Nė shumė vende tė botės fėmijėt janė tė lėnė pas dore, ose
shfrytėzohen nė mėnyra tė ndryshme
Gjithashtu, fėmijėt janė tė terrorizuar
dhe dirigjohen nga padronėt e tyre, tė cilėt pėrdoren si skllav dhe mund tė
kthehen edhe nė mallra kontrabandimi. Ky fenomen do tė merr pėrmasa mjaftė
tė mėdha nė ēdo shoqėri njerėzore, duke dėmtuar tė gjitha tė drejtat
themelore qė u takojnė fėmijėve.
Historia rrėfen se fėmijėt janė keq-pėrdorė edhe nė revulucione
tė ndryshme mė herėt, por janė edhe mė tė prekshme sot shfaqjet tjera tė
tyre, tė cilat po i sjellė koha nė shoqėrinė njerėzore. Natyra e fėmijėve e
ka fuqinė e simbolikės mė engjėllore, qė synon para botės me njė horizont tė
qartė, e cila i jep jetės njė kuptim dhe domethėnie tė ndjenjės njerėzore,
pa tė cilėn nuk mundet asnjė shoqėri tė zhvillohet, tė ekzistojė dhe tė
jetojė nė rrethana normale.
Edhe nė vendet tona shqiptare, posaēėrisht nė Shqipėri dhe
Kosovė, fėmijėt janė tė rrezikuar nga fenomenet e ndryshme negative, tė
cilėt abuzohen pamėshirshėm dhe pasojat e tyre janė shumė evidente nė
shoqėrinė tonė. Nė ēdo rrugė tė Tiranės dhe Prishtinės, si dhe nė shumė
qytete tjera, tė bien nė sy plot fėmijė qė kėrkojnė lėmoshė dhe shumė tė
tjerė qė pastrojnė xhamat e makinave dhe lusin me shpirt e lot nė sy, qė tu
japish diēka nė dorėn e shtrirė
Janė edhe shumė pamje tjera tė dhembshme qė shfaqėn nga fėmijėt
e tillė, tė cilėt i takojnė mė sė shumti komunitetit rrom e tjerė, qė
shfrytėzohen me anė tė punės, ose futėn nė aktivitete tė ndryshme ilegale,
apo abuzive, duke qenė tė detyruar me forcė, ose tė mashtruar me ndonjė
dhuratė modeste. Shumica e tyre qė kalojnė kufirin, pa ose pėrmes padronėve
tė caktuar, fati i tyre mbetėt nėn mėshirėn e trafikantėve, qė ata i
shėndėrrojnė nė mallra sipas oreksit tė pronarėve kriminel.
Nė secilėn shoqėri njerėzore ky fenomen ėshtė i prekshėm dhe i
dhembshėm, e posaēėrisht duhet tė bėjmė jo vetėm fjalė, por vepra konkrete,
qė vėmendja e autoriteteve, mediave dhe opinionit publik nė Kosovė dhe
gjetiu tė orientohet mė shumė nga kjo gjendje e dhimbshme e shoqėrisė, e
cila e tradhton shpirtin tonė nė ēdo hap tė jetės sė pėrditshme. Ėshtė e
ditur se ēdo fėmij ėndėrron jetėn e vet tė mirė dhe tė lirė nė krihet e
nėnės sė vet dhe gjumin e ėmbėl nė prehrin e saj.
Asnjėherė Kosova nuk ka pas abuzime dhe keqtrajtime me fėmijė se
sa sot me lloje tė ndryshme tė sjelljeve negative edhe nga ana e prindėrve,
si dhe abuzimet e nxėnėsve nga mėsonjėsit e tyre nė shkollat fillore. Dhe
pėr kėto tė fundit, duhet tė turpėrohet, apo ndėrgjegjėsohet Ministria e
Arsimit, e cila tregohet e pa aftė nė pengimin, ose zbutjen e kėsaj dukurie
tragjike, duke zbatuar masat dhe rregullat ligjore, si dhe parandalimin e
pėrdorimit tė narkotikėve dhe llojeve tjera tė drogės, qė janė shumė
evidente nė shkollat e Kosovės.
Ēėshtjet tė cilat ndėrlidhėn me kėto fenomene pėr tė drejtat,
apo abuzimin e fėmijėve, marrin shumė pak kohė nga autoritetet pėrkatėse dhe
mediat publike, duke i dhėnė rėndėsi dhe hapėsirė mė tė madhe lajmeve dhe
ngjarjeve politike, qė pėrbėjnė pjesėn mė tė madhe tė mediave rreth njė
komuniteti, atij serb, dhe duke lėnė anash komunitetet tjera, veēanėrisht
komunitetin rom dhe ashkalinj, tė cilėt janė tė prekur mė sė shumti nga kjo
dukuri e rrezikshme shoqėrore.
Kryesisht kėtė formė negative tė abuzimeve me fėmijė e shohim
sot nė ēdo mes shoqėror, dhe jo vetėm nė vendet e pa zhvilluara, por edhe nė
ato vende ku janė kushtet mė tė volitshme, por ajo qė dhembė mė sė shumti
ėshtė nė mesin tonė tė shoqėrisė kosovare, e cila cilėsohet njė shembull i
keq nė rajon, kur dikush po luan me fatin e tė rinjėve dhe adoleshentėve
tanė, duke i mashtruar dhe shndėrruar nė personazhe kriminale, sikur qė
ishte edhe rasti i fundit, kur dy vajza tė mitura nga Tėrpeza e Vitisė, qė
kishin tentuar tė u bashkohen grupeve tė ISI-sit. Nė kėtė mėnyrė, edukata nė
familje si shprehje kryesore, nė pėrcaktimin e kėshillave drejtė rrugės sė
fėmijėve nė kėtė rast mungon dhe diēka mė shumė, mė se sa komunikimi i pa
mjaftueshėm nga pjesėt tjera tė Institucioneve pėrkatėse dhe ato shkollore.
Roli i prindėrve ėshtė njė ndėr rolet mė tė rėndėsishme, i cili
mund tė ketė ndikimin mė tė plotė pozitiv nė balancimin e rrugės dhe rritjes
sė fėmijėve nė njė frymė tė shėndoshė. Roli i prindėrve te fėmijėt ėshtė njė
ndėr rolet mė jetike dhe mė tė dinjitetshme qė fėmija merr besimin dhe
krijimin e vetvetes, drejtė zhvillimit dhe vlerave universale tė jetės. Dhe
duke krijuar vlera humane, morale e disiplinore, tė cilat disponojnė dhe
krijojnė garanti nė harmoninė e jetės sė tyre.
Shkolla dhe mėsonjėsit janė faktor dhe indikator tė rėndėsishėm,
qė ndikojnė pozitivisht nė mirėvajtjen e edukatės dhe arsimimin e fėmijėve
nė bazė tė planeve dhe programeve shkollore, tė cilat janė tė ndėrtuara nė
baza tė shėndosha dhe tė mirėfillta, qė jep njė Institucion
edukativo-arsimor nė ēdo shoqėri demokratike. Mėsonjėsi ėshtė prindi i dytė
te fėmijėt shkollor, tė cilėt japin dhe plotėsojnė nga normat prindore me
ato shkollore, nė formimin dhe zhvillimin e fėmijėve, duke ndėrtuar dhe
zhvilluar kulturėn e tyre rinore.
Ndikimet fetare janė tė mirėseardhura, tė cilat te fėmijėt
kontribuojnė nė krijimin e edukatės dhe sjelljen nė familje duke sjellė
afrinė dhe dashurinė pėrveē religjionit, po ashtu edhe ndaj prindėrve e tė
afėrmeve tė vet. Ndikimet fetare nga parimet e shėndosha, fėmijėt mund tė
ngadhėnjejnė dhe pėrfitojnė elemente tė rėndėsishme tė jetės, e nėse efektet
e natyrės pozitive shdėrrohen nė qėllime tė natyrave tjera, qė shfrytėzohen
pėrmes fėmijėve, sikur qė janė luftėrat aktuale nė hapėsirat e ISI-sit dhe
vendet tjera, atėherė kemi tė bėjmė me njė formalizėm, qė dhunon dhe cungon
tė drejtat e tyre nė thėmel.
Edhe ndikimet mediatike, janė pjesė e edukatės dhe zhvillimit tė
fėmijėve, pėrmes programeve edukative e arsimore, si dhe informacioneve tė
nevojshme nė fushat shoqėrore e shkencore. Por, duhet pėrmend edhe pjesėn
negative tė tyre, qė disponojnė programe tė ndryshme e komerciale, tė cilat
ndikojnė nė mėnyrė negative te fėmijėt nė pėrgjithėsi. Edhe pse teknika
elektronike ka arritur zhvillimet e veta tė pėrsosura, ajo i ka edhe
defektet e veta, posaēėrisht nė ato vende ku mungojnė ligjet qė rregullojnė
programet e veēanta televizive pėr fėmijė.
Kishte me qenė mirė qė pėrgjegjėsit e Institucioneve dhe autorėt
kryesor tė ligjeve pėrkatėse mbi tė drejtat e fėmijėve, tė marrin fėmijėt e
tyre shembull, qė tė dalin vetėm njė ditė rrugėve tė qytetit nė Tiranė dhe
Prishtinė, e tė shtrijnė duart e tyre, tė kėrkojnė lėmoshė, apo tė pastrojnė
makinat e tė shesin cigare, me tė cilėt ēka kishte me ndodhur?... Ndėr tė
shumtit ta bėjnė kėtė shembull, me siguri se kishte me ndryshuar edhe shumė
ēka nė administratėn sociale dhe tė tjera, dhe kishin me qenė mė tė
disponuar tė shikojnė abuzimet e fėmijėve tė tjerė, tė cilėt e ruajnė nė
shpirt mjerimin dhe pėrbaltjen e jetės sė tyre tė pėrditshme.
Prandaj, vizioni i turbullt i kėsaj shoqėrie dhe i pa sigurt nė
vetėdijen shoqėrore, qė nxitė dilemat e pa qarta tė ekzistencės njerėzore,
dhe pėrveē kėtij embrioni tė tulitur dhe tė dukshėm nė shoqėrinė tonė, mbase
edhe ka zėnė rrėnjė kush e di se kur, por tani del e shpėrthen me fuqi nė
sipėrfaqe, e cila nuk i ka hije kėsaj demokracie. Pikėrisht kjo plagė dhe
shumė tė tjera, tė cilat pasojnė tė panumėrta nė shoqėrinė kosovare, nuk
janė prodhim qė ka shkaktuar armiku i kohės, por aktin e tė gjitha shėmtive
qė dalin nė sipėrfaqen e sotme, janė vepra aktuale tė qeverive tė
korruptuara, duke pėrbuzė ujėvarat e kuqe qė rrjedhėn nga gjaku i dėshmorėve
tė lirisė, tė cilėt na bėnė tė mundur jetėn tonė tė lirė, por jo edhe nė
kėtė mėnyrė
|