Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Parapsikologji - Fati ynė krijohet nga vetė ne (2)

Shkruan: Adnan ABRASHI -NANDA

www.syri3.com

             FATI YNĖ KRIJOHET NGA VETĖ NE (2)

 

            UNĖ-i jonė i pastėr e njeh vetėm tė tashmen dhe pikėrisht fokusimi dhe pėrqendrimi i mendimeve tona nė pėrjetimin e sė tashmes, gjegjėsish momentit, na bėnė tė jemi nė nivelet e kapshmėrisė mentale tė frekuencave tė larta hyjnore. Andaj, me mendimet tona ne duhet tė jemi pėrherė nė tė tashmen. Tash, tani, dhe vetėm tani. Vetėm nė kėtė gjendje mentale neve na vihet nė dispozicioni inteligjenca e paskajshme e cila e dinė zgjidhjen pėr tė gjitha problemet tona; e cila plotėson tė gjitha dėshirat dhe synimet tona; e cila na bėnė tė mbajmė mend ēdo gjė dhe tė jemi tė sigurt nė vete...

          

            Si funksionon procesi mental                                                                                                                        
            Sikurse konstatuam nė numrin e kaluar, ēdo gjė ekziston rreth nesh, qė ėshtė nė ne dhe qė del prej nesh, ėshtė energji. Andaj edhe mendimet tona, pa marrė parasysh ēfarė pėrmbajtje ato kanė, janė vetėm energji dhe asgjė tjetėr. Truri si njė instrument tejet i pėrsosur fizik, energjinė qė ėshtė kudo prezente rreth nesh ka pėr detyrė qė ta interpretoj atė. Konkretisht, ajo pėrmes transformimit tė saj, energjinė prezentė e shndėrron nė njohje, ose ndryshe, vetėdijesim apo koshiencė e tė kuptuarit racional. Fuqia e mendimeve tona dhe mbresa e kualitetit tė pėrjetimit, shumė do tė varet nga sasia e energjisė sė shpenzuar nė momentin e krijimit tė saj. Kjo energji qė e ndėrton dhe ia pėrcakton nivelin e frekuencės sė cilėsisė dhe sasisė sė njė mendimi si pėrjetim, quhet EMOCION. Sikur mund ta kuptojmė nga konstatimi i mėsipėrm, mendja jonė ėshtė njė aparat me ndihmėn e sė cilės mundemi tė bėjmė dy gjėra: e para, ta komentojmė energjinė qė na rrethon, dhe e dyta, ta shfrytėzojmė atė si njė kompjuter tė pėrsosur qė do tė na i zgjidhi tė gjitha problemet tona me tė cilat ballafaqohemi nė jetė.

            Qė nė start tė kėtij shtjellimi, patjetėr duhet ta dimė se ne nuk jeni mendja e jonė. Ne nuk jemi mendimet tona dhe nuk duhet tė identifikohemi me to. Ne jemi qenie hyjnore dhe shkėndija e Zotit nė ne. Prandaj, problemi kyē i tė gjitha brengave tona me tė cilat ballafaqohemi nė realitetin objektiv, qėndron pikėrisht nė veprimin e gabuar tė identifikimit tonė me mendimet tona.
           Ne, kohėn mė tė madhe zakonisht e kalojmė nė fantazime dhe ėndėrrime e jo nė pėrjetimin real tė unit tonė tė vėrtetė. Dallimi nė mes tė fantazisė dhe pėrjetimit tė UN”-it tė vėrtetė nė ne, ėshtė nė cilėsi dhe mėnyrėn e qasjes . Nėse ne nė mendimet tona gjithnjė mendojmė pėr gjėrat e sė kaluarės, si dhe pėr ato gjėra qė presim tė na ndodhur nė tė ardhmen, atėherė kemi tė bėjmė me FANTAZINĖ.
            Pse kjo mėnyrė e tė menduarit quhet fantazi apo ėndėrrim (me sy ēelė) ? Sepse, duke e bėrė atė ne vetėm mendojmė nė tė kaluarėn dhe pėr tė ardhmen, ashtu qė, nė kėtė lėvizje mendimesh, e formojmė ndjenjėn e ekzistimit tė KOHĖS. E koha, nuk ėshtė asgjė tjetėr, veēse lėvizja e mendimeve nė mes tė sė kaluarės sė shkuar dhe tė ardhmes qė presim tė vije.

            UNĖ-i jonė i pastėr e njeh vetėm tė tashmen dhe pikėrisht fokusimi dhe pėrqendrimi i mendimeve tona nė pėrjetimin e sė tashmes, gjegjėsish momentit, na bėnė tė jemi nė nivelet e kapshmėrisė mentale tė frekuencave tė larta hyjnore. Andaj, me mendimet tona ne duhet tė jemi pėrherė nė tė tashmen. Tash, tani, dhe vetėm tani. Vetėm nė kėtė gjendje mentale neve na vihet nė dispozicioni inteligjenca e paskajshme e cila e dinė zgjidhjen pėr tė gjitha problemet tona; e cila plotėson tė gjitha dėshirat dhe synimet tona; e cila na bėnė tė mbajmė mend ēdo gjė dhe tė jemi tė sigurt nė vete...

            Sikur edhe konstatuam nga shkrimi i kaluar, mendja e jonė (jo truri) si tėrėsi funksionale vepron si qift i dy tė kundėrtave: mendja e vetėdijshme dhe mendja e pavetėdijshme.

            Mendja e vetėdijshme ka katėr role esenciale tė funksionimit:

            1. ROLIN REGJISTRUES - Me kėtė funksion, pėrmes pesė shqisave tona fizike, ajo e regjistron realitetin e jashtėm objektiv;

            2. ROLIN ASOCIATIV- Ēdo gjė qė ne e regjistrojmė me pesė shqisat tona , pėrmes procesit tė asociacionit e bėjmė krahasimin e saj me eksperiencat tona tė kaluara;

            3. ROLIN VLERĖSUES – Pas procesit tė asociacionit si vazhdimėsi dhe duke u mbėshtetur tek eksperiencat e kaluara, ne mė tej fillojmė ta vlerėsojmė atė ngacmim;

            4. ROLIN VENDIMMARRĖS – Kurė ngacmimi i caktuar ėshtė vlerėsuar, pason vendimmarrja, gjegjėsisht aksioni si veprim.


            Mendja e juaj e ka pėr detyrė ta ruaj versionin ekzistues tė realitet tė pėrjetuar si eksperiencė

            Nėse kishim bėrė njė krahasim, do tė vėrenim se versioni i juaj i realiteti, sigurisht do tė ndryshon nga versioni im ekzistues. Dhe jo vetė me timin, por edhe tė gjithė tė tjerėve. Mendja e pavetėdijshme incizon ēdo gjė ēfarė ne pėrcjellim me vėmendje pėrmes shqisave. Po ashtu, ajo i ka tė ruajtura tė gjitha eksperiencat tona nga e kaluara si dhe ēfarė mendojmė dhe kemi gjykuar ne pėr to. Nė fakt, aty ėshtė ruajtur ēdo gjė ēfarė i kemi thėnė vetes sė bashku me reagimet tona emocionale..
            Tė gjitha kėto procese mentale janė kryekėput subjektive. Konsiderohen si subjektive, sepse ato janė vetėm versioni i vizionit tonė mbi realitetin dhe assesi ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė realiteti.

            Andaj, pėr shkak tė natyrės subjektive tė pėrjetimit tė eksperiencave tona tė ndryshme, ato duhet konsideruar se janė vetėm tona dhe na pėrkasin neve dhe vetėm neve.

            Pėrveē mendimeve tė ndryshme, mendja e nėnvetėdijshme, po ashtu i pėrbėn nė vete tė gjitha shprehitė tona tė krijuara. Shprehia ėshtė veprimi tė cilėn e kemi mėsuar njėherė dhe duke e pėrsėritur shpesh, ajo na ėshtė shndėrruar si reagim automatik mental. Kur ne atė e kemi instaluar nė vete si diēka pėr t’i shėrbyer nevojave dhe kėrkesave tona tė mirėfillta, atėherė atė duhet konsideruar si njė efekt tejet produktiv, por, mė sė shpeshti, shprehitė tona krijohen si negative duke na u bėrė barrė e madhe dhe pengesė serioze nė jetė.

 
            Lidhja e UNI-tė pastėr hyjnor me proceset tona mentale.


            Mendja jonė e nėnvetėdijshme, pėrveē funksioneve tė saja qė i theksuam mė lartė, ajo si vazhdimėsi ėshtė e lidhur edhe me UNĖ-in tonė tė pastėr i cili nė tė vėrtetė ėshtė, shpirt, inteligjencė e paskajshme, mendje kreative, Univers, energjia hyjnore, apo, thjesht, vetė Zoti nė ne.

             Si ekzistence nė ne, UNI mbėshtet funksionimin e katėr proceseve tjera tė natyrshme mentale:

            1. Mbajtja e vetėdijesimit tuaj nė nivelin ekzistues.- Kjo do tė thotė se ēfarėdo imazhi e kemi krijuar me parafytyrimin tonė tė qartė dhe kjo ėshtė absorbuar nė nėnvetėdijen tonė, ajo me ēdo kusht do tė realizohet nė planin fizikė-material;

            2. Zgjidhja e probleme tė parashtruara. Ajo bėnė kontrollin e bankės sė eksperiencave tė deponuara nė tė dhe na alarmon pėr marrjen e vendimeve dhe veprimeve tė caktuara. Nga praktika e jonė e tė gjykuarit ekziston njė paragjykim se, ne, edhe kur ta zgjidhim njė problem nė kokė, mendojmė se kėtė punė e ka bėrė mendja e jonė, e nė tė vėrtet, mendja vetėm e ka regjistruar sinjalin si energji dhe e ka transferuar atė si vetėdijesim;

            3. Meqė UNI ynė si vazhdimėsi mė tej ėshtė i lidhur me nivelet tjera mė tė larta tė ekzistencės, nė ne ėshtė burim i pashtershėm i energjisė jetėsore apo vitale qė na mbanė tė gjallė dhe funksional nė jetė;

            4. Parashtrimi para vetes tonė i synimeve jetėsore dhe forca cytėse e orientimit tė pėrqendrimit tonė kah realizimi i tyre. Ne patjetėr duhet t’i kemi synime tona nė jetė, edhe pse nė momente tė caktuara, ndonjėherėė mendojmė se nuk i kemi. Nė realitet, mosekzistimi i synimeve vetjake do tė thotė kontributi ynė nė realizimin dhe pėrmbushjen e synimeve tė tė tjerėve.

 
            Sistemi i besimit dhe i filtrimi mental


            Pas marrjes pėrmes shqisave tė njė ngacmimi tė caktuar nga jashtė, sikur thamė mė parė, menjėherė angazhohet sistemi asociativ i krahasimit me eksperiencat e mėparshme tė njohura pėr ne, pas sė cilės marrim vendimin e duhur pėr vlerėsim adekuat duke e shprehur nė formė tė veprimit si reagim.

            Pikėrisht, gjersa vepron sistemi i procedurės asociative tek ne, ajo pėr vlerėsimin e ngacmimit tė arritur, si kriter vlerėsues shfrytėzon eksperiencėn e kaluar nė formė tė sistemit tė besimit tė krijuar. Meqė, pėrmes shqisave nė mendjen tonė gjatė ditės arrijnė shumė informata, nė tėrėsinė e procedurės tejet tė pėrsosur mentale, ekziston edhe njė sistem i veēantė seleksionues i cili quhet “SISTEMI I FILTRIMIT” dhe ajo vepron nė bazė tė kritereve tė krijuara mė parė nga ne.

            Edhe pse gjatė njė dite shqisat tona pranojnė shumė informata, sistemi i adaptuar i filtrimit, i ndėrtuar nė bazė tė kritereve tė sistemit tonė tė krijuar me kohė tė besimit, pėrzgjedh vetėm ato mė tė nevojshme . Si shembull, nėse pini njė lloj tė duhanit, ju do tė regjistroni shumė njerėz qė pini atė lloj; nėse nuk e doni sportin, do tė hasni nė shumė individė dhe situata qė janė nė pėrputhshmėri me qėndrimet tuaja... Kėtė pra e bėnė sistemi ynė automatik i filtrimit.

            E vėreni tani! Mu sistemi i gabuar i besimeve tona , i cili me kohė nė ne ka krijuar filtra tė ndryshėm tė pėrzgjedhjes pėr mendjen tonė, pėrcakton edhe ēfarė fati do tė kemi nė tė ardhmen.
Mendimet e gabuara nė ne krijojnė emocione tė caktuara dhe ato si figura tė forta asociative, nga inteligjenca e jonė e paskajshme, tentojnė patjetėr tė realizohen nė planin fizik.

            Kėtu pra qėndron edhe ēelėsi i mėnyrės ton tė tė menduarit dhe fatit qė e kimi sot si realitet!


            VAZHDON

(Nė vazhdimin tjetė: "UNI i pastėr dhe EGO-ja si pengesė gjatė realizimit tė dėshirave dhe synimeve tona jetėsore")