ESTETIKA, E BUKURA DHE NJERIU
E bukura si kategori estetike, tė prek nė emocion dhe
krijon ndjeshmėri, sensibilitet, e ndodhur nė ēdo cep tė sferės materiale
dhe asaj jomateriale, nė botėn universale tė artit. Me tė bukurėn nė art,
kuptojmė njė vendosje tė pakontestueshme tė harmonisė, tė pjesėve pėrbėrėse
tė saj dhe tė masės. |
Arti muzikor, historikisht ėshtė ndėr predispozitat primare
tė arritjeve intelektuale tė njeriut pjesė e rėndėsishme e ndryshimeve dhe
orientimit spiritual-estetik. Gjendja e pėrgjithshme artistike evoluoi ndėr
shekuj duke u bėrė pjesė e rėndėsishme e artit. Muzika ėshtė art kompleks
(gjuha muzikore ėshtė abstrakte pėr tu konkretizuar) e pėrbėrė prej
komponentėve dhe pjesė pėrbėrėse e kategorive estetike. Muzika paraqet
modelimin intelektual, me bazė tė shprehurit spiritual produkt i
imagjinatės dhe mjeshtėrisė.
Bota e artit ėshtė e kategorizuar pėrmes dukurive dhe
fenomeneve pėrcjellėse. Prof. dr. Fatmir Hysi thekson: Kategoritė estetike
janė bashkėsi dukurish tė ngjashme, tė cilat u pėrkasin sferave materiale,
por edhe atyre jomateriale e qė krijojnė pėr rrjedhojė, njė pamje unike tė
botės estetike.
Nė aspektin estetik, dukuritė estetike janė tė renditura dhe
tė klasifikuara sipas estetėve mendimtarėve filozofėve nė pikėpamje tė
ndryshme. Njėri ndėr estetėt, i cili dha njė ndėr kategorizimin mė tė saktė,
ėshtė esteti francez Sharl Lalo, nė librin e tij Nocione tė Estetikės, i
cili thekson: Janė tri grupime tė mėdha, tė cilat karakterizohen sipas
cilėsisė dhe shkallės sė harmonisė qė zotėrojnė pėrbėrėsit e tyre. Nė rend
tė parė janė dukuritė e njė harmonie tė poseduar, dhe kėtu nėnkupton: tė
bukurėn, tė madhėrishmen, dhe graciozen.
E bukura si kategori estetike, tė prek nė emocion dhe krijon
ndjeshmėri, sensibilitet, e ndodhur nė ēdo cep tė sferės materiale dhe asaj
jomateriale, nė botėn universale tė artit. Forma nė tė cilėn paraqitet e
bukura nė art, mund tė jetė e ndryshme pėr nga karakteri dhe reflektimi nė
tė cilėn gjendet nė mėnyrė statike apo edhe vepruese. Por, megjithatė me tė
bukurėn kuptojmė plotėsimin e tė gjitha segmenteve pa defekte tė mundshme
(krijim artistik qė bėhet me njė zhvillim tė masės e formės dhe e cila si
rrjedhojė ka perceptimin tonė) qė ndodhin nė njė trajtė tė shtruar apo edhe
tė hijezuar. Niveli i saj ėshtė evident vetėm atėherė kur bėhet krahasimi
me tė shėmtuarėn, e cila vjen si pasojė e deformimeve tė vazhdueshme nė art
dhe nė krijimtarinė estetike. E bukura shėrben pėr tė ngrohur mendjen
(krijimin e njė atmosfere spirituale) qė megjithatė do ti shėrbejė gjendjes
tonė emocionale dhe butėsisė qė krijon me paraqitjen e saj nė mendjen e
njeriut. Me tė bukurėn nė art, kuptojmė njė vendosje tė pakontestueshme tė
harmonisė, tė pjesėve pėrbėrėse tė saj dhe tė masės. E bukura ėshtė nė
gjendje tė shfaqet pėrditė dhe nė ēdo kohė, nė forma tė ndryshme: Vepruese
dhe statike. E bukura si kategori estetike, ėshtė e varur nga njė sėrė
faktorėsh: Simetrisė, emocionit, masės, ndjeshmėrisė, ekuilibrit, harmonisė
etj. Harmonia e sė bukurės ėshtė nė gjendje tė sjellė kėnaqėsi tė rendit
kryesisht intelektual dhe bėhet e pranishme nė jetėn e njeriut nė mėnyrė tė
natyrshme.
Sipas prof. dr. Fatmir Hysi: Ēfarė ėshtė e bukur nė njė
gjini tė caktuar, mund tė mos jetė e tillė, pėr mė tepėr, mund tė jetė e
shėmtuar nė njė gjini tjetėr; ēfarė e bėnė tė bukur pėrfaqėsimin e pėrsosur
tė njė gjinie, mund tė mos e bėjė tė tillė atė tė njė gjinie tjetėr. Nėse e
krahasojmė njė luan (me tė gjitha tiparet e njė kafshe-mbret) me bukurinė e
kurorės sė qafės sė tij, me muskuj tė theksuar dhe tė nxjerrė jashtė, me
karakterin e njė sunduesi tė xhunglės, me njė lule shumėngjyrėshe, e cila ka
njė aromė tė ėmbėl dhe freskuese pėr tėrė pallatin ku jetojmė ne, atėherė
nuk mund tė themi se luani apo lulja (cilado prej tyre) paraqesin tė bukurėn
apo tė shėmtuarėn nė art. Secili nė gjininė e vet (luani nė gjininė e
kafshėve, si dhe lulja nė gjininė e luleve), paraqesin tė bukurėn dhe
karakterin e tė bukurės nė art. Raporti midis tyre te njeriu, sjell
kėnaqėsinė e llojit tė vetė te shqisat tona.
E bukura kudo e ndodhur (nė veprimet e njeriut apo nė
natyrė) krijon situatė emocionale, tė ndjeshmėrisė, tė butėsisė ndaj
veprimit apo joveprimit (statik), dhe nė mendjen e njeriut sjell freski ku
krijohet njė marrėdhėnie shumė e ngushtė nė mes njeriut si qenie njerėzore
dhe tė bukurės kategorisė estetike. Shtrimi i situatave estetike bėhet
atėherė kur pėrdorim terminologjinė adekuate estetike e jo duke qenė jashtė
kėsaj pėrbėrjeje. P.sh. Vajza ėshtė e mirė? Ēka mendoni pėr kėtė situatė
estetike? Nė kėtė rast nuk kemi tė bėjmė nė asnjė mėnyrė me paraqitjen e njė
situate estetike apo me vlerėsim tė njė situate estetike. Vajza ėshtė
qenie njerėzore me tė gjitha tiparet e saj prej njė figure qė ngjall emocion
(nė mėnyrė instinktive sjell kėtė emocion). Ėshtė paraqet gjendjen e saj
fizike momentale. E mirė ėshtė veprimi i saj i tėrėsishėm. Dhe me tė
vėrtetė nė kėtė rast nuk kemi thėnė asgjė, apo mė mirė tė themi nuk kemi
paraqitur aspektin estetik. Ndėrsa kur themi Vajza ėshtė e bukur apo e
shėmtuar kemi paraqitur njė situatė estetike, ku janė cekur tė gjitha
raportet e harmonisė, ku vetė harmonia mbetet tė jetė situatė estetike e
krijuar nga kėto raporte, e cila krijon edhe pamje tė pakomentueshme tė
kėnaqėsisė qė tė jep situata estetike.
|