|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
EVA
ESAT KACANJA
Hyrje
Eva
Esat Kacanja kreu studimet e mesme nė gjimnazin e "Skėnderbeu" ne Kruje.
Qysh herėt nisi tė botojė nė periodike tė ndryshėm nga ato lokale e deri tek
gazeta "Drita". Nė maj 1990, nė Olimpiadėn e Parė Kombėtare tė Letersise,
ajo vlerėsohet me vendin e Parė. Nga kėtu merr dhe bursėn pėr tė nisur
studimet e larta pranė UT dega "Gjuhė -Letėrsi"
Ne 1994 mbaron Fakultetin dhe emėrohet mėsuese e gjuhės dhe
letėrsisė ne gjimnazin e Krujės. Nė vitin 1995 boton librin e parė me poezi
"Statuja e shpirtit" ku spikat stili i saj origjinal dhe i pasur me tematike
dhe figuracion tė pasur. Nė vitin 1998 martohet dhe shkon ne emigracion ne
Greqi. Nė 2000 kthehet nė Shqipėri nė qytetin e Durrėsit dhe ne vitin 2001
emėrohet mėsuese letėrsie pranė Liceut Artistik "Jan Kukuzeli". Aktive nė
jetėn artistike ajo zgjidhet sekretare e Klubit te Shkrimtareve dhe
Artisteve Durrės. Nė vitin 2004 ajo boton librin e dytė "Nė fund tė zemrės
tėnde", njė arritje tjetėr e suksesshme.
Shtypi dhe kritika e vlerėsojnė poeten e re me profil te veēantė
artistik. Autore nė disa shkrime, e ftuar ne tv, etj. ajo vazhdon rrugėtimin
e saj poetik me librin e tretė nė 2011 "Aromė Dheu".
Aktualisht prej 2012 punon si nėndrejtore pranė Shkollės se
Mesme Profesionale "Beqir Cela" Durrės.
Ėshtė njė poete e suksesshme e botuar nė shtypin ndėrkombėtar,
se fundmi nė revistėn ndėrkombėtare pėr poezinė nė Indi "Prosopia". Poezitė
e saj janė pjesė e antologjive te ndryshme te poezisė shqiptare
bashkėkohore.
Formimi i saj pasurohet, 2010-2014 kryen studimet e larta pėr
drejtėsi pranė UAMD.
2014-2016 pėrfundon shkėlqyeshėm Master Shkencor "E Drejta
Private" pranė UAMD.
Nene e dy fėmijėve, Rea dhe Hermes, vazhdon ēdo ditė pėrpjekjet
e saj nė pėrmirėsimin e jetės sė fėmijėve por dhe te komunitetit. Femėr
aktive dhe njė zė i forte nė rrethin artistik shqiptar.
ARRATISJE
Thashė tė iki pyllit sonte,
dhe pse terrin e kam frikė,
ėndrren time bėra shoqe,
edhe rrugės ik e ik.
Pemėt murgj qė mėrmėrijnė,
hije tyre vel i grisur,
para meje njė hutin,
si njė djall i ēakėrdisur.
Nuk e pashė njė trung tė kalbur,
gjė pa jetė mbi tokėn zi,
zemra sa s'pushoi nga frika,
dheut kėputem pa fuqi.
Teksa gjaku natėn ngroh,
dėgjoj ėndrrėn tek me flet:
"Ēohu mike,s'ėshtė asgjė,
njė gėrvishtje krejt e lehtė!"
Qesh aq fort sa tremb dhe pyllin,
nata qenka thjesht njė rreng,
syri territ e gjen yllin,
ėndrra agut bėhet jetė!
NĖ KUPĖ TĖ VERĖS
Nė kupė tė verės sime
Bukėn tėnde ngjyen,
Ta ndiej etjen
Ngrohur kurmit tim,
Prush i vjedhur zjarrit
Ky vėshtrimi yt.
Pėrlotem,
Sdi pse me vjen ndėrmend
Ajo darke e fundit
E tė kryqėzuarit tėnd!
Bej tė flas,
Por ti vetėm hesht,
Dhe pse nė heshtjen tėnde
I tėrė pylli flet.
Mbytet loti im,
Bukės ,verės ngjyer,
Thyhet krah I pishės,
Erės detit gėrryer
Je betuar thua,
Vetes je betuar,
Por mbi buzėn tėnde
Puthjen e lashė peng,
Brenda kupės sime
Buka jote dhemb
!
IKU GJUMI BASHKĖ ME GUSHTIN
Pėrpėlitem ta puth vargun,
Qė ta bind tė rri me mua,
Por ai ma ndez gjakun,
Veē kur del nga buzt e tua.
E tėrheq brenda vetes,
E pėrkėdhel me dashuri,
si damar i blertė i gjethes,
Ai fryhet,ēel te ty.
Iku gjumi bashkė me gushtin,
Vjeshta rrjedh nė uj tė ri,
Buzt e mia presin mushtin,
Tė ma kthesh ne poezi!
MUZA IME
Nė gishtėrinjtė e natės rruazoj mendimet,
Ngadalė tek e tek ,e menēur si muzė,
Por nė fund ngatėrrohem me fjalėt e kujtimet,
E rendi i nisur mė bėhet tėrkuzė.
Puthjet e tua rruazoj mes lotėve,
Ngadalė tek e tek, si perlat nė det,
Urė tė fildishtė ndėrtoj mes dy botėve,
Me vargje e thur dėshirėn qė djeg.
Vesėn rruazoj pik-pik mbi qerpik,
Nėpėr maja gjethesh kur zbardhet mėngjesi,
Toka ngrohet kėmbės nėn hapin lirik.
Dielli flokėt nė tė artė m'i ndezi.
Ditėt rruazoj nė pritje pa fund,
Muza dhe shkatėrrimi vallėzojnė me mua,
Mėkati i ėmbėl kufijtė m'i lėkund,
Se nė botėn time vetėm Ty tė dua!
KUR TI SHKON
Unė dhemb,
Nė dorėn tėnde kur dridhem si flutur,
Nė puthjet e nxehta kur digjen pendesat,
Nė syrin tėnd kur ndihem e bukur.
Unė dhemb,
Kur fjala gjilpon si hala nė pishė,
Kur trupi drithėron nė pėrqafimin tėnd,
Kur porja ngrohur ēelet nėn kėmishė.
Unė dhemb,
Kur shtrėngimit kėrcasin gjymtyrėt e mia,
Kur floku ngatėrrohet nė fill tė dashurisė,
Kur Mėkati pushton mė fort se Perėndia,
Kur si jele e bardhė flladitem Lirisė.
Unė dhemb,
Mė shumė dhemb,
Kur nata kurrizin tinėzisht ma kthen,
Kur ti shkon mė shpejt se sa vjen!
NĖ TĖ ZBEHTĖ
Nė tė zbehtė tė hėnės shihemi ne dy,
Lotėt treten heshtur, mbyten brenda gojės,
kur nga kopsht i largėt ti ma bėn me sy,
pikon kupė e qiellit sikur mjalti hojės.
Kur nkristal tė hėnės malli i gdhend shkronjat,
E gris vellon nata vetėm pėr ne dy,
flokėt ndezin yjet sikur xixėllonjat,
pores ēel parfumi qė e njeh veē ti
ANDANTE
Pranvera vonoi sivjet ,
Gjymtyrėt e mia si pemė tė etura pėr lule fryhen,
Gonxhe dot nuk ēelin.
Nė kopshtin tim ca letra ēokollatash,
Si flutura jetėshkurtra fėrfėrijnė.
Zemra e ftohtė
nėn ritmin e gurit,
Nė udhėkryq folesh te arnuara zogjtė kane mbetur,
Fole te shqyera si flamujt e pritjes.
Njė dorė e lehtė nė ėndėrr pėrkėdhel flokėt e mi,
Por asgjė nuk ndiej,
Asgjė dhimbjen time s'e prek,
Jam natyrė e vdekur
Nuk jap as marr jetė.
Pranvera mungon,
Po ashtu dhe Ti,
Ti dashuri,
qė zemrėn ngre peshė,
Ti qė tė vdekurin ngjall
e tė gjallin vdes,
Ti qė nė vetmi mė shtyp si njė buburrec,
Ti qė mė pėshtjellon,
e me kthen magjinė,
Diktatore e heshtur
ngjizur nė ēmendinė.
Ti mungon!
Kur pranvera s'vjen,
Nuk vjen edhe ti.
Nė kopsht ndryshkur pemėt,
Pritja heshtur rri.
NOKTURN
A mundet njeriu ta dojė kėshtu njeriun,
tė thahet tė digjet si toka pėr shiun,
tė ēelet n'errėsirė, tė mbyllet nė dritė
kur bota harrohet nė t mirė e tė ligė?!
Kur hapi ngatėrrohet rrugės pa krye,
njeriu njeriun ta dojė a mundet,
vullnetshėm t'braktisė ligj e arsye,
e n'besė tė tij si fėmi tė pėrkundet?!
Kur busulla nuk njeh jugun as veriun,
kur dhimbja tė mpin e t'shtyn n'humbėtirė,
a mundet njeriu ta dojė kėshtu njeriun
nė botėn e t'pistėve tė ndjehet i dlirė?!
Kur nė krah tė ėngjėjve natės e fsheh lotin,
e veten pyes ashtu si dhe Zotin,
kaq thellė edhe pastėr si t'dua unė ty,
a mundet njeriu ta dojė njė njeri?!
|
