Njerėzit e parė vėrtet fizikė, ishin tė tillė:
karakteristika fillimore e tyre ishte krenaria! Janė Raca e Tretė dhe
Atlantidasit gjigandė, kujtimi i tė cilėve u zvarrit nga njė brez e racė nė
tjetrėn deri nė ditėt e Moisiut, kujtim qė gjeti njė formė objektive nė ata
viganė tė parapėrmbytjes, ata shtriganė e magjistarė tė tmerrshėm, nga tė
cilėt Kisha Romane ka ruajtur legjenda kaq tė gjalla e njėkohėsisht tė
shtrembėruara. Ai qė ka lexuar e studiuar Shpjegimet nė doktrinėn arkaike,
do tė njohė lehtėsisht nė disa Atlantidas prototipat e Nimrodėve, Ndėrtuesit
e Kullės sė Babelit, Hamitėt e gjithė ata tė kujtimeve tė neveritshme, siē
shprehet literatura teologjike: tė atyre qė, shkurtimisht, kanė furnizuar
brezat e ardhshėm me tipat ortodoksė tė Satanit. Dhe kjo, natyrisht, na bėn
tė hetojmė nėpėr etikat religjioze tė kėtyre racave tė hershme, mitike siē
mund tė jenė.
Cila ishte feja e Racės tė Tretė e tė Katėrt? Nė
kuptimin e pėrgjithshėm tė termit, as Lemurianėt e pinjollėt e tyre, Lemuro-Atlantidasit,
nuk kishin apo njihnin ndonjė dogmė ose tė besonin nė ndonjė fe. Derisa syri
mendor i njeriut ishte i hapur, Raca e Tretė e ndjente veten njė me praninė
e pėrhershme, tė panjohurėn e tė padukshmen GJITHĖSI, Hyjninė Universale. Tė
pajisur me fuqi hyjnore, e duke njohur pėrbrenda Zotin e tij tė brendshėm,
secili ndjehej si Njeri-Zot nė natyrėn e vet, megjithėse njė kafshė nė
Vetveten fizike. Lufta mes tė dyjave nisi ditėn qė shijuan frutin e Pemės sė
Dijes; njė luftė pėr jetė mes shpirtėrores e mendores, mendores e fizikes.
Ata qė nėnshtruan parimet e ulėta, duke fituar
mjeshtėri mbi trupin, iu bashkuan Bijve tė Dritės. Ata qė ranė viktima tė
natyrės sė tyre tė ulėt u bėnė skllevėr tė Materies. Nga Bij tė Dritės e
Urtisė pėrfunduan nė Bij tė Errėsirės. Degraduan nė betejėn mes jetės sė
vdekshme dhe Jetės sė pavdekshme, e kėta tė rėnė u bėnė fara e brezave tė
ardhshėm tė Atlantidasve (sinonim i magjistarėve. Racat e Atlantidės ishin
tė shumta e zgjatėn nė evolucionin e tyre pėr miliona vjet: nuk ishin tė
gjithė tė kėqinj. U bėnė tė tillė nga fundi, siē po bėhemi ne (tė pestėt)
tani me shpejtėsi).
Nė lindje tė vetėdijes sė vet, njeriu i
Rrėnjėracės sė Tretė nuk ishte besime qė mund tė quheshin religjion.
Domethėnė, ishte njėsoj i paditur pėr religjionet gay, plot salltanete e
florinj, si dhe pėr ēdo sistem besimi apo adhurimi tė jashtėm. Por, nėse
duhet pėrcaktuar termi si bashkim turmash nė njė formė nderimi ndaj atyre qė
i ndjejmė si mė tė lartė ndaj nesh, devotshmėri si njė ndjenjė shprehur
nga fėmija ndaj prindėrve tė dashur atėherė edhe Lemuriani mė i hershėm
kishte njė fe madje mė tė bukurėn qė prej fillimit tė jetės sė tyre
intelektuale. A nuk kishin rrotull vetes zotat e ndritur tė elementėve,
madje edhe nė vetvete? A nuk e kaluan fėmijėrinė e vet me ata qė u dhanė
kujdes, jetė, inteligjencė e jetė tė ndėrgjegjshme? Jemi tė sigurt qė kėshtu
ėshtė dhe e besojmė. Sepse evolucioni i Shpirtit nė materie nuk do tė
arrihej kurrė; as do tė niste, po tė mos ishte pėr Shpirtrat e ndritur, qė
sakrifikuan thelbin e tyre super-eterik pėr ti dhėnė jetė njeriut prej
balte, duke e pajisur secilin prej parimeve tė tij tė brendshme me njė hise,
apo mė mirė pasqyrim tė asaj esence.
Diejanėt (Dhyan) e Shtatė Qiejve (shtatė planet
e Qenies) janė NOUMENOI-t e Elementėve tė tanishėm e tė ardhshėm, siē janė
Ėngjėjt e Shtatė Fuqive tė natyrės efektet vulgare tė tė cilėve
perceptohen nga ne nė ato qė shkenca kėnaqet tė quajė mėnyrat e lėvizjes
forcat e pamatshme, pėr tė mos thėnė janė noumenoi edhe mė tė larta tė
Hierarkive edhe mė tė sipėrme. Ishte Epoka e Artė nė ato ditė tė hershme,
koha kur zotat ecnin mbi tokė e bashkoheshin lirshėm me vdekatarėt. Qysh
atėherė, zotat ikėn (u bėnė tė padukshėm), dhe brezat e ardhshėm pėrfunduan
duke adhuruar mbretėritė e tyre Elementėt (Zotat e Elementėve nuk janė
Elementėt, tė cilėt pėrdoren prej tyre si mjete apo materiale pėr tė veshur
veten).
Ishin atlantidasit, stėrnipėrit e parė tė
njeriut gjysmėhyjnor pas ndarjes sė tij nė sekse prej kėtu pjella e parė
dhe vdekatarėt e lindur nga njerėz qė u bėnė Flijuesit e parė pėr zotin
e lėndės. Jetuan nė tė kaluarėn e vagullt tė largėt, nė epoka shumė mė tepėr
se parahistorike, si prototipi mbi tė cilin u ndėrtua simboli i madh i
Kainit, si antropomorfistėt e parė qė iu falėn formės e materies. Ai
adhurim degradoi shpejt nė vetėadhurim, pastaj nė pallicizėm, apo atė qė
mbretėron supreme deri sot nė simbolikėn e ēdo religjioni ekzoterik tė
ritualit, dogmės e formės. Adami dhe Eva u bėnė lėndė, apo ofruan tokėn,
Kaini e Abeli tokėn e mėpasme jetėmbajtėse, tė parėt kultivuesit e asaj
toke apo fushe (Kaini ishte flijuesi, siē tregohet fillimisht nė kapitullin
IV tė Gjenezės, nga fruti i tokės, kultivuesi i parė i tė cilit ishte,
ndėrsa Abeli ardhja e pjellės sė parė tė tufės pėr Zotin. Kaini ishte
simboli i mashkullit tė parė, Abeli i njerėzimit tė parė femėror, Adami dhe
Eva janė tipat e racės sė tretė. Vrasja ėshtė gjakderdhje, por jo
jetėmarrje).
Pra, racat e para atlantidase, lindur nė
kontinentin Lemurian, tė ndarė qė prej fiseve tė hershme nė tė drejtė e tė
padrejtė; nė ata qė adhuruan Shpirtin e padukshėm tė Natyrės, rrezen e tė
cilit njeriu e ndjen pėrbrenda ose Panteistėt, dhe nė ata qė adhuruan nė
mėnyrė fanatike Shpirtin e Tokės, Fuqitė e Errėta Kozmike antropomorfe, me
tė cilat bėnė aleancė.
Kėta ishin Gibborim-ėt e hershėm, njerėzit e
fuqishėm tė famės nė ato ditė, tė cilėt u bėnė Kabirim nė racėn e Pestė:
Kabiri me egjiptianėt e fenikasit, Titanėt me grekėt dhe Rakshasas e Daityas
me racat indiane.
E tillė ishte origjina misterioze dhe sekrete e
gjithė religjioneve pasuese e moderne, sidomos e adhurimit tė Hebrenjve tė
vonė pėr zotin e tyre fisnor. Njėkohėsisht, ky religjion seksual ishte i
afėrt, bazuar e shkrirė, le tė themi, me dukuri astronomike. Lemurianėt
lėvizėn drejt Polit tė Veriut, ose Parajsės sė Stėrgjyshėrve tė tyre
(Kontinenti Hiperborean); atlantidasit drejt Polit tė Jugut, gropės,
tokėsore e kozmike prej ku fryjnė pasionet e nxehta nė uragane nga
Thelbėsorėt kozmikė, qė banojnė atje. Dy polet u quajtėn nga tė lashtėt
Dragoi dhe Gjarpėri prej nga vijnė Dragoj e Gjarpėrinj tė mirė e tė kėqinj,
gjithashtu emrat qė kanė Bijtė e Zotit (Bijtė e Shpirtit dhe Materies):
Magjistarėt e mirė dhe tė kėqinj. Kjo ėshtė origjina e natyrės sė dyfishtė e
trefishtė te njeriu. Legjenda e Engjėjve tė Rėnė, nė kuptimin e ezoterik,
pėrmban ēelėsin e mospajtimit tė shumėfishtė tė karakterit njerėzor; ēon te
sekreti i vetėdijes sė njeriut; ėshtė pranga ku varet gjithė jetėcikli i
tij; historia e evolucionit dhe rritjes sė tij.
Nė tė rrokurit e kėsaj doktrine varet kuptimi i
saktė i antropogjenezės ezoterike. Jep tė dhėna drejt pyetjes sė trazuar pėr
Origjinėn e sė Keqes; tregon sesi vetė njeriu ėshtė copėtuesi i Njėjėsisė nė
disa aspekte tė kundėrta.
Prandaj lexuesi nuk do habitet nėse i kushtohet
hapėsirė e madhe nė ēdo rast pėrpjekjes pėr tė sqaruar kėtė subjekt tė errėt
e tė vėshtirė. Njė pjesė e veēantė duhet thėnė pėr aspektin simbolik; pasi
kėshtu jepen gjurmė pėr studentin e vėmendshėm tė bėjė hetimet e veta, e tė
hidhet mė shumė dritė sesa mund tė pėrēohet nė frazat teknike tė njė
paraqitjeje filozofike mė formale. Engjėjt e Rėnė, tė ashtuquajtur, janė
vetė Njerėzimi. Demoni i Krenarisė, Epshit, Rebelimit e Urrejtjes kurrė nuk
ka qenė para se tė shfaqej njeriu fizik i vetėdijshėm. Njeriu shkaktoi,
ushqeu e lejoi dreqin tė rritej nė zemrėn e vet; pėrsėri ai ndoti zotin e
brendshėm, duke lidhur shpirtin e pastėr me djallin e pistė tė lėndės. Dhe,
si ajo shprehja Kabalistike Demon est Deus inversus gjen pohimin metafizik
e teorik nė natyrėn e dyfishtė tė manifestuar, aplikimi i saj praktik
gjendet vetėm nė Njerėzim.
Pra, tani ėshtė e qartė vetvetiu se marrja si e
mirėqenė, (a) e shfaqjes sė njeriut para gjitarėve tė tjerė, madje edhe para
epokave tė reptilėve gjigandė; (b) pėrmbytjet e epokat akullnajore periodike
pėr shkak tė shqetėsimeve karmike tė akseve; dhe mė kryesorja (c) lindja e
njeriut nga njė Qenie Superiore, apo atė qė materializmi quan Qenie tė
mbinatyrshme, megjithėse ėshtė vetėm mbinjerėzore ėshtė e qartė se mėsimet
tona kanė pak shance tė dėgjohen nė mėnyrė tė paanshme. Shtoji kėsaj pohimin
se njė pjesė e Njerėzimit nė Racėn e Tretė gjithė ata monadė njerėzorė qė
kanė mbėrritur nė pikėn mė tė lartė tė Vlerės e Karmės nė Manvantarėn
paraardhėse u detyrohen pėr natyrėn e fizike e racionale Qenieve hyjnore
qė u mishėruan nė principin e tyre tė pestė, dhe Doktrina Sekrete humb
kastėn jo vetėm nė sytė e Materializmit por edhe Krishtėrimit dogmatik. Dhe,
para se kėta tė fundit tė mėsojnė se ata ėngjėj janė identikė me Shpirtrat e
tyre tė Rėnė, parimi ezoterik do tė shpallet heretiku mė i tmerrshėm e
fatal.
Fatmirėsisht, pėr racėn njerėzore, Raca e
Zgjedhur ėshtė bėrė tashmė mjeti i mishėrimit (mendėrisht e shpirtėrisht)
tė Diejanėve mė tė lartė para se Njerėzimi tė bėhej plotėsisht material. Kur
nėnracat e fundit pėrveē disa mė tė ultave tė Racės sė Tretė u zhdukėn
me Kontinentin Lemurian, farat e Trinitisė sė Dijes kishin fituar sekretin
e pavdekėsisė mbi tokė, ajo dhunti qė lejon tė njėjtin personalitet tė
kalojė ad libitum (sipas dėshirės) nga trupi i vdekur nė njė tė shėndetshėm.
Lufta e parė qė njohu toka ishte, gjaku i parė
njerėzor i derdhur, pasoja e hapjes sė syve e ndjenjave tė njerėzve; qė e
bėri tė shikonte se vajzat e Vėllezėrve tė vet ishin mė tė dėlira se vetja e
gratė e tyre. U kryen pėrdhunime para asaj tė Sabinave, e Menelatė grabitėn
Helenat e tyre para Racės sė Pestė. Titanėt ose gjigandėt ishin mė tė
fortėt; kundėrshtarėt e tyre mė tė zgjuarit. Kjo ndodhi gjatė Racės sė
Katėrt asaj tė gjigandėve. Pasi, kishte viganė nė ato ditė tė hershme,
nė fakt, dhe seritė evolutive tė botės sė kafshėve janė garanci se e njėjta
gjė ndodhi edhe me racat njerėzore. Shkrimet e shenjta, fragmentet
filozofike dhe punėt shkencore shkurtimisht gjithė tė dhėnat qė na kanė
ardhur prej antikitetit i pėrmendin kėta gjigandė.
Marrė nga Doktrina Sekrete
|