|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
FAHRIJE
KLLOKOQI KRASNIQI
Hyrje
Fahrija u lind nė vitin 1968 nė fshatin Zhilivodė, komuna e Vushtrrisė.
Shkollėn fillore dhe tė mesmen i kreu nė Vushtrri.
E rritur dhe e edukuar nė familjen tradicionale shqiptare, ajo
qė nė moshėn e rinisė kish treguar interesim pėr folklorin e begatė
shqiptar, historinė, muzikėn dhe letėrsinė nė pėrgjithėsi.
Pėr shkak represionit serb dhe gjendjes politiko-ekonomike
bashkė me familjen e ngushtė tė saj, nė vitin 1994, migroi nė Zvicėr ku edhe
tash jeton me tė shoqin Fadilin, djemtė Rexhepin e Vullnetin dhe vajzėn
Dianėn.
Poezitė e Fahrijes rrezatojnė sinqeritet, meditim, mall, dashuri
dhe herė-herė edhe revoltė.
Ka botuar kėto vėllime poetike :
- Peng i fjalės
- Otage des mots pėrkthim nė frėngjisht
- Aromė burri,
- Hukamė Shpirti
MOS MA NDALO ĖNDRRĖN
Mos ma zhvish ėndrrėn
e netėve tė gjata pa gjumė!
Mos ma ndalo kėngėn tė thurur
me aq mall, qė nuk e kėndova dot kurrė
.
Mos ma fik melodinė e zemrės,
dėgjo si buēet shpirti nga dashuria
.
Puqi sytė pran syve tė mi
shih sa i dalldisur ėshtė deti
Mos pengo hapin e nisur drejt diellit,
eja ngrohu tek buzėt e mia,
jepi udhė lumturisė
Mos ma ndalo ėndrrėn,
lėre tė lumturohet me pranverėn,
kujtimeve mos ua mbyll
derėn!
MĖ THUAJ
Si mund ti thuash tė verbėtit,
sa ditė e bukur ėshtė sot?!
Si mund ti thuash atij qė ska kėmbė,
eja tė vallėzojmė?!
Si mund ti thuash memecit
sa bukur kėndoje?!
Si mund ti thuash fukarait
mė jep lekė?!
Si mund ti thuash, mblidh mendjen,
atij qė e ka humbur kaherė?!
Si mund ti thuash Atdheut, tė dua,
kur e ke braktisur dhe harruar?!
Si mund ti thuash?!
Mė thuaj!
MALL
Mė ėshtė ndryshkur shpirti
si ai parmaku i dyerve tė vjetra,
kur mbyllem pėr herė tė fundit
dhe mbetėn shkretė
Nė atė verė, qyqja kėndoi,
tre ditė e tre net
Kujtoj gjyshen time,
qė shtrėngonte fort dorezėn,
i dhembte shpirti
pėr mbesėn
Mall kam pėr atė tokė tė bekuar
pėr ahishtėn , kroin, fushėn
dhe malet e Qyqavicės
.
Pėr dyert e mėdha tė drunjta,
parmakun,
pėr qyqen
NATĖ PA GJUMĖ
Natė e gjatė pa gjumė
mundohem ta shtyj, me zor,
po nuk shkon e nuk shkon
Si dita dhe jeta pa njė shpresė,
vonė dikur, perėndon
Bukėn e hidhur mundohem,
me ujė ta lag, po nuk po kapėrdihet.
kot, thith ajrin e Alpeve
sngopen dot mushkėritė!
Sjanė si malet tona tė bukura
si Korabi, as si Sharri
jo, jo
spo mė hiqet malli!
Atje do mė kėnaqej zemra
e shpirti do tė gjente qetėsi,
nė tokėn time tė shenjtė,
Shqipėri
DIKUR
Kam pas njohur njė vajzė,
qė iku pa u puthur,
jo se nuk deshi, por duhet tė ishte
e pa puthur pėr atė
Kam pas njohur njė vajzė,
qė iku e virgjėr,
jo pse nuk dashuronte njeri
por kishte frikė,
duhet ta ruante pėr kurban
nė natėn e tij
Kam pas njohur njė vajzė, pa faj,
qė iku e virgjėr
dhe u martua
me vdekjen
KA KOHĖ
Ka kohė, qė dhimbja,
mė gėrryen e gėrryen ashtin,
si mola-drurin,
si shpirtin-malli
Ah, sikur ta mposhtja,
ta copėtoja copa-copa,
me gurėt e mallit!
Po si?
Si mund?
Vetėm aroma e shpirtit tėnd,
do mė dehte sonte,
do mė vinte nė gjumė
me ėndrra pėr ty
Pastaj,
le tė ēelte mėngjesi
ty do tė tė fshihja nė zemėr,
do tė mbaja nė sy!
NUK DI
Ndėrsa kjo ditė
Po numėron orėt,
Malli sa vjen e mshtohet.
Nuk di sot tjetėr ēfarė tė bėj,
Pos tė tė mendoj pėrsėri e pėrsėri
Derisa e nesėrmja prapė tė vijė!
Nuk di as sonte si do tė fle,
Pos tė tė ėndėrroj si pėrherė
E tė tė dua sikur dje!
VJEN NJĖ DITĖ
Vjen njė ditė kur takon sytė
Qė gjithmonė ke ėndėrruar
Tė duket sikur vetėm ata flasin
Gjuhėn e dashurisė
Nė njė muzg vjeshte.
Dhe ke vetėm njė dėshirė;
Ti dėgjosh nė heshtje!
DHEMBJE
Vetėm kalldrėmet e kėtij qyteti
E kanė kuptuar dhembjen
Qė mė gėrryen nė shpirt.
E kush vallė,
I bėhet hallexhiut mik?!
DHE TI FLE
U bėra kėmishė e hėnės,
Shtrat i ėndrrės,
Rojė nate,
Nė kėtė qytet tė betontė.
Dhe ti se prish gjumin
Ulur jam nė prag tė agut,
Thyej gishtėrinjtė e heshtjes,
Dhe ti se prish gjumin
MON AMOUR
Pėr ty shkrova
Gjithė fjalėt e bukura tė dashurisė,
Tė gjitha ēka gjuha.
Ato
Qė nuk ia kisha thėnė askujt,
Kurrė!
Ētė tė them tjetėr,
Mon amour?
|
