por nėse tė pesta qendrat zhvillohen
njėherėsh te njeriu ai pėrmbyll brenda vetes pentagramin pėr vetė faktin
se
ka ngritur jetėn e punėn me gjithė
qendrat nė pėrputhje harmonike.
Duke vepruar sipas
ligjit e jetuar nė harmoni ai pėrfaqėson natyrėn e pėrfunduar fizike tė
njeriut, ėshtė modeli i bashkimi tė 5 nė 1. Ėshtė njė, e njėherėsh 5, pasi
mund tė jetojė si njė prej atyre 5 dhe si tė pestė njėherėsh. Ėshtė njė yll
gjashtėcepėsh, dhe duke u bėrė zotėruesi i kėsaj harmonie e veēuar veten nga
jtihė ndikimet e jashtme, duke mbyllur veten lart nė njė rreth tė pavarur,
nė njė jetė tė mbyllur nė vete, ėshtė ndėrgjegjėsimi vetjak i Vulės sė
Solomonit.

Njeriu si
pentagram
Pra, e shihni serinė e
simboleve tė pėrmendur qė parashtrohen kur zbatohen nė metodėn qė po marrim
parasysh. As mos mendoni se ky ėshtė njė interpretim i plotė. Mund tė bėhet
i dukshėm e kuptohet prej atyre qė, nė kėtė kuptim, zotėrojnė njėfarė
njohurie e kuptimshmėrie. Por, simboli qė shpreh njė ligj gjithėpėrmbledhės
e tėrėsor, ėshtė ipso facto (vetė rrethanat) gjithėpėrfshirės dhe,
pėr kėtė arsye, nuk mund tė shpjegohet nė mėnyrė jo shteruese: mund vetėm tė
jetohet e provohet.
Para mbylljes sė fjalės,
dua tė them diēka pėr atė qė quhet Nistim. Nistimi shihet rėndom si akt
prej tė cilit Njohėsi i kalon njė njeriu tjetėr tė paditurit dije e fuqi
gjeraty tė pazakonta pėr tė; duke e caktuar si gjė qė bėhet, atribut,
zotėrim i patjetėrsueshėm i tij.
Por, pas gjithė sa u tha
prej meje sot kėtu, do tė jeni tė aftė tė kuptoni se, nuk ka e nuk mund tė
ketė transferim tė tillė. Ekziston vetėm vetėnistim, i cili fitohet vetėm
pėrmes punės sė pėrhershme e kokėfortėsisė nė pėrpjekje tė qėndrueshme.
Askush nuk fsheh dijen e sė Vėrtetės. Thjesht nuk mund tė jepet apo kalohet
e falet, ashtu siē nuk mund ti jepen njėrit qė nuk njeh matematikėn ide tė
pėrsosura matematikore, dhe, pėrsa u pėrket pyetjeve nė lidhje me
transferimin e dijes sė tė Vėrtetės, gjėrat janė shumė mė tė ndėrlikuara se
shembulli. Mbase keni qenė tė zotėt tia mbushnit mendjen vetes sot pėr
kėtė. Mund ti mėsosh dikujt matematikė, pėrveēse ta bėsh tė kuptojė tė
vėrtetėn qė zotėron nė vete. Dhe, mjerė njeriu qė, nėn ndikimin e helmit qė
duket si e Vėrteta, e me orvatje ndaj rrjedhojave praktike pa zotėruar
kuptimin e dijen e pėrkryer pėr ēka duhet bėrė e si duhet bėrė, nis tė
provojė mbi veten, duke i bėrė vetes dėme tė pandreqshme. Harmonia
shkatėrrohet dhe, padyshim qė, mė mirė tė mos bėsh asgjė, sesa tė bėsh pa
qenė i ditur.
|