Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ERMIRA
R. JUSUFI
Hyrje
U lind mė 08.03.1983, nė Vushtrri Kosovė. Pas mbarimit tė Gjimnazit Eqrem
Ēabej, nė vendlindje, ka vazhduar studimet pėr histori, nė Universitetin e
Prishtinės.
Gjatė gjithė kohės sa ishte nxėnėse dhe si studente, ka qenė
aktive nė jetėn letrare, duke shkruar e paraqitur shkrimet e saja nė klubet
letrare tė shkollave tė rrethit, nė emisione tė ndryshme kulturore tė
radiove tė atėhershme lokale dhe nė pjesėmarrje aktive, nė organizimin e
jetės letrare.
Lexuesit tė saj i ka dhėnė shumė poezi tė publikuara nėpėr faqe
gazetash e revistash, nė rrjete sociale, qė merren me veprimtarinė krijuese
letrare, si nė: gazetėn Nacional, Muzg, Bota Press e Dituria, qė
botohet nė Suedi, pastaj nė Web-faqe tė shumta, si: Metafora, Ora
shqiptare, Klubi i shkrimtarėve shqiptarė nė botė Drita, pastaj nė
Poezia ime, Zemra shqiptare e shumė tė tjera.
Ėshtė paraqitur me bashkautorėsi nė njė pėrmbledhje poezish
kushtuar Vaēe Zelės, pastaj nė librat tjerė, si: Mall poetik, Fjala e
dhimbjes, Lartėsia e njė jete, Mars i pėrflakur, Me shpirt
atdhedashurie, Pėr ju, krijuese, Ju dua mė shumė se veten, Vjeshta dhe
vargjet-I, Trojet e Arbrit, sesioni XII, etj.
Nė vazhdimėsi, merret edhe me shkrime e komente tjera
publicistike. Ėshtė shpėrblyer me Ēmime letrare e Mirėnjohje tė shumta, ku
veēojmė Ēmimin pėr motivim krijues Iljaz Prokshi, nė Takimet poetike
Vjeshta dhe vargjet-2014, dhe Ēmimin e dytė nė Konkursin letrar tė
Festivalit tė poezisė Guri i Plakės, mbajtur mė 07.07.2016 nė Drenas, etj.
Sonte zemra ime frymon ėshtė Pėrmbledhja e parė poetike e
saj, e cila vjen si pėrzgjedhjeje e poezive, nga opusi i saj i gjerė
krijues.
Librin e dytė me poezi, Mos ma fundos ėndrrėn, e ka nė proces
botimi dhe do ta kemi sė shpejti.
Ėshtė Kryetare e Klubit letrar Latif Berisha nė Vushtrri dhe anėtare
e Art Klubit Rifat Kukaj, qė nga themelimi i kėtij Asociacioni tė
krijuesve dhe artistėve tė Drenasit.
Autorja jeton dhe vepron nė Vushtrri tė Kosovės.
PARTITURĖ VARGJESH
Akordim vargjesh rrjedhin gurgullim,
Vijnė plot mall me kujtimin e fėmijėrisė,
Derisa fillova lojėn e gishtėrinjve qetas,
Mbi partiturėn e vargjeve nė vrapim.
Vargje qė shpėrthejnė si rreze drite,
Rrahur nga partiturė e pianos qė nuk hesht,
Nga vitet e ikura shkėpus refrene jete
Nė kujtim tė fėmijėrisė.
Sot dita mė kthen si nga pėrrallat,
Kujtimeve u thur serenatė malli pambarim,
Gishtrinjtė lėvizin lehtė mbi partiturė
Vargjeve u vjen nuri i dashurisė plot galdim,
E nis ditėn e re si rrugėtimin dielli,
Fatit ia mbyll tė gjitha shtigjet e harresės,
Rreze jete ia hapin rrugėtimin ardhmėrisė.
Deri nė pėrgjumje rrah partiturat e vargjeve
Dhe zgjoj ndjenjat e vrullshme tė jetės,
Mbani vesh, kėsaj kohe ia zgjoj frymėn e besimit
Drejt hapave tė pafund tė frymėzimit,
Vargu im rebel qė mė mban nė kujtesė,
I jep krah fjalės plot frymėzim
Dhe mi kujton ėndrrat e ardhmėrisė,
Ma trason rrugėn e dritės
Mė sjell fat, padyshim!
Partiturė vargjesh
Mė rrjedhin gurgullim,
Dėgjoma kėngėn time
Qė jetės i jap frymėzim!
URA, QĖ LIDH KOHĖRA
Urė guri qėndron nė shekuj, nė epoka;
Pėrmbi kurrizin e saj kaluan
Karavane nga vendi, nga bota;
Tash ruan kujtime e lavdi,
Vushtrrinė e nderove kėtu e nė lashtėsi.
Brezat, qė ikėn nė tejkalim kohe,
Gjurmė tė pashlyera lanė padyshim;
Pėr qėndresėn heroike, furtunave,
Ti gjithnjė mbetesh dėshmi.
Epokat bart mbi supe,
Nė shpirt ndryn kujtime e lavdi.
Vonė ėshtė tė prekim gjithė lashtėsinė,
Qė kaloi mbi kurrizin tėnd tė ndrydhur.
Urė, qė lidh kohėra e legjenda,
Dėshmi e epokave tė vėrteta.
Qyteti im i lindjes,
Ballėlart qėndron me lashtėsinė ilire,
Shtėpia e jetės, ku frymėzimin ma sjell.
Vushtrri, kur them, nga shpirti
Vrull jete mė jep pėrherė!
ZĖRI, QĖ JEHON NĖ SHEKUJ
(Vaēe Zelės)
Nga njėri skaj i Atdheut,
Nė skajin tjetėr tė largėt,
Gjithandej fuqishėm,
Pa ndalur, njė zė pėrhapet.
Njė zė plot mall
Atdheut ia shton krenarinė,
Kėnga e lavdisė
shtrihet gjithandej Shqipėrisė.
Vrulli i kėngės merr flatra,
Kjo ėshtė tashmė e vėrtetė.
Bota e kujton tė pavdekshme,
Shpirtin e Vaēe Zelės pėrjetė!
Kur dėgjohet ai zė,
Qė jehon nėpėr shekuj,
Zėri qė ia shkon edhe bilbilit:
-Vaēe Zela nuk ka vdekur!
Kėngėn ngriti nė maja tė vlerave,
Se vlera ishte vetė;
Zėri i saj shpėrthen qiellin,
Legjendė mbetet pėrjetė.
SA HERĖ NIS PRANVERA
(Latif Berishės)
Kur menduan mizorėt
Se fikėn njė penė,
Fjala e fuqishme e poetit
Nėpėr botė mori dhenė!
Ēdo blerim i ri marsi,
Kthen kujtimet nė histori,
Emėr i pėrveēėm ēan rrugėtimin
Atdheut i fal shumė dashuri!
Kur qelin sythat e parė
Lulet nisin jetėn e re,
Tufa zogjėsh shtrijnė krahėt
Kaltėrsive mbi atdhe.
Nė stinėn e luleve
Frymojmė si njė palė mushkėri,
Me Tri gotat e jetės
Trasojmė rrugėn nė ardhmėri.
Sa herė nis pranvera,
Kujtimet vijnė plot admirim,
Poeti ligjėron fuqishėm,
Atdheut nė pėrqafim!
SONTE, ZEMRA IME FRYMON
Sonte, aq shumė mė duhesh
Sonte, kam nevojė vetėm pėr ty,
Ndihem shumė e vetmuar,
Tė lutem, eja pranė meje ti!
Tė lutem shumė, sonte
Pafundėsisht mė pėrqafo,
Ma ngroh shpirtin e zemrėn,
Sa mė do, vėrtetė, ma dėshmo!
Sonte, jam shumė e vetmuar,
Si asnjėherė kam nevojė pėr ty;
Eja sonte edhe natėn ta zbukurojmė,
Ēastet mė tė lumtura nė jetė,
Nė kėtė qetėsi nate, ti pėrjetojmė.
Vetėm sonte shpirtrat tanė ndiejnė
Si frymon jeta, mbushur me lumturi.
Sonte, dua qė agu i ditės tė na gjejė
Nė lundrėn e ėndrrave tė dashurisė.
Sonte, dua tė jem pranė teje
Nė shtatin e puplave plot dashuri.
Ėndėrroj princin e jetės sime,
Mbi trupin tėnd plot ngrohtėsi.
Vėrtetė sonte pafundėsisht dėshiroj
Zemrat tona hareshėm tė frymojnė,
Me frymėmarrjen e shpirtit qė na trazon.
Sonte, zemra ime frymon
Nė kraharorin tėnd tė dashurisė.
Dua qė shpirti im tė dėshmojė
Natėn shekullore tė lumturisė!
GOTA E DEHJES
Zbraznim gotat e mallit
Dhe lartėsojmė fjalėt
Me frymėn e dashurisė,
Deri nė kupėn e qiellit;
E pyesnim veten:
A ishte dehja e natės,
A nata ishte dehur nga ne?
Kjo gotė do tė mbushet pėrherė
Me lėngun e dashurisė sė ēiltėr;
Deri nė shpikjen e fundit tė dehjes,
Dashurisht do tia themi ne!
A ishte dehja e natės?
A nata ishte dehur nga ne!
Nuk ma the kurrė tė vėrtetėn,
As unė sgjeta fjalė pėr be.
Vėrtetė:
A ishte dehja e natės
A nata ishte dehur nga ne?
Enigmė hamletiane,
Kėtu e nė fillim tė ditės sė re.
Asnjėherė se kuptuam,
Nė lojėn tonė pa fre:
Na kishte dehur nata,
A nata ishte dehur nga ne!
NĖ TREGIM TA GJETA EMRIN
Kujtimi im i pėrtejmė
Deri kur mund tė mendojmė esėll
Pėr njė qasje ndryshe
Mbi vlerat qė na vlerėsojnė
Me frymėn e fjalės
Gjatė ta lexova kujtimin
Dhe zura fill nė mendjen e ndruajtur
Gjithmonė me bekimin e ditės
Pėr takimet e reja plot gjak
Pėr jetėn qė e mbajmė peng
Deri nė pikėn e mbylljes
Kur rrėfehem para ditės
Mendja nis kthjelltėsinė e kujtesės
Nė tregimin e nisur kahmot
Ta gjeta emrin e trėndafilit
Petale qė shpalosėsh nė kohė
E shtrin krahėt nė hapėsirė
Hap fletėt e grisura tė kujtesės
Dhe lexoj tregimin e radhės
Nė pėrmasėn e mėdyshjes
Vallė do mbetem memec
A luan i ēartur
Nė pėrfytyrim
PA TY
Pa ty, ndihem nė vetmi
Pa ty, mbetem pa dashuri
Pa ty, asgjė nuk ka kuptim
Pa ty, vėrtetė ndihem jetim
Pa ty, ditėt nuk mė shkojnė dot
Pa ty, viti ėshtė njė shekull
Pa ty, nuk mund ta shijoj jetėn
Pa ty, dot se kuptoj tė vėrtetėn
Pa ty, nuk mė punohet asgjė
Pa ty, nuk mė shkon uji nė fyt
Pa ty, nuk kam as shije buke
Pa ty, dita mė bėhet plot truke
Pa ty, nuk dua fare tė jetoj
Pa ty, nuk ka kuptim tė dashuroj
Pa ty, asgjė tjetėr nuk kuptoj
Pa ty, as jetėn si jetė, nuk do ta jetoj!
MBĖLTOJE LULEN E ZEMRĖS
Nė shenjė kujtimi tė pėrjetshėm,
Njė lule ta dhurova,
Ta mbėltosh nė kopshtin tėnd,
Qė ka aq shumė vlerė
Dhe tmė kujtosh ēdo stinė,
Dimėr dhe Verė.
Tė lutem, me shumė kujdes,
Ujite pėr ēdo mėngjes!
Pa pėrkushtimin tėnd,
Kjo lule shpejt do tė vdesė.
Ta puthėsh pėr ēdo ditė,
Me dashuri e kujtesė,
Se ato puthje plot afsh,
Kėtu edhe unė i pres.
Patjetėr, kėto kujtime
Ēdo ēast nga ti i dua,
Me aromėn e lules
Tmė vijnė edhe mua.
Unė jam lulja e vetme
Nė kopshtin e dashurisė,
Tė dua sa vetė jetėn,
Lulja ime e rinisė.
Vėrtet tmė kujtosh,
Nė Dimėr e Verė,
Meqė, kjo lule e zemrės,
Nuk thahet asnjėherė
TORTA E DASHURISĖ
Do ta ndajmė bashkė kėtė torte,
Qė prejardhjen e ka nga malli,
Nga dashuria vjen ajo, padyshim.
Ėshtė gatuar nga dorė mjeshtėrore,
Nga fryma e jetės sonė, qė beson
Nė tė bukurėn e pėrjetshme.
Ėmbėlsuar me fjalėt e shpirtit,
Me ėndrrat e ardhmėrisė mbėshtjellė;
Lėngėzim jete kjo tortė dashurie.
Sa jeta zgjatė perin e lumturisė,
Ėmbėlsirė torte gufon nga dashuria
Dhe shtrinė krahėt mbi kėtė madhėshti.
Gatuar e kemi bashkė kėtė torte,
Qė prejardhjen e ka nga zemra,
Nga malli dhe ėmbėlsira e jetės,
Torta jonė e dashurisė!
|