Secili njeri ėshtė nė
kėrkim tė diēkaje qė jetės sė tij i atribuon njė kuptim, qė ekzistencės sė
tij i jep njė domethėnie.
Shumica e njerėzve e
kėrkojnė pėrgjigjen nė botėn e jashtme, qė nėnkupton ekzoterikėn. Tė paktėt,
megjithatė, pėrpiqen qė kėtė pėrgjigje ta gjejnė nė botėn e brendshme, pra
nė vetvete, qė pėrgjithėsisht mund tė pėrmblidhet nėn nocionin ezoterik.
Nė botėn jashtme
njeriu ndeshet me teori tė llojllojshme, tė cilat na japin tė kuptojmė, se
vendimi i tyre ėshtė e vėrteta absolute! Mirėpo, ne hasim nė njė kundėrshti
tė madhe, pėr arsye se ka disa tė vėrteta absolute tė ndryshme, qė
shpeshherė, qėndrojnė nė kontradikta tė hapura ndaj njėra-tjetrės! Po t'i
vėshtrojmė, p. sh. religjionet e ndryshme, shpejtė do tė konstatojmė, qė
bėrthama e mesazheve tė tyre ndryshon krejtėsisht nga njėra-tjetra.
Dhe vetvetiu shtrohet
pyetja: si mundet njeriu tė mbajė njė qėndrim nė tė gjithė kėtė rrėmujė, qė
e ka humbur fillin, dhe tė gjej tė vėrtetėn e vetme absolute? Duket sikur
edhe njė jetė tė tėrė nuk do tė mjaftoj pėr kėtė.
Si mund tė arrijmė,
pavarėsisht gjithė kėsaj, qė tė gjemė kuptimin e jetės?
A ėshtė kuptimi i
jetės, nė tė vėrtetė, pėr tė gjithė njerėzit i njėjtė?
A ekziston, nė fakt,
njė e vėrtet absolute, qė tek tė gjithė njerėzit gjen miratim?...
Kėtyre pyetjeve, unė
do t'i pėrgjigjesha me njė PO!
Ekziston njė e vėrtet
absolute, qė e tejkalon atė, qė neve na ofrohet nė botėn ekzoterike.
Dhe pėr tė krijuar njė
rend, nė gjithė kėtė kaos, duhet qė sė pari tė vendosim njė rregull bazė p.
sh. definimin e kushteve paraprake pėr tė vėrtetėn.
Pesė kushtet paraprake
pėr tė vėrtetėn
1 - Njė kusht paraprak
i rėndėsishėm dhe i domosdoshėm pėr tė vėrtetėn ėshtė se ajo duhet tė jetė e
hapur dhe e kapshme pėr tė gjithė. Kjo do tė thotė - secili njeri duhet tė
ndeshet me tė vėrtetėn absolute, pavarėsisht se nė cilėn pjesė tė botės
ėshtė i vendosur.
Kjo duhet tu
garantohet tė gjithėve, duke mos pėrjashtuar askėnd, as ata njerėz qė nuk
kanė aftėsi pėr tė lexuar apo shkruar, as ata qė nuk kanė qasje nė rrjete
interneti, tė cilėt nuk mund pėrfitojnė nga kėto burime informacione tė
duhura.
2 - Njė tjetėr kusht
paraprak i rėndėsishėm pėr tė vėrtetėn ėshtė se ajo, pra e vėrteta, nuk
duhet tė jetė kontradiktore. Nuk mund tė ekzistojnė dy tė vėrteta paralele
pranė njėra-tjetrės tė cilat janė tė ndryshme qė nė bėrthamė!
3 - Gjithashtu, e
vėrteta nuk guxon tė pėrmbaj gabime. E vėrteta absolute ėshtė pėrherė pa tė
meta. Kėtė na mundėson ta kuptojmė, mė sė miri, matematika, ku ka vetėm njė
tė vėrtetė - saktė ose pasaktė!
4 - Njė tipar tjetėr,
po ashtu shumė i rėndėsishėm, qė e pėrcakton tė vėrtetėn ėshtė se ajo mbetet
pėrherė e pandryshuar. E vėrteta nuk mundet tė rishqyrtohet dhe, mė vonė, tė
zėvendėsohet me njė tjetėr. Kjo ėshtė e mundur vetėm tek njohurit ku edhe ka
pėrparėsitė e veta, pasi njė njohuri e re, e pėrfituar, zėvendėson tė
vjetrėn. Kėshtu garantohet njė zhvillim shpirtėror kontinuitiv i cili mbetet
nė fuqi.
5 - Dhe e vėrteta e
pestė, qė nuk duhet lėnė pas dore, ėshtė se ajo, patjetėr, duhet tė jetė
krijuese. Kjo do tė thotė se e vėrteta, qė jetės sonė i jep njė kuptim, nuk
duhet tė jetė destruktive por konstruktive.
Nėse na e vėshtrojmė
Tokėn dhe universin, do tė vėrejmė se universi ėshtė i ndėrtuar si veprim
konstruktiv dhe krijues. Edhe ne, njerėzit, pėr nga natyra jemi krijues -
njė e vėrtet qė gjithnjė e mė shumė po mbetet nė harresė.
Vetėm e vėrteta qė
pėrhap njė mesash pozitiv dhe shėlbues ka kuptim dhe ėshtė domethėnėse pėr
ne.
Me kėto njohuri, ne
mundemi ta kėrkojmė tė vėrtetėn universale, qe tė arrijmė ta zbulojmė edhe
kuptimin e jetės?
E vėrteta e fshehur nė
ne
Me siguri qė ėshtė
ndihmė shtesė edhe kėrkimi nė botėn ekzoterike pėr tė gjetur pėrgjigje, bile
ėshtė i domosdoshėm, por mė pėrpara ne duet qė ta krijojmė njė pasqyrim.
Nėse njeriu
megjithatė, kushtet parapake pėr tė vėrtetėn i merr parasysh, arrijmė nė
pėrfundim se tė vėrtetėn universale mund ta gjemė nė secilin nga ne! Nė kėtė
burim ka qasje secili prej nesh, edhe atėherė kur na mungon burimet
informatike si interneti.
Qė nga lindja ne e
bartim tė vėrtetėn nė vete dhe me vete, e me kėtė dėshmohet se tė gjithė
njerėzit kanė gjasa tė barabarta. Pra nuk ka dallim mes nesh - ne jemi tė
gjithė tė njėjtė, asnjėri nuk ėshtė mė i mirė apo mė i keq se tjetri e
megjithatė secili nga ne ėshtė unikat nė vete. Kjo ėshtė njė mrekulli e
Krijuesit, pėr tė cilin njeriu duhet tė mendoj mė shumė.
Ne dėshirojmė
plotėsisht tė koncentrohemi nė brendinė tonė ku sigurt do ta gjejmė
suksesin. Vetėm nė kėtė mėnyrė do tė garantohen tė gjitha kushtet paraprake.
E vėrteta universale kotet nė secili nga ne dhe qėllimi i ekzistencės sonė
ėshtė qė kėsaj t'i shkohet deri nė thelb. Pėr kėtė duhet ne t'i kemi nė
konsideratė dy rregulla bazė tejet tė rėndėsishme.
Dy rregullat parimore
pėr ta zbuluar tė vėrtetėn tonė tė fshehur!
1 - Qė tė mund ta
perceptojmė zėrin tonė tė brendshėm, duhet qė ne patjetėr tė jemi tė
sinqertė me veten. Qasja e sinqertė ndaj vetes ėshtė ēelės bazė pėr tė hapur
derėn e sė brendshmes qė ne, kohė tė gjatė, pavetėdijshėm e kemi mbyllur pėr
arsye tė sė cilės ka mbetur gojėmbyllur edhe zėri i brendshėm. Vetėm gjatė
fėmijėrisė sonė kjo derė ėshtė e hapur. Kėtė gjendje mund ta rikthejmė
sėrish.
2 - Kur kjo derė
dalėngadalė hapet, ne do tė arrijmė tė dėgjojmė njė zė tė brendshėm. Ky
ėshtė zėri i ndėrgjegjes sonė i cili, neve, na orienton drejt tė vėrtetės sė
plotė.
Ndėrgjegjja ėshtė njė
instrument, ashtu i akorduar, pėr tė na udhėhequr neve bazuar nė zėrin e
brendshėm dhe ndjesive, pėr ta transmetuar tė vėrtetėn universale dhe pėr tė
na bėrė tė qartė se ēfarė ėshtė e drejtė dhe ēfarė ėshtė e gabuar!
Ndėrgjegjen e posedon
secili njeri, duhet qė ajo vetėm tė sensibilizohet nė ne e kjo ndodhė vetėm
kur ne tė jemi tė sinqertė ndaj vetes.
Sa mė shumė qė ne
mėsohemi, qė ndjeshėm ta dėgjomė ndėrgjegjen tonė, aq mė afėr ne i afrohemi
tė vėrtetės universale dhe aq mė shumė arrijmė ta kuptojmė qėllimin e
ekzistencės sonė.
Si pėrfundim
Pėrmes kėtyre
ndihmesave: "pesė kushteve paraprake pėr tė vėrtetėn", "sinqeritetit ndaj
vetes" dhe "sensibilizimit tė ndėrgjegjes", ne do tė
arrijmė tė bėjmė krahasime edhe nė botėn ekzoterike se cila teori, cila
doktrinė i pėrgjigjet sė vėrtetės e cila jo. Me kėtė ne vendosim rregull nė
gjithė kėtė kaos dhe arrijmė tė krijojmė njė pasqyrimi real.
Secili njeri qė, mė
pas, jetėn e vet arrin ta drejtoj, sipas kėtyre rregullave tė pėrmendura,
herėt ose vonė do tė konfrontohet me tė vėrtetėn mė tė rėndėsishme
universale - tė vėrtetėn se ekziston njė Zot, ekziston njė Krijues, qė ka
krijuar gjithēka! Ky Krijues ėshtė vet e VĖRTETA UNIVERSALE ABSOLUTE dhe
vetėm pėrmes tij vjen ēdo e vėrtetė.
Zėri ynė i brendshėm
dhe ndėrgjegjja vijnė nga Zoti dhe shėrbejnė si mjete qė, neve, tė na
afrojnė drejt Tij, pavarėsisht besimeve fetare nė botėn e jashtme.
Pa e marrė nė
konsideratė ndėrgjegjen tonė, pa dėgjuar zėrin tonė tė brendshėm, nuk do tė
arrijmė kurrė deri te e vėrteta absolute. Ne nuk mund qė ta anashkalojmė
botėn e brendshme dhe tė pėrpiqemi t'i gjejmė pėrgjigjet jashtė saj.
Jashtė vetės, nuk do
tė mund ta perceptojmė zėrin e Zotit. Zoti flet pėrmes sė brendshėm nė ne.
Zėri ynė i brendshėm ėshtė pasqyrim i Zotit.
Nėse ne kėtė e
ngulisim nė zemėr, atėherė do tė mund ta mbajmė shikimin edhe nė botėn
ekzoterike, ku brendia jonė ėshtė si njė lloj filtri qė qėmton vetėm tė
vėrtetėn dhe mėnjanon pjesėn e mbetur - ndanė grurin nga egjra.
Me kėtė ne kuptojmė se
jemi tė pajisur, si ėshtė mė sė miri, nga Zoti qė nė kėtė botė ta gjejmė tė
vėrtetėn absolute dhe universale.
|