Si
funksionon procesi mental
Sikurse konstatuam nė numrin e kaluar, ēdo gjė ekziston rreth
nesh, qė ėshtė nė ne dhe qė del prej nesh, ėshtė energji. Andaj edhe
mendimet tona, pa marrė parasysh ēfarė pėrmbajtje ato kanė, janė vetėm
energji dhe asgjė tjetėr. Truri si njė instrument tejet i pėrsosur fizik,
energjinė qė ėshtė kudo prezente rreth nesh ka pėr detyrė qė ta interpretoj
atė. Konkretisht, ajo pėrmes transformimit tė saj, energjinė prezentė e
shndėrron nė njohje, ose ndryshe, vetėdijesim apo koshiencė e tė kuptuarit
racional. Fuqia e mendimeve tona dhe mbresa e kualitetit tė pėrjetimit,
shumė do tė varet nga sasia e energjisė sė shpenzuar nė momentin e krijimit
tė saj. Kjo energji qė e ndėrton dhe ia pėrcakton nivelin e frekuencės sė
cilėsisė dhe sasisė sė njė mendimi si pėrjetim, quhet EMOCION. Sikur mund ta
kuptojmė nga konstatimi i mėsipėrm, mendja jonė ėshtė njė aparat me ndihmėn
e sė cilės mundemi tė bėjmė dy gjėra: e para, ta komentojmė energjinė qė na
rrethon, dhe e dyta, ta shfrytėzojmė atė si njė kompjuter tė pėrsosur qė do
tė na i zgjidhi tė gjitha problemet tona me tė cilat ballafaqohemi nė jetė.
Qė nė start tė kėtij
shtjellimi, patjetėr duhet ta dimė se ne nuk jeni mendja e jonė. Ne nuk jemi
mendimet tona dhe nuk duhet tė identifikohemi me to. Ne jemi qenie hyjnore
dhe shkėndija e Zotit nė ne. Prandaj, problemi kyē i tė gjitha brengave tona
me tė cilat ballafaqohemi nė realitetin objektiv, qėndron pikėrisht nė
veprimin e gabuar tė identifikimit tonė me mendimet tona.
Ne, kohėn mė tė madhe
zakonisht e kalojmė nė fantazime dhe ėndėrrime e jo nė pėrjetimin real tė
unit tonė tė vėrtetė. Dallimi nė mes tė fantazisė dhe pėrjetimit tė UN-it
tė vėrtetė nė ne, ėshtė nė cilėsi dhe mėnyrėn e qasjes . Nėse ne nė mendimet
tona gjithnjė mendojmė pėr gjėrat e sė kaluarės, si dhe pėr ato gjėra qė
presim tė na ndodhur nė tė ardhmen, atėherė kemi tė bėjmė me FANTAZINĖ.
Pse kjo mėnyrė e tė menduarit quhet fantazi apo ėndėrrim (me sy
ēelė) ? Sepse, duke e bėrė atė ne vetėm mendojmė nė tė kaluarėn dhe pėr tė
ardhmen, ashtu qė, nė kėtė lėvizje mendimesh, e formojmė ndjenjėn e
ekzistimit tė KOHĖS. E koha, nuk ėshtė asgjė tjetėr, veēse lėvizja e
mendimeve nė mes tė sė kaluarės sė shkuar dhe tė ardhmes qė presim tė vije.
UNĖ-i jonė i pastėr
e njeh vetėm tė tashmen dhe pikėrisht fokusimi dhe pėrqendrimi i mendimeve
tona nė pėrjetimin e sė tashmes, gjegjėsish momentit, na bėnė tė jemi nė
nivelet e kapshmėrisė mentale tė frekuencave tė larta hyjnore. Andaj, me
mendimet tona ne duhet tė jemi pėrherė nė tė tashmen. Tash, tani, dhe vetėm
tani. Vetėm nė kėtė gjendje mentale neve na vihet nė dispozicioni
inteligjenca e paskajshme e cila e dinė zgjidhjen pėr tė gjitha problemet
tona; e cila plotėson tė gjitha dėshirat dhe synimet tona; e cila na bėnė tė
mbajmė mend ēdo gjė dhe tė jemi tė sigurt nė vete...
Sikur edhe konstatuam nga
shkrimi i kaluar, mendja e jonė (jo truri) si tėrėsi funksionale vepron si
qift i dy tė kundėrtave: mendja e vetėdijshme dhe mendja e pavetėdijshme.
Mendja e vetėdijshme ka
katėr role esenciale tė funksionimit:
1. ROLIN REGJISTRUES - Me
kėtė funksion, pėrmes pesė shqisave tona fizike, ajo e regjistron realitetin
e jashtėm objektiv;
2. ROLIN ASOCIATIV- Ēdo
gjė qė ne e regjistrojmė me pesė shqisat tona , pėrmes procesit tė
asociacionit e bėjmė krahasimin e saj me eksperiencat tona tė kaluara;
3. ROLIN VLERĖSUES Pas
procesit tė asociacionit si vazhdimėsi dhe duke u mbėshtetur tek
eksperiencat e kaluara, ne mė tej fillojmė ta vlerėsojmė atė ngacmim;
4. ROLIN VENDIMMARRĖS
Kurė ngacmimi i caktuar ėshtė vlerėsuar, pason vendimmarrja, gjegjėsisht
aksioni si veprim.
Mendja e juaj e ka pėr detyrė ta ruaj versionin ekzistues tė
realitet tė pėrjetuar si eksperiencė
Nėse kishim bėrė njė krahasim, do tė vėrenim se versioni i juaj
i realiteti, sigurisht do tė ndryshon nga versioni im ekzistues. Dhe jo vetė
me timin, por edhe tė gjithė tė tjerėve. Mendja e pavetėdijshme incizon ēdo
gjė ēfarė ne pėrcjellim me vėmendje pėrmes shqisave. Po ashtu, ajo i ka tė
ruajtura tė gjitha eksperiencat tona nga e kaluara si dhe ēfarė mendojmė dhe
kemi gjykuar ne pėr to. Nė fakt, aty ėshtė ruajtur ēdo gjė ēfarė i kemi
thėnė vetes sė bashku me reagimet tona emocionale..
Tė gjitha kėto procese mentale janė kryekėput subjektive.
Konsiderohen si subjektive, sepse ato janė vetėm versioni i vizionit tonė
mbi realitetin dhe assesi ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė realiteti.
Andaj, pėr shkak tė
natyrės subjektive tė pėrjetimit tė eksperiencave tona tė ndryshme, ato
duhet konsideruar se janė vetėm tona dhe na pėrkasin neve dhe vetėm neve.
Pėrveē mendimeve tė
ndryshme, mendja e nėnvetėdijshme, po ashtu i pėrbėn nė vete tė gjitha
shprehitė tona tė krijuara. Shprehia ėshtė veprimi tė cilėn e kemi mėsuar
njėherė dhe duke e pėrsėritur shpesh, ajo na ėshtė shndėrruar si reagim
automatik mental. Kur ne atė e kemi instaluar nė vete si diēka pėr ti
shėrbyer nevojave dhe kėrkesave tona tė mirėfillta, atėherė atė duhet
konsideruar si njė efekt tejet produktiv, por, mė sė shpeshti, shprehitė
tona krijohen si negative duke na u bėrė barrė e madhe dhe pengesė serioze
nė jetė.
Lidhja e UNI-tė pastėr hyjnor me proceset tona mentale.
Mendja jonė e nėnvetėdijshme, pėrveē funksioneve tė saja qė i
theksuam mė lartė, ajo si vazhdimėsi ėshtė e lidhur edhe me UNĖ-in tonė tė
pastėr i cili nė tė vėrtetė ėshtė, shpirt, inteligjencė e paskajshme, mendje
kreative, Univers, energjia hyjnore, apo, thjesht, vetė Zoti nė ne.
Si ekzistence nė ne, UNI
mbėshtet funksionimin e katėr proceseve tjera tė natyrshme mentale:
1. Mbajtja e
vetėdijesimit tuaj nė nivelin ekzistues.- Kjo do tė thotė se ēfarėdo imazhi
e kemi krijuar me parafytyrimin tonė tė qartė dhe kjo ėshtė absorbuar nė
nėnvetėdijen tonė, ajo me ēdo kusht do tė realizohet nė planin
fizikė-material;
2. Zgjidhja e probleme tė
parashtruara. Ajo bėnė kontrollin e bankės sė eksperiencave tė deponuara nė
tė dhe na alarmon pėr marrjen e vendimeve dhe veprimeve tė caktuara. Nga
praktika e jonė e tė gjykuarit ekziston njė paragjykim se, ne, edhe kur ta
zgjidhim njė problem nė kokė, mendojmė se kėtė punė e ka bėrė mendja e jonė,
e nė tė vėrtet, mendja vetėm e ka regjistruar sinjalin si energji dhe e ka
transferuar atė si vetėdijesim;
3. Meqė UNI ynė si
vazhdimėsi mė tej ėshtė i lidhur me nivelet tjera mė tė larta tė
ekzistencės, nė ne ėshtė burim i pashtershėm i energjisė jetėsore apo vitale
qė na mbanė tė gjallė dhe funksional nė jetė;
4. Parashtrimi para vetes
tonė i synimeve jetėsore dhe forca cytėse e orientimit tė pėrqendrimit tonė
kah realizimi i tyre. Ne patjetėr duhet ti kemi synime tona nė jetė, edhe
pse nė momente tė caktuara, ndonjėherėė mendojmė se nuk i kemi. Nė realitet,
mosekzistimi i synimeve vetjake do tė thotė kontributi ynė nė realizimin dhe
pėrmbushjen e synimeve tė tė tjerėve.
Sistemi i besimit dhe i filtrimi mental
Pas marrjes pėrmes shqisave tė njė ngacmimi tė caktuar nga
jashtė, sikur thamė mė parė, menjėherė angazhohet sistemi asociativ i
krahasimit me eksperiencat e mėparshme tė njohura pėr ne, pas sė cilės
marrim vendimin e duhur pėr vlerėsim adekuat duke e shprehur nė formė tė
veprimit si reagim.
Pikėrisht, gjersa vepron
sistemi i procedurės asociative tek ne, ajo pėr vlerėsimin e ngacmimit tė
arritur, si kriter vlerėsues shfrytėzon eksperiencėn e kaluar nė formė tė
sistemit tė besimit tė krijuar. Meqė, pėrmes shqisave nė mendjen tonė gjatė
ditės arrijnė shumė informata, nė tėrėsinė e procedurės tejet tė pėrsosur
mentale, ekziston edhe njė sistem i veēantė seleksionues i cili quhet
SISTEMI I FILTRIMIT dhe ajo vepron nė bazė tė kritereve tė krijuara mė
parė nga ne.
Edhe pse gjatė njė dite
shqisat tona pranojnė shumė informata, sistemi i adaptuar i filtrimit, i
ndėrtuar nė bazė tė kritereve tė sistemit tonė tė krijuar me kohė tė
besimit, pėrzgjedh vetėm ato mė tė nevojshme . Si shembull, nėse pini njė
lloj tė duhanit, ju do tė regjistroni shumė njerėz qė pini atė lloj; nėse
nuk e doni sportin, do tė hasni nė shumė individė dhe situata qė janė nė
pėrputhshmėri me qėndrimet tuaja... Kėtė pra e bėnė sistemi ynė automatik i
filtrimit.
E vėreni tani! Mu sistemi
i gabuar i besimeve tona , i cili me kohė nė ne ka krijuar filtra tė
ndryshėm tė pėrzgjedhjes pėr mendjen tonė, pėrcakton edhe ēfarė fati do tė
kemi nė tė ardhmen.
Mendimet e gabuara nė ne krijojnė emocione tė caktuara dhe ato si figura tė
forta asociative, nga inteligjenca e jonė e paskajshme, tentojnė patjetėr tė
realizohen nė planin fizik.
Kėtu pra qėndron edhe
ēelėsi i mėnyrės ton tė tė menduarit dhe fatit qė e kimi sot si realitet!
VAZHDON
(Nė vazhdimin tjetė: "UNI i pastėr dhe EGO-ja si pengesė gjatė realizimit tė
dėshirave dhe synimeve tona jetėsore")
|