(1)
HYRJA
Sot askush nuk e
mohon se nė Kosovė gjatė dhe pas luftės janė vrarė, janė rrėmbyer dhe janė
zhdukur civilė. Divergjencat lindin nė momentin kur duhet tė pėrcaktohen
qartė se cilėt ishin kėta civilė dhe kush i vriste, rrėmbente dhe i zhdukte
ata.
Po rikujtoj se duke u
nisur nga fakti qė luftėrat e armatosura mobilizojnė institucionet
ndėrkombėtare, ato regjionale si dhe mijėra organizata joqeveritare pėr
mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut, tė cilat kėrkojnė nga palėt nė konflikt
qė tė respektojnė Konventėn e Gjenevės pėr mbrojtjen e personave civilė
gjatė kohės sė luftės, Shtabi Strategjik i Millosheviqit aplikoi njė
strategji tė re nė luftėn e Kosovės! Mė poshtė do ta shqyrtojė kėtė
strategji. Nė hyrje tė kėtij shkrimi tė gjatė po kufizohem vetėm nė disa tė
dhėna qė do tė trajtohen gjerėsisht nė vijim.
Nė funksion tė kėsaj
strategjie
Sigurimi Shtetėror i Serbisė pėrgatiti materialin e titulluar «Libri i
Bardhė: Terrorizmi i separatistėve shqiptarė nė Kosovė dhe nė Metohi», tė
cilin e botuan tė pėrkthyer nė gjuhėn angleze dhe nė gjuhėn frėnge, nė
shtator tė vitit 1998. Kėtė material propagandistik Ministria e Punėve tė
Jashtme ua shpėrndau falas institucioneve me peshė nė marrėdhėniet
ndėrkombėtare, institucioneve shtetėrore tė shteteve anėtare tė OKB-sė,
medieve ndėrkombėtare, bibliotekave universitare dhe personaliteteve me
peshė nė fusha tė ndryshme intelektuale.
Versioni i kėtij «Libri tė Bardhė» u ribotua nga regjimi i
Millosheviqit nė vitin 1999 dhe nė vitin 2000, ndėrsa nė vitin 2001 dhe
2003, nė pėrputhje me ndryshimin e konteksteve politike ndėrkombėtare, u
publikua i plotėsuar dhe i modifikuar nga regjimi i ri i Beogradit.
Kė kėto libra tė bardhė vrasja,
rrėmbimi dhe zhdukja e civilėve u shndėrrua nė AKUZĖ KORALE e Serbisė dhe
koristėve tė saj kundėr UĒK-sė. Nė rrafshin ndėrkombėtar, sidomos pas
ndėrhyrjes ushtarake tė NATO-s, koristėt e angazhuar pėr tė kėnduar
AKUZĖN KORALE kundėr UĒK-sė, tė kompozuar nė Beograd, u gjetėn kryesisht nė
mesin e intelektualėve dhe politikanėve tė profileve tė ndryshme, por qė
emėrues tė pėrbashkėt kanė «antiamerikanizmin» si kėndvėshtrimin ideologjik.
Ndėrsa koristėt nė Kosovė dhe viset tjera tė banuara me shqiptarė jashtė
Shqipėrisė u gjetėn nė mesin e djemve dhe vajzave, nipėrve dhe mbesave tė
ish patriotėve jugosllavė apo tė atyre qė frymojnė me shpirtin e kėsaj
ideologjie. Pėr kategorinė e patriotėve jugosllavė dhe pjellėn e tyre do
tė flas nė pjesėn e fundit tė kėtij shkrimi.
Pas pėrfundimit tė
luftės propaganda serbe u intensifikua vazhdimisht dhe arriti shkallėn mė tė
lartė gjatė procesit pėr pėrcaktimin e statusit politik final pėr Kosovėn.
Shpallja e Pavarėsisė sė Kosovės mė 17 shkurt 2008 u dha zjarr tė gjithė
koristėve tė angazhuar tė kėndonin AKUZĖN KORALE kundėr UĒK-sė. Shpresa e
fundit e tyre mbetej Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė, e cila duhej tė
pėrcaktonte nėse akti i shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės ishte nė
pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare.
Botimi i librit
autobiografik tė Carla Del Ponte-s, «Pėrndjekja: Unė dhe kriminelėt e
luftės», mė 11 prill tė 2008, shėnoi kulmin e rezultateve tė propagandės
serbe. Nė kėtė libėr Carla Del Ponte sqaron se burime tė gazetarėve tė
besueshėm kishin gjetur dėshmitarė qe pohonin se Ushtria Ēlirimtare e
Kosovės kishte rrėmbyer mė shumė se 300 serbė, romė, shqiptarė dhe
pjesėtarė tė grupeve tjera etnike, tė cilėve u ishin hequr organet vitale,
qė u dėrguan nga Aeroporti i Rinasit nė klinikat jashtė shtetit, pėr tu
transplantuar pacientėve qė paguanin pėr kėtė shėrbim.
Edhe pse gazetarėt e
besueshėm nuk ia dhanė asnjėherė identitetin e dėshmitarėve as Carla Del
Ponte-s, mbi bazėn e kėtyre dėshmitarėve anonim qė gjoja kishin parė krimet
UĒK-sė, Prokurorja e Pėrgjithshme e
Gjykatės Penale
Ndėrkombėtare pėr ishJugosllavinė, qė nė vitin 2003, kishte zhvilluar
hetime pėr thėniet se oficerė tė rangut shumė tė lartė dhe tė rangut tė
ndėrmjetėm tė UĒK-sė ishin tėrėsisht nė dijeni tė trafikimit me organe,
madje edhe vetė merrnin pjesė aktive nė kėtė trafikim.[i]
Pėrkundėr asaj se
edhe vet Carla Del Ponte pohon se tregimet pėr trafikim organesh nga ana e
UĒK-sė u ngjasojnė llojit tė historive tė burgosurish tė vrarė nga
trafikantėt e organeve, histori qė rikthehen mjaft shpesh nė zonat e
konflikteve, por nė mungesė provash konkrete pėr ti argumentuar kėto
tregime ato pėrfundojnė si legjenda tė thjeshta[ii]
vėmendja e opinionit publik u pėrqendrua nė kėtė akuzė.
Por, pas publikimit
tė veprės sė Carla Del Ponte-s, me iniciativėn serbe dhe ruse, nė Asamblenė
Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės u dorėzua propozimi pėr njė rezolutė
lidhur me trajtimin ēnjerėzor tė personave dhe tregtinė ilegale me organet
e njerėzve nė Kosovė.
Propozim rezoluta[iii]
e dorėzuar nga deputeti rus, Konstantin Kosachev-i, zgjoi interesim tė madh,
sidomos nė kuadėr tė Komisionit pėr Ēėshtjet Juridike dhe tė Drejtat e
Njeriut tė Kėshillit tė Evropės.
Ky Komision emėroi
Dick Marty-n tė jetė, nė tė njėjtėn kohė, raportues, i ngarkuar qė tė
propozojė njė draft fillestar tė rezolutės dhe tė pėrpilojė njė raport pėr
kėtė ēėshtje. Pėrzgjedhja e Dick Marty-it nė kėtė funksion nuk ishte e
rastėsishme. Ai ishte personalitet i njohur pėr kėndvėshtrimin e tij tė
influencuar nga ideologjia e «antiamerikanizmit», i cili, nė pėrputhje me
kėtė ideologji, u ngrit haptas kundėr ndėrhyrjes ushtarake tė NATO-s, kundėr
pavarėsisė sė Kosovės dhe kundėr UĒK-sė qė ia mundėsoi amerikanėve tė
ndėrtojnė bazėn mė tė madhe ushtarake nė Evropė.
Dick Marty, mė 12
dhjetor 2010, dorėzoi projekt-raportin pėr «Trajtimin ēnjerėzor tė
personave dhe trafikimin kundėrligjor me organe njerėzore nė Kosovė» dhe mė
16 dhjetor ky propozim u miratua unanimisht nga Asambleja Parlamentare e
Kėshillit tė Evropės, ndėrsa mė 7 janar 2011 u dorėzua nė formėn e Rezolutės[iv],
tė cilėn
Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės e miratoi mė 25 janar 2011.
Nė pėrputhje me
Rezolutėn 1782 tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kėshillit tė Evropės, John
Clint Williamson u emėrua shef i TASK Forcės Speciale tė EULEX-it pėr tė
udhėhequr hetimet lidhur me thėniet pėr tregti me organe njerėzore.[v]
Pas mė shumė se
gjashtė vite propagande pėr trafikimin e organeve, kryeprokurori i Task
Forcės Hetimore Speciale, Clint Williamson-i, shpalli rezultatet e hetimeve
nė konferencėn e shtypit tė mbajtur nė Bruksel mė 29 korrik 2014.
Gjatė kėsaj
konference Clint Williamson-i deklaroi se pėrkundėr ndihmės sė madhe qė
kanė pasur nga tė katėr anėt e botės, ndihmės sė prokurorėve, hetuesve,
oficerėve ligjorė, analistėve dhe specialistėve nga 18 shtete tė BE-sė,
Kanadasė dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės TFHS-ja nuk kishte gjetur
prova tė mjaftueshme pėr trafikimin me organeve njerėzore. Pėrkundėr kėsaj,
Clint Williamson-i premton se do tė vazhdojnė tė kėrkojnė ato.
Nė mungesė tė provave, nė mungesė
tė dėshmitarėve dhe nė mungesė tė ēdo gjėje qė do ti mundėsonte
kryeprokurorit Williamson tė pėrgatiste njė aktakuzė pėr trafikim organesh
ai e orientoi hetimin e Task Forcės Hetimore Speciale nė drejtim tjetėr, me
shpresė se do tė jetė mė i suksesshėm!
Edhe pse nuk ka qenė
pėrgjegjėsia jonė kryesore- deklaroi Williamson-i gjatė konferencės- ne e
kemi ndjerė pėr detyrim tė fortė tė bėjmė gjithēka qė kemi mundur pėr tė
mėsuar pėr fatin e njerėzve qė u zhdukėn nė vitet 1998 dhe 1999 dhe
vendndodhjet e tė cilėve ende nuk dihen. Pėr fat tė keq, deri tani ne kemi
sjellė vetėm pak informata qė do tė na drejtonin nė vendet ku ishin varrosur
trupat ose qė do tė ndriēonin fatin e atyre tė cilėt u zhdukėn.
Me gjithė
vėshtirėsitė pėr ti siguruar provat ne besojmė se TFHS-ja do tė jetė nė
gjendje tė ngrejė njė aktakuzė kundėr zyrtarėve tė lartė tė caktuar tė
ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kėta individė mbajnė pėrgjegjėsinė pėr
fushatėn e persekutimit qė ishte drejtuar kundėr popullsive serbe, rome dhe
pakicave tė tjera nė Kosovė si dhe kundėr bashkėkombėsve shqiptarė tė
Kosovės gjatė viteve 1998 dhe 1999, tė cilėt i etiketuan si bashkėpunėtorė
tė serbėve (...) dhe janė pėrgjegjės pėr veprat e persekutimit qė pėrfshinin
vrasje tė paligjshme, rrėmbime, zhdukje tė detyruara, burgime tė paligjshme
nė kampe nė Kosovė dhe nė Shqipėri, dhunė seksuale, forma tė tjera tė
trajtimit ēnjerėzor, zhvendosje me dhunė ...[vi]
Pėr ēdo lexues tė
vėmendshėm tė Raportit tė Dick Marty-t dhe konferencės sė Clint Williamsonit
ėshtė e qartė se qėndrimet qė pėrmban ky raport dhe ajo qė u tha gjatė kėsaj
konference e paragjykojnė rėndė lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
Prandaj, tė
gjithė ata qė pretendojnė se nuk paragjykohet lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė
Kosovės me krijimin e gjykatės, prokurorisė dhe tėrė mekanizmat ndėshkues qė
u krijua mbi bazėn e Raportit tė Dick Marty-t dhe hetimeve tė Clint
Williamson-it ose nuk i kanė lexuar raportin dhe deklaratėn e shpėrndarė nė
konferencė ose dėshirojnė tė manipulojnė qėllimisht. Shpresoj se nė fund tė
kėtij shkrimi lexuesi do tė jetė nė gjendje tė kuptojė se rruga pėrmes sė
cilės ėshtė duke u bėrė pėrpjekje pėr tė ndriēuar vrasjet, rrėmbimet dhe
zhdukjen e civilėve nė Kosovė ėshtė rrugė e gabuar, qė hyn nė funksion tė
fshehjes sė gjurmėve tė krimit dhe tė kriminelėve tė vėrtetė...
Jemi nė periudhėn kur
pėrkujtohen ēdo ditė vrasjet e personaliteteve tė ndryshme nė Kosovė dhe
atyre qė ishin tė panjohur pėr publikun por qė u vranė sepse QĖLLIMI I
SHTETIT SERB ISHTE SHKATĖRRIMI I TĖRĖSISHĖM APO I PJESĖRISHĖM I SHQIPTARĖVE
SI TĖ TILLĖ.
Pėrkujtohet vrasja e
Bajram Kelmendit dhe dy djemve tė tij, Kastriotit dhe Kushtrimit.
Pėrkujtohen Profesor Fehmi Agani, Profesor Latif Berisha, Kryetar i Kuvendit
tė Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės, Agim Hajrizi i cili u
vra sė bashku me nėnėn e vet, Nazmien dhe me djalin e tij Ilirin, i cili
ende nuk i kishte mbushur 13 vjeē... Pėrkujtohet veprimtari i shquar i
ēėshtjes kombėtare, Gafurr Loku, i cili u ekzekutua sė bashku me djalin e
tij,
Dritonin 20 vjeēar. Pėrkujtohet
aktorja 23 vjeēare e teatrit Ardiana Abdullahu... Do tė pėrkujtohen dhe
shumė tė tjerė qė ranė si viktima tė politikės sė gjenocidit serb nė Kosovė.
Por, sa shqiptarė e
dinė se tė gjithė emrat e lartpėrmendur dhe shumė tė tjerėve qė do ti
pėrmend nė vijim tė shkrimit, FIGUROJNĖ NĖ LISTAT E CIVILĖVE TĖ VRARĖ QĖ
SHTETI SERB IA VESH UĒK-sė? Secili qė do ta lexojė shkrimin nė tėrėsi do tė
pajiset me argumentet e nevojshme qė do ti mundėsojnė tė shoh se kush
organizoi, ekzekutoi dhe pėrpiqet ti fshehė gjurmėt e krimit tė gjenocidit
nė Kosovė. Secili qė do ta lexojė me vėmendje kėtė shkrimin nuk do tė ketė
dilema se prapa vrasjeve, rrėmbimi dhe zhdukjes sė civilėve nė Kosovė
qėndron Shėrbimi Sekret i Serbisė e jo SHIK-u i Kosovės qė ėshtė bėrė objekt
akuze edhe nga pjella e patriotėve jugosllavė. Dhe nė fund, kam besimin e
plotė, lexuesi do tė identifikojė se kush ėshtė pjella e patriotėve
jugosllavė qė janė shndėrruar nė koristė tė angazhuar pėr tė kėnduar
AKUZĖN KORALE kundėr UĒK-sė, tė kompozuar nė Beograd.
[i]
Carla Del Ponte, vepra e cituar, La traque, les criminels de guerre
et moi, f.457
[iii]
Conseil de lEurope, Assamblée Parlementaire, dokumenti i cituar,
Doc. 11574, 15 avril 2008
[iv]
Conseil de lEurope, Assamblée Parlementaire, Doc. 12462, 07 janvier
2011
Le traitement inhumain de personnes et le trafic illicite dorganes
humains au Kosovo
http://www.assembly.coe.int/nw/xml/XRef/Xref-DocDetails-FR.asp?FileID=12608&lang=fr
[v]
Bruxelles 2, «Un Américain chef de la task force denquźte ą Eulex
Kosovo»
(Njė amerikan nė krye tė task forcės hetuese tė Eulex-it nė Kosovė),
29 gusht 2011
http://www.bruxelles2.eu/2011/08/29/un-americain-chef-de-la-task-force-denquete-a-eulex-kosovo.html
[vi]
Deklarata e cituar e kryeprokurorit tė Task Forcės hetimore speciale
http://www.sitf.eu/images/Statement/Statement_of_the_Chief_Prosecutor_of_the_SITF_EN.pdf
|