|
NJĖ PERSONALITET I SHQUAR I KULTURĖS SHQIPTARE
Libri mė i fundit i autorit Flori Bruqi, me
titull Nėse kam ditur tė guxoj, ėshtė njė tjetėr dhuratė e ēmuar qė ai i
bėn masės sė gjerė tė lexuesve, nė kuadrin e korpusit tė veprave tė tij tė
begata, duke filluar qė nga ato artistike, deri te veprat shkencore, kritike
dhe publicistike. Libri hapet me njė shėnim kritik tė poetit, shkrimtarit
dhe publicistit tė talentuar Naim Kelmendi, i cili ėshtė edhe redaktor i
tij. Paskėtaj vazhdon njė cikėl poetik i autorit qė
shėrben si tahta mbi kadife, apo, thėnė ndryshe, si
qershi mbi bakllava.
Krijimtaria poetike e Flori Bruqit, sipas
kėndvėshtrimit tim, pėrfaqėson gulshet e shpirtit tė njė krijuesi thellėsish
lirik qė pėr asnjė ēast nuk gjen qetėsi. Ėshtė bota e njė krijuesi me
frymėzim tė hyjnishėm, i cili, nė qendėr tė universit tė vet poetik, ka
vendosur njeriun shqiptar. Pėrmes plazmimit tė karakterit shqiptar, del nė
pah individualiteti i tij i papėrsėritshėm. Krijimtaria e Florit ėshtė edhe
rezultat, edhe proces. Rezultati duket nė ēdo sekondė tė shfaqjes sė tij nė
vargun poetik, kurse procesi vihet re nė shpalosjen e botės sė tij tė
brendshme, si shėmbėllesė fort e virtytshme. Pikėrisht kėshtu vjen e
ravijėzohet para lexuesit teknologjia e plazmimit tė shpirtit poetik tė
Florit, madje edhe kur trajton njė problem tė karakterit shkencor apo
publicistik. Ky plazmim ka kaluar pėrmes mohimit tė gjithēkaje tė dėmshme qė
mund ta infektonte nė kushtet e njė mjedisi amtar, por qė ligjin nė tė e
bėnte njė pushtues i huaj. Nė njė mjedis tė tillė madje rreziku i infektimit
shpirtėror bėhej mė kėrcėnues prej bashkatdhetarit qė qe vėnė nė shėrbim tė
tė huajit. Pikėrisht nė kėto kushte Flori i ėshtė kthyer vetvetes, pėr tė
dėgjuar tėrė sy e vesh mendimet, ndjenjat dhe dėshirat e veta.
Me njė ēiltėrsi befasuese, Flori krijon nė
vargjet e veta njė botė psikologjike dhe intelektuale tė njeriun nė tė
pėrpjetat dhe nė tatėpjetat e jetės sė pėrditshme.
Nė poezinė me titull Ērėndėsi kishte e ka
gjithēka?! lexojme kėto vargje:
Ėshtė tre pasdite, gjithēka kundėrmon vdekje
E di, ėshtė e kotė tė kthehem nė shtėpi, tė
shkruaj
dhjetė apo tridhjetė e pesė rreshta,
Ērėndėsi ka?!
Nga kėto vargje, herė-herė tė krijohet
pėrshtypja se Florin e ka kapluar njė ndjenjė pesimizmi tė pashpresė, a thua
se ai po e kundron botėn pėrmes njė lenteje erratake. Por kjo ėshtė njė
pėrshtypje e rreme. E vėrteta nuk ėshtė kėshtu.
Filozofi gjerman Shopenhauer (Arthur
Schopenhauer 1788-1860), nė veprėn e tij me titull Aforizma tė urtėsisė
jetėsore, thotė:
kush e shikon gjithēka nė njė dritė tė errėt dhe
ėshtė i pėrgatitur pėr mė tė keqen, ai gabon mė rrallė nė parashikimet e
veta, sesa njeriu qė e shikon jetėn si fushė me lule nė ngjyrė
trėndafili...
Pjesė nga libri "Flori Bruqi nė Shėnimet e
Bashkėkohėsve"
|
