Kuptimi i EGO-s nė ne.
Qė ta kemi mė tė kuptueshme ego-nė nė ne, me kėtė rast, na duhet
qė edhe njė herė si pėrkujtim, ti kthehemi triadės tanimė tė njohur tė
ndėrtimit tonė qenėsor: trup-mėndje-shpirt. Kuptohet, kjo ndarje teorike ka
pėr qėllim vetėm ofrimin didaktik tė tė kuptuarit tė materies konkrete,
sepse, realisht, tė gjitha kėto forma ekzistojnė sė bashku dhe funksionojnė
si njė tėrėsi tė pandashme. Andaj, nė kėtė raport, misioni i trupit fizik
ėshtė tė jetė i vrojtuari, shpirtit metafizik, tė jetė vrojtuesi, ndėrsa
mendja funksionale nėnkupton procesin e tė vrojtuarit.
Mu sikurse kontakti
shpirtėror me realitetin psikik, ndėrmjetėsohet pėrmes procesit mental i
cili na shpaloset si njohje apo vetėdijesim, po ashtu edhe kontakti i
drejtpėrdrejtė i vetėdijes me nėnvetėdijen tonė, ndėrmjetėsohet nga EGO-ja
si ndėrlidhėse, apo, ndryshe, mė mirė tė themi si filtėr, censor, roje
porte, etj.
Qė ta kemi mė tė kuptueshme
kėtė raport, ta marrim edhe njė shembull abstrakt matematikor. Tė gjithė ne
e dimė se njė edhe njė bėjnė dy, por nėse pėrdorim njė logjik mė tė
stėrholluar nė kėtė pėrsiatje, do tė vėrejmė se njė dhe njė duhet tė bėjnė
tre e jo dy.
Ėshtė kėshtu, sepse
ndėrmjet njėshit tė parė tek, dhe njėshit tė dytė tė tek, ekziston edhe njė
hapėsirė e cila i ndanė ato nė mes. Nėse kėtu si pjesėmarrėse do tė
llogaritet edhe hapėsira ndarėse nė mesė, nė kėtė matematikė, nė vend tė
shumės sė pėrfituar dy, duhet tė kemi rezultatin tre. Njėsoj, si metaforė e
ngjashme ėshtė edhe ego-ja jonė, e cila si veprim funksional, qėndron nė mes
tė vetėdijes dhe pavetėdijes sonė.
Nė esencė, ajo, qė nė
krijim, ėshtė njė funksion i natyrshėm dhe ekzistimi i saj ka rol tė
formėsimit tė individualitetit tonė si qenėsi nė realitetin material.
Ego-ja, pra, na mundėson qė tė jemi tė vetėdijshėm pėr UNĖ JAM, prandaj,
shpesh konsiderohet si PERSONALITET. Nė fakt, ajo edhe prezanton
personalitetin ton si shprehje e individualitet specifik dhe ėshtė e
ndėrtuar nga tė gjitha veprimet qė ne i kryejmė, duke ndikuar qė rrethi tė
na dalloj si identitet nė vete. Mė konkretisht, ego-ja ėshtė damkosja e jonė
si vetvetja para tė tjerėve.
A thua, pse na shėrben ego-ja dhe si ėshtė krijuar ajo?
Qė nė lindje, ego-ja, nė mėnyrė tė natyrshme gjenetikisht ėshtė
e instaluar si prezencė funksional nė ne. Roli esencial i saj ėshtė, nė rend
tė parė, ruajtja ekzistenciale e vetėqenėsisė tonė. Nė tė pėrmes kodeve
gjenetike si instinkte, janė tė gravuara nevojat tona ekzistenciale, si bie
fjala, ato fiziologjike - pėr trashėgimi dhe ruajtje tė racės, (nevoja pėr
seks), fizike - pėr vetėmbrojtje (sulmi-kundėrsulmi), psikologjike (shoqėrim
me tė tjerėt...), biologjik (ushqim, pije...), etj...
Trysnia tejet e fortė e
kėtyre instinkteve nė vetėdijen tonė, krijon eksperienca tė caktuara
psikologjike, tė cilat, gjatė jetės si pėrsėritje, shndėrrohen nė shprehi tė
pa vetėdijshme tė veprimit automatik.
Nėse, ne, gjatė formimit tonė jetėsor si personalitet, me
vėmendje nuk jemi tė pėrqendruar mė shumė nė unė-in tonė, atėherė, ego-ja
merr funksionin e vetė tė dominimit dhe komandimit me ne. Duke na udhėhequr
pa u penguar nga uni, ajo gjithnjė forcohet, dhe, nga njė kompleks i
trysnive tė natyrshme instiktive, gradualisht fillon tė na shfaqet si
pangopėsi me tė arriturat tona tė gjertanishme. Gjithnjė fillon tė kėrkoj
shumė dhe mė shumė deri nė pakufi, duke na shndėrruar nė njė ndjenjė tė
shpeshtuar tė pakėnaqėsisė psikologjike ndaj tė gjitha tė arriturave tona
jetėsore.
Nė realizimin e qėllimeve
tė veta, ego-ja disponon edhe me mekanizma tė vetė tė fuqishėm tė veprimit
dhe ndikimit. Nga kėto mekanizma, si mė kryesoret janė: shkaktimi nė ne
dyshimit dhe frikės. Pastaj, pakėnaqėsisė me tė mirat materiale qė kemi;
lakmia tė kesh edhe mė tepėr, xhelozia pse dikush ėshtė mė i mirė dhe ka mė
shumė se ti, etj.
Nėse, me kėtė sqarim, bėjmė
njė digresion dhe marrim shembuj tė ndryshėm nga biografia e profetėve
religjioz, do tė vėrejmė se, ata, para se tė formėsohen si hyjnorė dhe tė
pėrzgjedhurit e Zotit , sė pari ėshtė dashur ti nėnshtrohen spastrimi
fizik, mental dhe shpirtėror nga dominimet e forcės sė ego-s mbi ta.
Fillimisht, ēdonjėri prej tyre, ka abstenuar deri 40 ditė nga ushqimi. Nė
kėtė gjendje tė agjėrimit, ata me sukses i kanė pėrballuar tė gjitha sfidat
psikologjike tė presionit tė ego-s mbi ta, duke e nėnshtruar atė para unė-it
tė tyre tė pastėr hyjnor. Ushtrimi i papenguar i kėtij komunikimi, dhe
zbehja e ashpėrsisė sė dominimit tė ego-s si censor, filtėr, apo roje porte
nė mes, ju ka ndihmuar qė pa pengesa tė vullnetshme tė kenė qasje nė nivelet
mė tė larta tė shtresave shpirtėrore hyjnore. Me kėtė arritje, ata pėrmes
predikimit tė urtė, kanė tentuar qė kėtė eksperiencė tia pėrcjellin edhe
bashkėkohėsve tjerė qė i ndiqnin me besnikėri.
Pra, sinonimi i engjėllit
dhe djallit, ėshtė pikėrisht prezenca dhe dominimi i ego-s nė ne (si djall),
nga njėra anė, dhe unė-it tė pastėr hyjnor qė shprehet pėrmes intuitės (si
engjėll), nga ana tjetėr.
Si pėrfundim, edhe njė konkretizim pėr sqarim. Egoėshtė termin
i pėrbashkėt pėr tė gjitha aspektet negative tė personalitetit tonė. Ajo, nė
fakt, ėshtė tog i energjive dhe ndikimeve negative nė ne dhe nė momentin kur
unė-i ynė nuk ėshtė prezent. Duke u formuar si shprehi, ajo gjithnjė
dominon, dhe lejon energjive tjera negative me tė cilat tėrhiqet
reciprokisht qė edhe ata tė familjarizohen nė psiken (mentalen) tonė. Me
kohė, tė gjitha kėto ndikime, krijojnė nė ne mėnyra tė gabuara tė tė
menduarit, si dhe sisteme tė gabuara tė besuarit. Sa herė qė diēka si:
mendim, synim, apo dėshirė e jona mentale nuk pėrputhet me standardet e
kallpeve tė saja cilėsore, ajo menjėherė angazhon nė veprim sistemin e vetė
tė fuqishėm mbrojtės, sikurse ėshtė frika dhe dyshimi. Pra, ego-ja jeton me
ndihmėn e figurės sė idealizuar pėr veten qė e ka krijuar, duke e ushqyer
permanent kėtė bindje tė rrejshme me pangopėsinė dhe ndjesinė e tendencės sė
fuqishme nė ne, e cila, nė drejtim tė kėnaqjes sė kėrkesave tė saja tė
shfrenuara, ėshtė pėrherė e gatshėm pėr veprim.
Kėtė tendencė tė veprimit
tė ego-s ne e interpretojmė si dėshirė dhe nevojė e jona dhe identifikohemi
tėrėsisht me tė. E, nė fakt, ne jemi ne, e jo ego-ja nė ne.
EGO-ja si pengesė dhe UNĖ-i ynė i pastėr gjatė realizimit tė
dėshirave dhe synimeve tona jetėsore.
Ashtu sikur thamė edhe mė sipėr, ego-ja qėndron si filtėr apo
roje e portės nė mes tė koshiencės si veprim dhe proces nė ne, nga njėra
anė, dhe komunikimit tonė me unė-in e pastėr dhe hyjnor, nga ana tjetėr.
Kur njė dėshirė apo synim i
yni, gjatė rrugės sė kalimit nė nėnvetėdije, me sukses e pėrballon pengesėn
e filtrimit tė ego-s si censorė, atėherė, tė jemi tė bindur se, nuk ekziston
kurrfarė dėshire e jona nė jetė, e cila nuk mundet tė realizohet nė
praktikė.
Mosrealizimi qė shpesh na
ndoll i dėshirave tona nė praktikė,qėndron pikėrisht nė pa depėrtueshmėrinė
e tyre pėrtej filtrit tė ego-s, gjer tek inteligjenca e paskajshme e unė-it
tonė tė pastėr dhe hyjnor. Prandaj, ēdo mendim i yni i nėnshtruar kriterit
tė ego-s: pėrmes frikės dhe dyshimit, pėrmes lakmisė se tepruar dhe
xhelozisė, pėrmes oreksit pėr lloj-lloj ushqimi me sasi tė tepruar, jetės sė
shfrenuar dhe tė pangopshme seksuale...etj., na bėnė qė si rezultat veprues
tė kemi fat tė keq nė praktikė, apo mossukses nė realizimin e shumė dėshira
tona tė mirėfillta nė jetė.
Vetėm, ta pėrkujtojmė
shkurt atė funksion tė natyrshėm tė unė-it tonė tė pastėr, i cili qėndron
pėrherė vigjilent dhe nė gatishmėri tė plotė pėr ta pėrmbush ēdo kėrkesė apo
dėshirė qė me sukses ka depėrtuar deri nė hapėsirat e fushėveprimit tė tij.
Meqė, nė kėto hapėsira vjen
nė shprehje koha, atėherė, edhe materializimi i tyre nė praktikė paraqitet
me vonesė dhe varet kryekėput nga fuqia mentale e energjisė sė angazhuar nė
formė tė dėshirės apo synimit tė caktuar.
Niveli i intensitetit tė
fuqisė sė pėrqendruar veprues tė kėsaj energjie nė cak, quhet vullneti, i
cili me forcėn e vetė tė madhe depėrtuese, i then edhe gardianėt mė besnik
tė ego-s. Mekanizmat e veprimit tė vullnetit janė bindja dhe besimi nė
suksesin e qėllimit dhe dėshirės, tė cilėt, nė asnjė mėnyrė nuk i
nėnshtrohen frikės dhe dyshimit qė eventualisht do ti aplikoj ego-ja nė
ēfarėdo rasti konkret.
Andaj, tė gjitha ngjarjet
tė papritura dhe tė pakontrolluara qė na ndodhin nė jetė, sado qė tė jenė tė
kėndshme apo tė pakėndshme pėr ne, e qė, zakonisht, ato i perceptojmė si
fate tė kėqija apo tė mira, nė fakt, nuk janė asgjė tjetėr, veēse arritja e
momentit pėrkatės kohor tė remizimit tė mendimeve tona tė mėparshme mentale
nė praktikė.
Ato realitete si ngjarje,
nė ēfarėdo natyre qofshin tė shprehura nė praktikė (mirė-keq), nė momentin e
krijimit mental tė tyre, kanė qenė tė pasuruara me energji depėrtuese tė
vullnetit dhe besimit tė fuqishėm, andaj, ego-ja si filtėr apo censor, nuk
ka mundur ti pengoj qė tė depėrtojnė gjer tek unė-i ynė i pastėr. .
Vazhdon ...
(Tema e ardhshme: Cila
ėshtė rruga e drejtė qė ta kemi krijimin e fatit nė duart tona)
|