|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
FATBARDHA LILE
Hyrje
U lind nė vitin 1950 nė qytetin e Lushnjės. Ka vite qė banon nė qytetin e
Durrėsit, e cila ka familjen e saj. Qysh nė moshėn e fėmijėrisė, ajo donte
poezinė. Lexonte libra tė ndryshėm, i mėsonte vargjet e poezive pėrmendėsh,
dhe i recitonte bukur ato. Frekuentonte rregullisht aktivitetet qė
organizonte Shtėpia e Pionierėve nė atė kohė nė qytetin e Lushnjės. Ajo
merrte pjesė nė rrethet letrare e nė atė tė pikturės. Qysh atėherė, ajo si
ndahet poezisė e pikturės, por vazhdon edhe sot me ilustrime tė librave tė
autorėve tė ndryshėm. Arsimin fillor e kryen nė vendlindje, kurse atė tė
mesėm nė qytetin e Durrėsit, gjimnazin "Naim Frashėi".
Ne shkėputėm disa poezi nga vėllimi me poezi "Po tua thoja
reve".
NĖNOKJA IME
Nėnė,o nėna ime
Si ike mė le,
Ē'qenė ato urime
Qė dikur mė dhe ?!
More shtegtimin
Ike e mė le,
ndaj ndihem jetime
fillikat mbi dhe.
S'kthehem dot si bijė
Nė atė derė tė shkretė,
Sido qė t'i vijė,
Kur aty s'je vetė.
Nėnė,nėnokja ime
Si mė le tė mjerė,
Nė njė botė dhimbjesh,
Nė njė botė sterrė..!
U ZGJUAN ĖNDRRAT
Ėndrra vazhdon
Vetė,fare vetėm..,
Sot e pėrgjithmonė
E ngrysur nė heshtje.
Dhe duket e egėr
Dhe duket pa fjalė,
Dashuri e fshehur,
Zjarr e mall i valė.
Ėndėrr qė venitet,
Mall qė nuk u zgjua,
Eh si ikin vitet...
E ēpo ndodh me mua
Tek unė ėndrrat
Pėrsėri u zgjuan.
KUJTIMET
Gėrmoj tė djeshmen
Qė nuk kthehet mė,
Njė ēast tė hershėm
Qė zhgjėndėrr mu bė.
Dėshirat e shpresat
Qė mė ikėn pa kthim,
E qė s'di pse desha
T'i ngjall nė kujtim.
Ah ēaste tė bukura,
Qė mė ikėt pa parė
Me ēapet si flutura,
Ē'mė vjen pėr tė qarė.
I gėrmoj kujtimet
Qė s'vijnė mė dot,
Eh - rinia ime
Mbytur vaj e lot !
LOT I NĖNĖS
Loti shket e rrjedh mbi faqe,
Fėrgėllon e pėr tokė bie..
Pėr tė janė tė shumta shkaqet
Lot dhimbje,lot lumturie...
Mos u zhdukshin lotėt kurrė
Si nė gaz dhe nė lėngim,
Se zemrat na i ndezin furrė
Dhe dhimbjen na e shuajnė.
Ah, lotėt i desha dhe dua
Ata i pata shokė e miq,
Se ilaē ishin pėr mua
Nė botėn lavire,eksiq.
Tek mua mbeti
Veē loti i ngrohtė i nėnės.
Po tua thosha reve
Ē'kam njė hall nė zemėr ,
S'di se kujt t'ia hap,
Po t'ua thosha reve
Ato ikin me vrap.
Po t'ia thosha hėnės
Do tallet me mua,
Do mė shohė vėngėr
As kėtė s'e dua.
Do t'ia them njė ylli
Tė ndritur polar,
Me kusht qė ta mbylli
Nė ndonjė sirtar.
...JAM BĖRĖ POETE
Nė mė pyesni si u bėra
Fare pa pritur poete,
S'ua shpjegoj dot ca gjėra
Qė nuk i di as pėr vete.
S'di se si vargjet mė dilnin
Si njė ligjėrim bilbili;
Dhe pėrtej fushėn merrnin
Ku mbretėronte kalliri.
Vajzė e tokave tė ēara
Isha unė n'ato vite;
Unė pas qetė pėrpara
Dhe pas tyre kėnga rritej.
Kėndoja me zjarr ēdo brazdė
Qė vithiste teh i plugut,
Dhe ndihesha aq krenare
Pėr ēka bėnte vajz'e jugut.
Lija plugun merrja drapėr
A gėrshėrėt pėr krasitje,
Kėnga qė dilte pa dashur
Tok me mua ajo rritej.
Dhe kur hodha shtat me tepėr
Do tė shkoja nė trase,
Ku ēdo gjė ish botė tjetėr
Qė s'e njihnim fare ne.
U mbush vendi plot kantjere,
Shkolla e universitete...
E ndoshta pikėrisht atėherė
Duhet tė jem bėrė poete.
|
