Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Antologji e poezisė moderne shqipe 4 - Ermira R Jusufi

ERMIRA R. JUSUFI

 

 

 

          Njė ndėr krijimtaritė mė tė lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor...  shprehen pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė  jetės.

            Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...

            Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur, ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do t’ua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.

 

(www.sa-kra.ch)

 

 

       Pėrgatiti: Adem ZAPLLUZHA

 

 

 

 

 

ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE

 

 

 

 

ERMIRA R. JUSUFI

 

 

 

 

 

            Hyrje

  

          U lind mė 08.03.1983, nė Vushtrri – Kosovė. Pas mbarimit tė Gjimnazit “Eqrem Ēabej”, nė vendlindje, ka vazhduar studimet pėr histori, nė Universitetin e Prishtinės.

            Gjatė gjithė kohės sa ishte nxėnėse dhe si studente, ka qenė aktive nė jetėn letrare, duke shkruar e paraqitur shkrimet e saja nė klubet letrare tė shkollave tė rrethit, nė emisione tė ndryshme kulturore tė radiove tė atėhershme lokale dhe nė pjesėmarrje aktive, nė organizimin e jetės letrare.

            Lexuesit tė saj i ka dhėnė shumė poezi tė publikuara nėpėr faqe gazetash e revistash, nė rrjete sociale, qė merren me veprimtarinė krijuese letrare, si nė: gazetėn “Nacional”, “Muzg”, “Bota Press” e “Dituria”, qė botohet nė Suedi, pastaj nė Web-faqe tė shumta, si: “Metafora”, “Ora shqiptare”, “Klubi i shkrimtarėve shqiptarė nė botė “Drita”, pastaj nė “Poezia ime”, “Zemra shqiptare” e shumė tė tjera.

            Ėshtė paraqitur me bashkautorėsi nė njė pėrmbledhje poezish kushtuar Vaēe Zelės, pastaj nė librat tjerė, si: “Mall poetik”, “Fjala e dhimbjes”, “Lartėsia e njė jete”, “Mars i pėrflakur”, “Me shpirt atdhedashurie”, “Pėr ju, krijuese”, “Ju dua mė shumė se veten”, “Vjeshta dhe vargjet-I”, “Trojet e Arbrit”, sesioni XII,  etj.

            Nė vazhdimėsi, merret edhe me shkrime e komente tjera publicistike. Ėshtė shpėrblyer me Ēmime letrare e Mirėnjohje tė shumta, ku veēojmė Ēmimin pėr motivim krijues “Iljaz Prokshi”, nė Takimet poetike “Vjeshta dhe vargjet-2014”, dhe Ēmimin e dytė nė Konkursin letrar tė Festivalit tė poezisė “Guri i Plakės”, mbajtur mė 07.07.2016 nė Drenas, etj.

             “Sonte zemra ime frymon” ėshtė Pėrmbledhja e parė poetike e saj, e cila vjen si pėrzgjedhjeje e poezive, nga opusi i saj i gjerė krijues.

            Librin e dytė me poezi, “Mos ma fundos ėndrrėn”, e ka nė proces botimi dhe do ta kemi sė shpejti.

     Ėshtė Kryetare e Klubit letrar “Latif Berisha” nė Vushtrri dhe anėtare e Art Klubit “Rifat Kukaj”, qė nga themelimi i kėtij Asociacioni tė krijuesve dhe artistėve tė Drenasit.

            Autorja jeton dhe vepron nė Vushtrri tė Kosovės.

 

 

 

 

PARTITURĖ VARGJESH

 

Akordim vargjesh rrjedhin gurgullim,

Vijnė plot mall me kujtimin e fėmijėrisė,

Derisa fillova lojėn e gishtėrinjve qetas,

Mbi partiturėn e vargjeve nė vrapim.

 

Vargje qė shpėrthejnė si rreze drite,

Rrahur nga partiturė e pianos qė nuk hesht,

Nga vitet e ikura shkėpus refrene jete

Nė kujtim tė fėmijėrisė.

 

Sot dita mė kthen si nga pėrrallat,

Kujtimeve u thur serenatė malli pambarim,

Gishtrinjtė lėvizin lehtė mbi partiturė

Vargjeve u vjen nuri i dashurisė plot galdim,

E nis ditėn e re si rrugėtimin dielli,

Fatit ia mbyll tė gjitha shtigjet e harresės,

Rreze jete ia hapin rrugėtimin ardhmėrisė.

 

Deri nė pėrgjumje rrah partiturat e vargjeve

Dhe zgjoj ndjenjat e vrullshme tė jetės,

Mbani vesh, kėsaj kohe ia zgjoj frymėn e besimit

Drejt hapave tė pafund tė frymėzimit,

Vargu im rebel qė mė mban nė kujtesė,

I jep krah fjalės plot frymėzim

Dhe m’i kujton ėndrrat e ardhmėrisė,

Ma trason rrugėn e dritės

Mė sjell fat, padyshim!

 

Partiturė vargjesh

Mė rrjedhin gurgullim,

Dėgjoma kėngėn time

Qė jetės i jap frymėzim!

 

 

URA, QĖ LIDH KOHĖRA

 

Urė guri qėndron nė shekuj, nė epoka;

Pėrmbi kurrizin e saj kaluan

Karavane nga vendi, nga bota;

Tash ruan kujtime e lavdi,

Vushtrrinė e nderove kėtu e nė lashtėsi.

 

Brezat, qė ikėn nė tejkalim kohe,

Gjurmė tė pashlyera lanė padyshim;

Pėr qėndresėn heroike,  furtunave,

Ti gjithnjė mbetesh dėshmi.

Epokat bart mbi supe,

Nė shpirt ndryn kujtime e lavdi.

 

Vonė ėshtė tė prekim gjithė lashtėsinė,

Qė kaloi mbi kurrizin tėnd tė ndrydhur.

Urė, qė lidh kohėra e legjenda,

Dėshmi e epokave tė vėrteta.

 

Qyteti im i lindjes,

Ballėlart qėndron me lashtėsinė ilire,

Shtėpia e jetės, ku frymėzimin ma sjell.

Vushtrri, kur them, nga shpirti

Vrull jete mė jep pėrherė!

 

 

ZĖRI, QĖ JEHON NĖ SHEKUJ

 (Vaēe Zelės)

 

Nga njėri skaj i Atdheut,

Nė skajin tjetėr tė largėt,

Gjithandej fuqishėm,

Pa ndalur, njė zė pėrhapet.

 

Njė zė plot mall

Atdheut ia shton krenarinė,

Kėnga e lavdisė

shtrihet gjithandej Shqipėrisė.

 

Vrulli i kėngės merr flatra,

Kjo ėshtė tashmė e vėrtetė.

Bota e kujton tė pavdekshme,

Shpirtin e Vaēe Zelės pėrjetė!

 

Kur dėgjohet ai zė,

Qė jehon nėpėr shekuj,

Zėri qė ia shkon edhe bilbilit:

-Vaēe Zela nuk ka vdekur!

 

Kėngėn ngriti nė maja tė vlerave,

Se vlera ishte vetė;

Zėri i saj shpėrthen qiellin,

Legjendė mbetet pėrjetė.

 

 

SA HERĖ NIS PRANVERA

(Latif Berishės)

 

Kur menduan mizorėt

Se fikėn njė penė,

Fjala e fuqishme e poetit

Nėpėr botė mori dhenė!

 

Ēdo blerim i ri marsi,

Kthen kujtimet nė histori,

Emėr i pėrveēėm ēan rrugėtimin

Atdheut i fal shumė dashuri!

 

Kur qelin sythat e parė

Lulet nisin jetėn e re,

Tufa zogjėsh shtrijnė krahėt

Kaltėrsive mbi atdhe.

 

Nė stinėn e luleve

Frymojmė si njė palė mushkėri,

Me “Tri gotat” e jetės

Trasojmė rrugėn nė ardhmėri.

 

Sa herė nis pranvera,

Kujtimet vijnė plot admirim,

Poeti ligjėron fuqishėm,

Atdheut nė pėrqafim!

 

 

SONTE,  ZEMRA IME FRYMON

 

Sonte, aq shumė mė duhesh
Sonte, kam nevojė vetėm pėr ty,
Ndihem shumė e vetmuar,
Tė lutem, eja pranė meje ti!

Tė lutem shumė, sonte
Pafundėsisht mė pėrqafo,
Ma ngroh shpirtin e zemrėn,
Sa mė do, vėrtetė, ma dėshmo!

Sonte, jam shumė e vetmuar,
Si asnjėherė kam nevojė pėr ty;
Eja sonte edhe natėn ta zbukurojmė,
Ēastet mė tė lumtura nė jetė,
Nė kėtė qetėsi nate, t’i pėrjetojmė.

Vetėm sonte shpirtrat tanė ndiejnė
Si frymon jeta, mbushur me lumturi.
Sonte, dua qė agu i ditės tė na gjejė
Nė lundrėn e ėndrrave tė dashurisė.

Sonte, dua tė jem pranė teje
Nė shtatin e puplave plot dashuri.
Ėndėrroj princin e jetės sime,
Mbi trupin tėnd plot ngrohtėsi.

Vėrtetė sonte pafundėsisht dėshiroj
Zemrat tona hareshėm tė frymojnė,
Me frymėmarrjen e shpirtit qė na trazon.

Sonte, zemra ime frymon
Nė kraharorin tėnd tė dashurisė.
Dua qė shpirti im tė dėshmojė
Natėn shekullore tė lumturisė!

 

 

GOTA E DEHJES

 

Zbraznim gotat e mallit

Dhe lartėsojmė fjalėt

Me frymėn e dashurisė,

Deri nė kupėn e qiellit;

E pyesnim veten:

A ishte dehja e natės,

A nata ishte dehur nga ne?

 

Kjo gotė do tė mbushet pėrherė

Me lėngun e dashurisė sė ēiltėr;

Deri nė shpikjen e fundit tė dehjes,

Dashurisht do t’ia themi ne!

 

A ishte dehja e natės?

A nata ishte dehur nga ne! 

Nuk ma the kurrė tė vėrtetėn,

As unė s’gjeta fjalė pėr be.

 

Vėrtetė:

A ishte dehja e natės

A nata ishte dehur nga ne?

Enigmė hamletiane,

Kėtu e nė fillim tė ditės sė re.

 

Asnjėherė s’e kuptuam,

Nė lojėn tonė pa fre:

Na kishte dehur nata,

A nata ishte dehur nga ne!

 

 

NĖ TREGIM TA GJETA EMRIN

 

Kujtimi im i pėrtejmė

Deri kur mund tė mendojmė esėll

Pėr njė qasje ndryshe

Mbi vlerat qė na vlerėsojnė

Me frymėn e fjalės 

 

Gjatė ta lexova kujtimin

Dhe zura fill nė mendjen e ndruajtur

Gjithmonė me bekimin e ditės

Pėr takimet e reja plot gjak

Pėr jetėn qė e mbajmė peng

Deri nė pikėn e mbylljes

 

Kur rrėfehem para ditės

Mendja nis kthjelltėsinė e kujtesės

Nė tregimin e nisur kahmot

Ta gjeta emrin e trėndafilit

Petale qė shpalosėsh nė kohė

E shtrin krahėt nė hapėsirė

 

Hap fletėt e grisura tė kujtesės

Dhe lexoj tregimin e radhės

Nė pėrmasėn e mėdyshjes

Vallė do mbetem memec

A luan i ēartur

Nė pėrfytyrim

 

 

PA   TY

 

Pa ty, ndihem nė vetmi

Pa ty, mbetem pa dashuri

Pa ty, asgjė nuk ka kuptim

Pa ty, vėrtetė ndihem jetim

 

Pa ty, ditėt nuk mė shkojnė dot

Pa ty, viti ėshtė njė shekull

Pa ty, nuk mund ta shijoj jetėn

Pa ty, dot se kuptoj tė vėrtetėn

 

Pa ty, nuk mė punohet asgjė

Pa ty, nuk mė shkon uji nė fyt

Pa ty, nuk kam as shije buke

Pa ty, dita mė bėhet plot truke

 

Pa ty, nuk dua fare tė jetoj

Pa ty, nuk ka kuptim tė dashuroj

Pa ty, asgjė tjetėr nuk kuptoj

Pa ty, as jetėn si jetė, nuk do ta jetoj!

 

 

MBĖLTOJE LULEN E ZEMRĖS

 

Nė shenjė kujtimi tė pėrjetshėm,

Njė lule ta dhurova,

Ta mbėltosh nė kopshtin tėnd,

Qė ka aq shumė vlerė

Dhe t’mė kujtosh ēdo stinė,

Dimėr dhe Verė.

 

Tė lutem, me shumė kujdes,

Ujite pėr ēdo mėngjes!

Pa pėrkushtimin tėnd,

Kjo lule shpejt do tė vdesė.

 

Ta puthėsh pėr ēdo ditė,

Me dashuri e kujtesė,

Se ato puthje plot afsh,

Kėtu edhe unė i pres.

 

Patjetėr, kėto kujtime

Ēdo ēast nga ti i dua,

Me aromėn e lules

T’mė vijnė edhe mua.

 

Unė jam lulja e vetme

Nė kopshtin e dashurisė,

Tė dua sa vetė jetėn,

Lulja ime e rinisė.

 

Vėrtet t’mė kujtosh,

Nė Dimėr e Verė,

Meqė, kjo lule e zemrės,

Nuk thahet asnjėherė…

 

 

TORTA E DASHURISĖ

 

Do ta ndajmė bashkė kėtė torte,

Qė prejardhjen e ka nga malli,

Nga dashuria vjen ajo, padyshim.

 

Ėshtė gatuar nga dorė mjeshtėrore,

Nga fryma e jetės sonė, qė beson

Nė tė bukurėn e pėrjetshme.

 

Ėmbėlsuar me fjalėt e shpirtit,

Me ėndrrat e ardhmėrisė mbėshtjellė;

Lėngėzim jete kjo tortė dashurie.

 

Sa jeta zgjatė perin e lumturisė,

Ėmbėlsirė torte gufon nga dashuria

Dhe shtrinė krahėt mbi kėtė madhėshti.

 

Gatuar e kemi bashkė kėtė torte,

Qė prejardhjen e ka nga zemra,

Nga malli dhe ėmbėlsira e jetės,

 

Torta jonė e dashurisė!