Nga shumė paraqitje
tė lexuesve tanė tė nderuar nė formė tė letrave qė permanent marr nė adresėn
time elektronike, pa dyshim, dominon brenga e tyre pėr tė ardhmen dhe frika
e fuqishme nė mes kundėrshtish sė dėshirave dhe realitet, synimeve jetėsore
dhe mundėsive praktike etj. Kjo shkakton shqetėsime tė ndryshme psikologjike
tė cilat si tė vetėdijshme shprehen nė formė tė pasigurisė, depresionit,
stresit, apo formoma tjera jonormale tė gjendjes sė ērregulluar shpirtėrore.
Shkaktari kryesor dhe i vetėm i tė gjitha kėtyre brengave dhe shqetėsimeve,
nuk gjendet jashtė, ashtu sikur mendojmė shumica prej nesh, por ēelėsi i
zgjidhjes sė suksesshme tė tyre fshihet nė brendinė e qenies tonė; nė
procesin e tė menduarit, dhe mėnyrės sė qasjes sė gabuar ndaj saj nė
praktikė.
Urtėsia mė e vjetėr e
mendjes njerėzore ėshtė e thjeshtė: NIHE VETVETEN, dhe, ne, pėrmes kėtij
cikli artikujsh qo do ti publikojmė nė vazhdime, do tė tentoj tju ndihmoj
sado pak lexuesve tanė pikėrisht nė kėtė qėllim.
Tanimė as pėr shkencėn tonė oficiale nuk ėshtė enigmė dhe as
diēka misterioze fakti se, fatin njeriu vetė e krijon dhe esenca e saj
kreative qėndron pikėrisht nė mėnyrėn e tė menduarit tonė. Nė realitet,
mendimet tona janė ato qė krijojnė tė ardhmen tonė por, pak kush prej ne
ėshtė nė gjendje qė pikėrisht kėtė proces tė natyrshėm funksional, nė mėnyrė
tė vetėdijshme ta kontrolloj dhe ta vej nėn shėrbimin e nevojave vetjake
praktike tė realitetit objektiv. Pėrmes kėtij cikli shkrimesh, qėllimi ynė i
kėsaj qasjeje teorike ėshtė pikėrisht ky, qė tė arrihet njė shkathtėsi e
tillė, por, fillimisht, tė gjithė patjetėr duhet ta kemi njė njohuri
elementare pėr vetė procesin e veprimit tė ndėrlikuar tė tė menduar qė
zvilohet pandėrprerė nė ne si funksion.
Tė ja nisim nga e para! Nga
jeta! Nga vetė njohuria e vetėdijesuarUnė jam!.
Si funksionon jeta?
Nga tė gjitha krijesat qė
jenė prezentė si ekzistenca nė natyrė, njeriu konsiderohet si gjallesė mė e
avancuar dhe mė e pėrsosur i tėrė kėtij procesi tė pėrgjithshėm evolutiv qė
ne do ta quajmė si realitet objektiv. Edhe pse jemi materialisht si trup,
pėrveē kėsaj, ne ndėrrohemi edhe nga shpirti i pavdekshėm hyjnor dhe
procesit tjetėr qė zhvillohet ndėrmjet, e tė cilin nė forma tė ndryshme e
quajmė: njohje, vetėdijesim, koshiencė, proces i tė menduarit, etj. Nė fakt,
ne si qenie e gjallė nė kėtė realitet, jemi tė ndėrtuar si triadė:
TRUP-MENDJE- SHPIRT.
Trupi fizik nė tė cilin
gjendemi ka tė limituar ekzistencėn e vetė. Ai dikur do tė vdes, por ne si
qenie spiritualė do ta vazhdojmė ekzistencėn tonė nė pėrherėsi. Shpirti jonė
qėndron pas personalitetit qė ne tentojmė tia pasqyrojmė botės, e, nė tė
vėrtetė, ne nuk jemi personalitet. Ne jemi shpirti jonė. Ne jemi etnitet
jo-fizik, qenie nga drita e cila vibron me njė frekuencė tė caktuar.
Nė pėrgjithėsi, tė gjithė
ne jemi njė dhe tė njėjtė pjesė tė njė tėrėsie tė pandashme. Unė, ju dhe
kushdo qoftė tjetėr jemi tė ndėrtuar nga substanca e njėjtė
gjithėpėrfshirėse energjetike qė ėshtė UNIVERSUMI. Dhe jo vetėm ne, por edhe
gjallesat tjera sė bashku me jo gjallesa. Tė gjithė pra jemi pjesė e atij
kreatori qė e quajmė ZOT. Kur thash se tė gjithė ne buromė nga krijuesi ynė
Zoti, nuk mendoj nė Zotin si botėkuptim religjioz . ZOTI, pėr tė cilin kėtu
lexoni, pėrfaqėson ēdokėnd dhe gjithēka, pa marrė parasysh nė bindjet e
ndryshme individuale religjioze dhe politike tė ēdonjėrit nė veēanti.
Ne lėvizim dhe ekzistojmė
nė njė hapėsirė tė pakufishme tė energjisė e cila ėshtė gjithēka dhe ēdo
gjė, duke mos e vėrejtur atė lėvizje dhe prezencė pikėrisht pėr shkak tė
madhėsisė kolosale tė saj; mu njėsoj sikur nuk vėreni se toka lėviz nė
hapėsirė edhe pse ēdo ditė qėndroni nė tė.
Nėse tė gjithė jemi njė,
atėherė na lind pyetja se si shfaqemi nė trupėsa tė ndryshėm. Trupi i jonė,
karrika ku ulemi, toka ku lėvizim pandėrprerė janė tė ndėrtuara nga e njėjta
energji qė e ndėrton Universin tonė. Kjo energji ėshtė sasia gjigante e
substancės e cila ėshtė e organizuar qė tė prezantohet mu ashtu sikur na
prezantohet. Nėse pyetemi se pse ne nuk vėrejmė se jemi pjesė e njė tėrėsie
tė pafund, pėr kėtė ekzistojnė 3 arsye tė fuqishme:
1. Tėrėsia ėshtė shumė e
madhe qė ta vėrejmė ne qė jemi vetė nė tė. Meqė jemi vetė nė brendėsinė e
asaj tėrėsie kolosale, perspektiva e jonė nuk lejon qė ta vėrejmė atė. Ta
zėmė, nėse jemi brenda njė shtėpie ne nuk mund ta dinė si duket ajo shtėpi
nga jashtė derisa nuk dalim ta shikojmė nga jashtė.
2. Marrėdhėniet nė mes tė
pjesėzave tė tėrėsisė patjetėr shkaktojnė pasoja dhe kėto pasoja kanė
efektin e vonesės sė shprehjes sė tyre nė realitetin tonė objektiv (fizik).
Kjo vonesė quhet KOHA Prandaj, edhe pse ne jemi shkaktarėt e saj tė
drejtpėrdrejtė, paraqitja e pasojės do tė shfaqet tek mė vonė Ky efekt i
vonesės nė mes tė veprimit dhe pasojės ėshtė mė se e qėllimshme si Ligj,
sepse, nė tė kundėrtėn, do tė kishim njė HAOS tė vėrtetė. Merrni me mėndė
sikur ēdonjėrit prej nesh tė na realizohet ēdo gjė ēfarė ne kėrkoj nė mendje
pėr atė moment?!
Tė gjitha kėto ligjshmėri
qė veprojnė nė univers janė Zoti dhe fuqia e prezencės sė tij tė pėrhershme
kudo dhe ēdo kund. Zoti pėr ne ėshtė dashuri dhe dritė. Aty ku nuk ėshtė
Zoti, ne jemi tė braktisur nė zbrazėsinė e errėsirės. Drita dhe errėsira
janė kundėrshti, e kundėrshtitė ekzistojnė qė tė na krijojnė kontrastet dhe
kėto na ndihmojnė nė realizimin e eksperiencės e cila quhet JETĖ.
Pikėrisht kjo ėshtė baza
apo themeli hyjnor i veprimit tė atij ligji universal nė natyrė i cili quhet
Ligji i tė kundėrtave.
Ky koncept i dualitet sipas
kėtij Ligji po ashtu paraqitet edhe nė ne. Nė ne janė dy tė kundėrtat. Ti
quajmė ato si UNI i ulėt dhe UNI i lartė. UNI i lartė ėshtė ai ēka ne jemi
nė realitet. Disa kėtė e quajnė si inteligjencė e paskajshme, nėnvetėdije
kreative apo dritė hyjnore. Nė fakt, kjo ėshtė pjesa e jonė irracionale e
energjisė mė tė sofistikuar qė quhet DASHURI.
UNI i ulėt, na ėshtė i njohur si EGO dhe kjo po ashtu ėshtė pjesa e jonė e
tėrėsisė, e cila, si e kundėrta e UNIT tė lartė, mbėshtetet nė FRIKĖN. E,
frika ėshtė paradoks i dashurisė, pra, energjisė pozitive universale
hyjnore.
UNI i ultė ėshtė pikėrisht
ajo gjendje e jona shpirtėrore kur UNI i lartė nuk tregon prezencė. Kjo
lejon energjisė sė padėshirueshme negative qė, nė mes tjerash, tė dominojė
me vetėdijen apo koshiencėn tonė. UNI i ultė dhe UNI i lartė janė segmente
tė kundėrta tė njė tėrėsie tė pėrjetimit tonė qė quhet VETĖDIJE apo
KOSHIENCĖ. Ky dualitet i vetėdijes sonė, nė realitet, ėshtė vetėm njė
iluzion dhe ai ekziston qė ta keni mundėsin ta vrojtoni vetveten. Ta njihni
prezencėn, sepse njohja e njė realiteti gjithnjė pėrkon nė krahasimin me tė
kundėrtėn tjetėr tė saj antagoniste. Diēka, pra, ekziston ashtu, duke u
krahasuar me njė tjetėr qė nuk ėshtė ashtu.
Meqė, unė, ju, dhe tė
gjithė ne tė tjerėt jemi njė, atėherė ēdo veprim i ynė patjetėr se
influencohet edhe tek tė tjerėt. Ėshtė ky njė shkėmbim nė brendi tė
tėrėsisė. Nė tė bėnė pjesė, edhe ajo ēfarė mendoni nė kėtė ēast. Kuptohet,
kjo influencė shprehet nė proporcion me energjinė e cila qėndron prapa
veprimit tė saj konkret. Andaj, assesi nuk do tė thotė qė vetėm njė mendim i
yni do ta ndryshoj botėn, por sigurish se ai si pasoj efektive do tė ndikoj
nė rrethin mė tė ngushtė.
Ja edhe njė shembull
praktik pėr kėtė: Patjetėr se ju ka ndodhur qė nė ndonjė situatė tė veēantė,
keni qėlluar nė afėrsinė e prezencės sė ndonjė personi negativ. Kujtohuni,
si jeni ndjerė nė atė moment? Nė tė kundėrtėn, kur nė rrethin e prezencės
suaj rastėsisht ėshtė paraqitur ndonjė person pozitiv, aty ka ndodhur
reflektimi i fuqishėm i energjisė pozitive dhe ju jeni ndjerė tė kėndshėm
dhe pa dyshim i disponuar.
Mendimet tona janė energji
dhe nė pėrputhshmėri me kėtė konstatim, njė grup mendimesh tė pėrqendruara
nė njė drejtim e kanė fuqinė mė tė madhe depėrtuese, dhe kjo energji do tė
jetė e kapshme nga tė tjerėt varėsisht nga kualiteti i pėrmbajtjes sė saj:
pozitive apo negative. Edhe emocionet tona janė energji ne...
Pėr fund, tė jemi pra pak
sa mė konkret! Pa qen e tepruar ta pėrsėrisim edhe njė herė, tė gjithė jemi
energji e cila shtrihet kudo, pa kufi, e deri nė Univers. Ku dallohemi nė
mes veti?
Thjesht, nga frekuenca e
energjisė tonė. Ne, pra, jemi individualitet varėsisht nga frekuenca e
kualitetit tė energjisė tonė qė e rrezatojmė. Kjo frekuencė ėshtė KODI ynė
individual nė kėtė realitet dhe pikėrisht pse ky kod permanent ndryshon dhe
transformohet si qėllim, quhet JETĖ.
Thjesht, qėllimi i jetės
ėshtė eksperienca e cila arrihet pėrmes ndryshimit dhe transformimit tė
pandėrprerė qė zhvillohet nė ne si proces i veprimit tė Ligjit universal tė
tė kundėrtave...
VAZHDON
(Nė vazhdimin e ardhshėm: Si funksionon procesi ynė mental?)
|