Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
FATBARDHA XHANI MYSLIMAJ
Hyrje
Fatbardha Xhani Myslimaj u lind mė 17/07/65. Ka mbaruar studimet e larta
pėr mjekėsi dhe studimet pas universitare nė degėn psikiatri. Aktualisht
punon si psikiatėr nė shėrbimin e psikiatrisė nė QSUT "Nėne Tereza", Tiranė
dhe ekspert psikiatėr ligjor nė Institutin e Mjekėsisė Ligjore Tiranė.
JAM ENDE NĖ KOHĖ...!!!
Jam ende nė kohė
do heq kėpucėt e ēorapet
transparente
tė ec zbathur
njėlloj si atėherė kur s'dija asgjė
e kur mė zinin pėr flokėsh
lere thoshte im atė
se s'kupton
ėshtė ende e vogėl...
Jam ende nė kohė
mund tė mendoj shkurt
tė bėj gabime sa tė kėnaqem
ta shoh mė gjatė qiellin
tė ndėrroj ngjyrat me gjethet
dhe aromat me lulet
nė klering sekret...
Jam akoma nė kohė
pėr tė marrė me tepėr seē jap
pėr tė dhėnė pa pendesė
pėr ti kthyer pėrgjigjet qė meritojnė
hajdutėve tė momenteve tė mia
hajnive tu vė stėrkėmbėsh...
pėr tė puthur faqen e butė nėnės time
pėr t'i thėnė njerėzve tė dashur se janė tė bukur
pėr t'i thėnė dashurisė se nuk ėshtė gabim...
Jam ende nė kohė
sa rreh akoma ėmbėl, pulsi im!!!
EDHE PSE E KUPTOJ...
Edhe pse e kuptoj
Se forcė nuk kam tė leviz botėn
Prapė ngrihem
E gjunjėt e vrarė mjekoj me mendimin e bukur
Pėr jetėn
Pėr ty
Pėr veten...
Edhe pse e kuptoj
Se prej dheu ,e ajri, e zjarri
Trupi im
Ėshtė mbrujtur
Mė vjen sėrish tė shtrihem, tė prekem
Me tokėn e pluguar
Qė avullon...
Edhe pse e kuptoj
Se bijat e mia kanė jetėn time
Nė ēdo qelizė tyren
Burgun e dhimbjes e hap
Tė lira i le
Se liria ėshtė
Palca e vėrtetė
E jetės sė vėrtetė...
Edhe pse e kuptoj
Se rrugėt kanė udhėkryqe pafund
Unė prapė kuriozohem
Se ē'ka pas njė pylli
Nė ē'shtigje tė thepisur
Kanė ecur tė tjerėt...
Edhe pse e kuptoj
Se fjala qė unė them
Nuk ka ndonjė efekt tė madh
Unė prapė
Mpreh mendjen time
Me veprat e mia
T'Ju flas...!!!
PARA SE TĖ ARRIJ TA FSHEH
Para se tė arrij ta fsheh
Ti merrma drithėrimėn e mallit
tek lėkundet nėn ethe si gjethe vjollce
Para se tė arrij ta fsheh
Ti thithma dritėn e syve nėn qepallė
Se pastaj bėhet lot e bie pėrtokė
Para se tė arrij ta fsheh
Ti merrma mendimin e bukur
Qė vezullon ballit tim si dritė meteorėsh
Para se te arrij ta fsheh
Ti merrma dorėn ne duart e nxehta
se pastaj ajo struket e fshihet ku te mundet
Para se tė arrij ta fsheh
Ti merrma prekjen flutur
qė dridhet gishtave tė mi si pendė pulėbardhe
Para se tė arrij ta fsheh
Ti merrma premtimin e bukur
S do iki kurrė nga ti, sikur tė pėrmbyset bota!!!
ISHTE KOHĖ DASHURIE
Ishte kohė pjekjesh Gruri zverdhte fushat si peizazhe tė Van Gogh
Mė gjete me kallėza plot nė duar
Begatinė time ta tregova duke qeshur
Tė zgjata duart
Tė ftova nė tryezėn time tė thjeshtė
Me bukė gruri tė zezė
Me zemėr gruaje tė bardhė
Ishte kohė shtegtimesh
Lėri zogjtė shtegtarė tė shkojnė tė thashė
Ata rrinė nė tela gati pėr tė shkuar nė vende tė nxehta
Kish ardhur vjeshta
Ishte kohe vozitjesh
Njė mjellmė ngelet sėrish mjellmė
Edhe pasi lufton me stuhinė dhe del fitimtare
tė thashė
E njė pupėl tė bardhė
nga trupi i saj i imėt e i lėmuar
Nė dorėn e ngrohtė si kujtim i brishtė
ta lashė
Ishte kohe mushti
Kullonin buzėt nga kokrrat e pjekura tė dėshirave
Preka zemrėn tėnde me buzė thėngjij
U deh vjeshta nėn prekjet tona
Qielli, dielli, retė, horizonti
Tė gjitha nė garė pėr tė na bėrė ēastet tona magjike
Ne vraponim dehur marrėzie
S kishim faj
Ishte kohe dashurie!
LOTĖ QĖ SRRJEDHIN
Kur sytė, Vdesin nė boshin e mungesės
Na ngjethen edhe heshtjet
Na vdesin edhe ēastet
Ngelin vetėm rrahjet
Nga tė gjitha mundėsitė
Unė zgjodha tė vuaj me ty
Tė gjej nė muzgun e errėt tė trishtimit tėnd
Njė xixėllonjė tė vogėl
Nė vend tė yjeve tė largėt
Qė kurrė si zė me dorė
Lotėve Ti di tu vesh njė emėr
Emrin e tėndit lėng
E di tė dridhesh lehtė, fshehur
Tė mbyllėsh sytė
Si mbyll rėniedielli
Njė ditė
Njė bulėzim
Nis e mbaron nė vėshtrimin e pjerrėt
Kur loti kthehet thellė teje
Ndėrkohė qė duhet tė rrėzohet
E megjithatė
Mjekra tė dridhet
Nuk thashė,
Por e mendova
Vetėtimthi
Si fluturim shqarthi
Kur tė vijė ai ēast, pėr sytė
Nuk dua mė tė shoh!
VJESHTA ĖSHTĖ
Vjeshta ėshtė njė grua qė zhvishet ngadalė
Nėn flladin e mėngjeseve e tė muzgjeve nazike
Natėn nėn dritėn e hėnės ėshtė e qetė, e brymtė
I bindet dėshirave pa frikėn prej pamjes sė vet
Dhe lėkundet nėn lėkurėn e ndritshme tė saj.
Vjeshta ėshtė njė grua qė frutat e veta sheh
Krenohet me ėmbėlsinė qė i jep shijes sė botės
Bisqet e njoma i kujton me nostalgji pranverash
I flet butė e dhimbshėm atyre qė jetėn u dhuroi
Nėn peshėn e fryteve tė veta shtrydhet e hesht.
Vjeshta ėshtė grua qe zemėrimin pa shkak duron
Pse pjalmi skish faj kur stinės se gjelbėr e joshi
Te verdhat grimca ranė mbi te si pluhur i arte
E la lirisht erėn dhe shiun te luaje me harqet e saj
Dhe nuk mohon atė qe i la si shenje te ėmbėl ajo.
Vjeshta ėshtė njė grua qė di tė dhurohet pa fund
Tė gėzojė pėr shijen qė le nė gojėn e etjes e urisė
Ska kushte veē ndriēimit tė jetės nė sytė qė i do
Ska kushte veē lejimit te vazhdimėsisė e pėrndritjes
Dhe thotė me vete: bėra gjithė ēmunda, mė ndjeni!
|