Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)

Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
FATIME
KULLI
Hyrje
Fatime Kulli u lind 23 korrik 1956 nė Durrės. Familja e saj ka pėrjetuar
ferrin e sistemit komunist dhe pėr tre dekada kanė qenė kampet e internimit
nga sistemi diktatorial nė Shqipėri pėr gjysmė shekulli. Ajo, pas mbarimit
tė dy shkollave tė mesme, arriti me shumė sakrifica tė pėrfundoi edhe
studimet e larta nė Shkencat Sociale- Dega Psikologji, nė Tiranė.
Pas viteve 1990 ka punuar Para vitit 1990 ka bėrė punė tė
ndryshme pėr tė jetuar. Pas vitit 1990, me ndryshimin e sistemit nė vend, ka
punuar: Ka qenė ndėr gazetaret e para nė RD, (1991) korrespodent-e e
Shkodrės. Ka punuar nė Radio-Shkodra, gazetare sociale, emisione direkt. Ka
punuar z/kryeredaktore nė gazetėn periodike Shqipėria Etnike Shkodėr. Ka
punuar nė Radio-Tirana Drejtore informacioni nė TV Antena Nord (Shkodėr). Nė
disa gazeta periodike (Kulturė) Drita Temp (kritika, ese, publicistikė).
Drejtore Televizioni 2ATV. Gazeta Ndryshe Tiranė, Kryeredaktore& redaktore
kulture . Bashkėpunėtore nė gazetėn Albanian Daild News (pėr trupat
diplomatike), Tiranė. Kryeredaktore e gazetės periodike Zėri i Arbrit,
Tiranė. Aktualisht, punon si redaktore e librit dhe gazetare e kulturės.
ĒMIME -VLERĖSIME
1) Nė vitin 2001 ka marrė Ēmimin "Radio Ulqini" nė Mal tė Zi (me
poezinė "Kam frikė tė librit "Ethet e zhveshura"
2) Nė vitin 2002 ėshtė vlerėsuar me vendin e dytė nė takimin
poetik tė Salerno, Napoli, midis 57 poetėve nga Evropa.
3) Ėshtė vlerėsuar si poetja mė e mirė e poezisė lirike erotike
nė takimin Ballkanik qė ėshtė zhvilluar nė Korēė nė vitin 2002.
4) Ka marrė Penėn e Artė nė Kumanovė me librin "Deti mbytet nė
guaskė" nė vitin 2003.
5) Pjesėmarrėse nė Institutin e Shkencave tė Letėrsisė nė
Kembrixh, me librin poetik "Trėndafil i djersitur" nė vitin 2004.
6) Ka marrė Penėn e Artė nė Athinė (nė klubin e shkrimtarėve "Kodmus")
me ese tė pėrzgjedhur nga libri studimor "Retinė" nė vitin 2005.
7) Fituese e Skampinitnė takimi e poezisė Ballkanike nė
Elbasan, 2008.
8) Ēmimin e Parė nė Takimin e Poeteshave, nga e gjithė diaspora,
Qershor 2008 nė Vushtri
9) Ēmimin Skampini nė takimin e poezisė ballkanike nė Elbasan,
14 Mars 2009.
10) Pjesėmarrėse nė festivalin e poezisė internacionale, Strugė
2009, Kroaci, Bullgari.
Botime tė autores: Ma lini portėn ēelė (poezi), "Lakuriq mbi
tastierė" (poezi), "Masturboj me diellin" (poezi), "Zemrėn e dua pasqyrė"
(poezi), "Parlament nė pyll" (fabula), "Tensione emocionesh" (tregime),
"Ethet e zhveshura" (poezi), "Shkėndija e eshkės" (poezi), "Nė gojė tė
diellit" (poezi pėr fėmijė), "Deti mbytet nė guaskė" (poezi), "Trėndafili i
djersitur" (poezi), "Drithėrimat e frikės" (roman), "Cila ėshtė mė e bukur"
(poemė pėr fėmijė), "Uragani i meteorėve" (monografi studimore - Bilal
Xhaferri pėrballė Kadaresė), "111 fjalė tė ndyra dashurie" (poezi & prozė),
"Mitra e zjarrit" (poezi), "Retinė" (ese & kritikė & intervista);"Njėzet e
Dy" (roman), Kėpucėt e mjegullės (poezi), Ēamėri zemra ime (antologji
poetike), bashkė-autore, ), Beyond the shadow (poetry 2014) -Botimet
Lulu Sh.B.A. (anglisht).
MĖKATI DHE PENDIMI
Dhimbjen
E mora nė krahė,
Ia mata thellėsinė
Pash mė pash.
Nė shputė tė kėmbės
Sė kėrmillit
Pėrpėlitej i pa faj.
Ik! - i thashė,
Zhvish ethet e marrosura
Unė dot stė mbaj!
Ik, ik!
Pa ardhur nata
Perėndimi ka thonj tė prapė.
Ik, ik!
Grise hijen e fustanit!
Mėkati dhe pendimi
Kanė udhė tė gjatė...
NĖ LITARIN E FRYMĖS...
Grumbuj frymorėsh gumėzhijnė
Nė litarin e frymės...
Fryma e ekzaltuar kėndon
Mbi urinė e pashuar tė lirisė...
Mė tutje, nė skenėn e improvizuar
Dėgjohet qyqja qė kėndon pėrmallshėm
Nė krahė tė erės sė detit tė tėrbuar...
Vala e nxehtė brenda frymės
Sė pa frymė, kėndon fatin e vet...
Sa shumė frymė
Gjunjėzohen mbi stonatura...
Koha kėndon kokulur
Simfoninė e frymės sė fikur...
FLASIN...
Flasin pa mbarim,
Zgjaten monopateve,
Thonjtė e gaforres...
Ia varin nė sy diellit...
Flasin, dritėn e bėjnė errėsirė
Plasariten gjinjtė e tokės...
Njollat i varin tek zanoret
Shpikin germa tė reja,
Fjalėt i ngjeshin nautostradė
Lidhur me shirit tė zi
Nė qafė tė dashurisė!
GĖNJESHTRA
Bijė rebele
Ronitur
Nėn strehė tė zhgėnjimit.
Verbohem
Me shkėlqimin e dritės
Mashtruese.
Me fytyrė nga koha
Ditė tė plagosura,
Hapin varrin e orėve.
Netėt tinėzare
Ogur i mirė pėr hėnėn,
I kanė qorruar sytė.
Tė nesėrmen,
Mė heq zvarrė
Agimi i pėrvjedhur,
I marrosur e pėrskuqur.
Fshihem e pres,
Mė ngėrthen jeta
Pjellė e Botės sė ndyrė.
Klith!
Janė shurdhuar,
Iki me vrap,
Iki larg...
Mė zė pusi
Gėnjeshtra...
Ēmė pushton frika
E kthimit pas tė shekujve...!
BALADĖ NĖNĖS SIME
Era e tėrbuar e shekujve
U pėrplas ndėr gjokse engjėjsh tė pafaj
Koha u trullos dhe u bė kiameti
Nėna ime ballėrrudhur e shpirtplasur, kėndon:
"Janinės ēi panė sitėeee, Jaaaninoooo
Ish e prėmte ajo ditėeee, Jaaaaajaninooo"
Oh, nėnė, ēėshtė ky zė si nė legjendė
Qė drithėron dhe eshtrat e tė parėve nė ēdo qelizė
Ah moj bij e nėnės, e njoh mirė kėtė gjėmė
Ish shtrėngatė e stuhi, nė atė kohė
Yjet ranė nga qielli tė pėrgjakur, njė e nga njė
Kafka e hėnės ra nė prehrin e tokės amė
Barėrat u helmuan, livadhet u gjakosėn anė e kėnd
Mos nėnė, mos mė thuaj gjak, gjak
ohhhhhhhh
Po bijė, sa gjak ėshtė derdhur nė tokėn Arbėnore
Toka e pėrgjakur nga kufomat mė rrinė ende nė sy...
Shkėmbinjtė shekullore u copėtuan nga dhimbja
Ia ndėrruan format, ngjyrat, emėrtimet...
Eh, smunda tė ngjyej as hijen e gishtit,
Tė shkruaj emrin mbi njė varr,
Nė oxhakun ku kam qarė pėr herė tė parė...
O Zot, sa shumė dhimbje e lot ka pirė kjo tokė
Dielli po mė rrėzohet para kėmbėve tė mia
Nė qerpikė mė ka ngrirė kripa e lotit...
Ku rėnkon e thinjur nė vetull, Ēamėria...
Janinės ēi panė sitėeeee, Jaaaa janinoooooooo...
|