|
Nė tė gjitha mjediset kudo qė ndodhet njeriu,
shijon bukuritė e natyrės, jeton ndryshimet e realitetit qė ndodhin pėr
rreth tij dhe krijohet tek ai njė gjėndje shpirtėrore e caktuar. Kjo ndodh,
se veēorit estetike tė realitetit, veprojnė nė ndėrgjegjen tonė dhe ne
reflektojmė karshi kėtij realiteti nė gjendje tė gėzuarė ose tė hidhėruar
sipas rastit qė ndodhemi.
Vlerat estetike tė jetės njerėzit i vlerėsojnė
sipas njohjes, shkallės sė intelektit, gjendjes shpirtėrore, mjedisit nė tė
cilin janė rritur dhe edukuar, shkolluar dhe janė edukuar si njerėz me
bindje tė thella pėr tė jetuar realitetin. Shijet estetike, nuk janė
pasqyrė e thjeshtė dhe pasive e veēorive estetike tė realitetit, por janė
reflektim subjektiv i kėtyre veēorive objektive. Nė edukimin e shijeve
estetike tė njeriut nė radhė tė parė jep efektin e vet arti dhe muzika,
sepse kėto, janė njė nga format e larta tė qėndrimit eastetik tė njeriut
ndaj realitetit nė kohėn nė tė cilėn ne jetojmė.
Nė ditėt tona artistėt me krijimtarinė e tyre,
nė tė cilėn ata konceptojnė dhe preceptojnė jetėn e njerėzve, ju sjellin
atyre realitetin me anė tė mjeteve tė shumta emocionale. I qėndrojmė
mendimit se nė ditėt qė po jetojmė jemi tė shkėputur paksa nga realiteti.,
duke lėnė pas dore ndjenjat dhe emocionet e gurrės popullore.
Edukimi estetik me ndjenjėn e nacionalizmit nuk
duhet parė si qėllim nė vetvete por, si njė pjesė e rėndėsishme e jetės sė
realitetit qė jetojmė dhe tė eksperiencės qė na kanė lėnė trashėgim brezat
paraardhės.
Nuk jam dhe nuk kam qen asnjė herė kundra qė nė
vendin tonė tė mos dėgjohet muzika dhe tė njihet arti botėror. E theksojmė
se nė as njė moment nuk duhet lėnė nė harresė kultura e popullit tonė ku
shprehen ndjenjat e brezit paraardhės.
Po ti referohemi poemės Bagti e Bujqėsi, e
shkruar nga Naim Frashėri ne ndjejmė kėnaqėsi edhe e pėrfytyrojmė natyrėn e
bukur shqiptare me mjeshtėrinė me tė cilėn e ka pėrshkruar poeti natyrėn nė
kėtė vepėr, pėrjetojmė ndjenjat e dashurisė, mallit e dėshpėrimit qė e
pėrshkojnė poemėn.
Kur e lexojmė dhe e rilexojmė, na duket sikur
jetojmė edhe ne bashkė me poetin, me ndjenjėn e tij pėr vendlindjen, gjė e
cila ndodh dhe nė ditėt tona kur djemtė e vajzat kanė marrė rrugėt e
kurbetit dhe jetojnė nė dhe tė huaj.
Nė rastin tjetėr, nė qoftė se Naimi do na e
pėrshkruante natyrėn shqiptare me fjalė tė zakonshme, ne nuk do tė ndjenim
po atė kėnaqėsi qė ndjejmė prej poemės sė Tij. Letėrsia luan rol tė madh nė
edukimin estetik tė njerėzve.
Nė ditėt tona na lindin njė mori pyetjesh:
-Si duhet tė vishet njeriu i sotėm?
-Cili do tė jetė stili i mobilimit tė shtėpisė?
-Si duhet tė zbukurohet shtėpia?
-Cili ėshtė tualeti mė i pėrshtatshėm qė duhet
tė bėjmė?
-Cili do tė jetė stili i jetės sė sotme nga
pikpamja estetike?
Edhe njerėzit qė merren me stile tė modės po
hasin vėshtirėsi dhe po ti ndjekėsh me vėmendje u janė kthyer sfilatave tė
realizuara disa vite mė parė.
Shijet e veshjeve shprehen me ndryshimet
estetike tė kohėve tė ndryshme dhe pasqyrojnė kushtet dhe mėnyrat e jetesės
sė njerėzve, epokat qė ata jetojnė.
Nė kohėn qė ne po jetojmė, ndryshimi shprehet
dhe nė veshje dhe nė paraqitjen estetike nė rrugė, mjedise publike, qoftė
dhe nė mjedise zyrtare, apo dhe nė televizione. Shpesh herė kur flitet pėr
veshje, pėrdoren shprehje: Kjo veshje ėshtė sipas modės, ose kjo veshje nuk
ėshtė e modės. Ēdo kohė ka mėnyrėn e vetė tė tė veshurit, ashtu sikundėr
ndryshon dhe ndryshojnė nga njė vend nė vendin tjetėr.
Shkalla mė e lartė e shfaqeve tė shijeve tė
shėndosha estetike dhe kulturės sė formuar mirė ėshtė krijimi i stilit
estetik tė jetės.
E bukura pėrfaqėson tė pėrkryerėn nė tė gjitha
fushat e jetės dhe tė natyrės. Ajo na ngjallė nė shpirt ndjenja tė pafundme
kėnaqėsie dhe admirimi. Njeriu prej natyre ėshtė i prirė pėr tė bukurėn dhe
lufton pėr ta krijuar atė nė jetė, nė mjedisin ku jeton, dhe mjedisin
shoqėror qė ndėrton.
Por nga tė gjitha krijimet, njeriu ėshtė vepra
mė e bukur qė ka krijuar natyra. Tek njeriu ēdo gjė duhet tė jetė e bukur.
Edhe mendimet, edhe shpirti, edhe fytyra, edhe veshja
|
