|
Fshati Bicaj dhe roli i tij nė rrjedhėn e
historisė.
Fshati Bicaj, si pjesė e krahinės sė Lumės, nė
rrjedhėn e historisė, pėrfshihej nė kėto njėsi politiko-administrative:
- nė antikitet krahina e Lumės pėrfshihej nė
Mbretėrinė e Dardanėve.
- nė mesjetė, pėrfshihej nė principatėn e
Balshajve (shek. XIV).
- gjatė gjithė pushtimit osman, krahina Lumė
ishte pjesė e rėndėsishme e Sanxhakut tė Prizrenit,
- nga fillimi i funksionimit normal tė shtetit
shqiptar nga vitet 1920 e nė vazhdim krahina Lumė ka qenė pjesė e
prefekturės sė Kukėsit.
- Para ēlirimit ka qenė qendėr Nėn/Prefekture,
Rrethi, Lokaliteti dhe mė vonė Kooperativė e Bashkuar dhe Komunė. Sot Njėsi
Administrative.
Me emrin e Njėsisė Administrative Bicaj lidhen
shumė ngjarje historike, patriotike e kulturore tė Bashkisė Kukės si:
- Komiteti i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit pėr
Lumėn, nga mė aktivėt, e ka pasur qendrėn nė Bicaj.
- Nė vitin 1884 ėshtė lidhur me linjė telefonike
me Prizrenin, pėr shkak tė tė cilės ėshtė zhvilluar dhe Lufta e Telit.
- Nė Bicaj zhvillohej dhe Mbledhja e Dheut me
krerėt e krahinės sė Lumės e mė gjerė.
- Nė vitin 1903 kėtu ėshtė hartuar dokumenti i
njohur i Masbates sė Lumės, me anė tė cilės kjo krahinė nuk njihte
asnjė autoritet pėrveē pėrfaqėsuesve tė saj.
- Nė vitin 1911 nė fshatin Kolesjan u hap
shkolla e parė shqipe, e para pėr gjithė rrethin dhe Qarkun e Kukėsit.
- Ne vitin 1912 nė kėtė territor ėshtė bėrė
lufta dhe qėndresa mė e madhe e popullit shqiptar ndaj pushtuesve Serb,
luftė e cila pati mijėra tė vrarė e tė humbur.
- Nė vitin 1914 nė fshatin Bicaj u hap shkolla
shqipe, pas asaj tė Kolesjanit.
- Ne vitin 1943 po nė Bicaj u krijua ēeta e parė
partizane e Lumės.
- Ne vitin 1944 nė Bicaj u krijua Brigada 24
sulmuese me 556 partizanė. Vetėm nga fshati Bicaj janė inkuadruar nė
formacionet partizane 136 banorė, e konkretisht nė Br24S 91, nė Br5S 13,
nė Br18S 14, nė Br27S 3. Nga kėta 15 luftėtarė dhanė jetėn duke u bėrė
dėshmorė tė Atdheut.
- Ne vitin 1956 u krijua Kooperativa e parė
bujqėsore nė fshatin Nangė.
Territori i Njėsisė Administrative Bicaj nė
vetvete pėrfaqėson dhe njė rajon etno kulturor. Nė kėtė rajon evidentohen
shprehja e ndjenjave njerėzore dhe pėrcaktimin i identitetit lokal pėrmes:
gjuhės sė banorėve, trashėgimisė historike, folklorit, mendėsisė shoqėrore,
mėnyrės sė jetesės e tė drejtės sė pashkruar kanunore.
Ajo ka nė pėrdorim njė nga gjuhėt mė tė vjetra
dhe mė specifiket e gjuhėve tė trungut indoevropian. Nga pikėpamja gjuhėsore
e gjithė kjo hapėsirė gjeografike bėn pjesė nė nėndialektin e Gegėrishtes
verilindore, duke u dalluar qartė nga tė folmet e gegėrishtes
(shkodranishtja).
Identiteti apo ndėrgjegjja krahinore dhe
rajonale e kultivuar mes shekujsh prezantohet qartė nga trashėgimia. Nga
pikėpamja etnografike pėrfaqėson njė larmishmėri tė kulturės popullore, e
cila shfaqet: nė mėnyrėn e organizmit tė jetės, nė doke e zakone. Pra
trashėgimia kulturore, tė paktėn ajo gojore, ėshtė pjesa mė e qėndrueshme e
paraqitjes sė rrjedhave historike.
E drejta e pashkruar. Pėr krahinėn Lumė ka
mbizotėruar Kanuni i Lekė Dukagjinit. Popullsia e krahinės karakterizohet me
rregullimin e jetės sociale-ekonomike pėrmes Kanunit dhe vetėm nė vitet 1945
filloi tė zbatohet ligji me pėrpikmėri, pavarėsisht se edhe mė pėrpara
ekzistonte.
Ka qenė pėrherė zakoni i martesave nė djep, por
nuk ishte divorci, pavarėsisht martesave tė vėshtira qė kanė realizuar. E
drejta e pronės jo vetėm qė ka qenė e zbatuar duke u bazuar nė kanun, por
pavarėsisht ekzistencės sė ligjeve dhe vendosjes sė institucioneve ligjore,
nė heshtje akoma vazhdon tė zbatohet...
|
