|
FALENDERIM
Tė falem, o Zot!
Pėr jetė e mot.
Falemnderit, o Allah!
Pėr shėndet e gjithēka.
Falemnderit, o Perėndi!
Pėr familje e fėmijė.
Falemnderit, o Zot!
Pėr nesėr, dje e sot.
Falemnderit, o Allah!
Pėr ujė e bukė qė pi e ha.
Falemnderit, o Perėndi!
Qė mė bėre mua Njeri.
Falemnderit, o Krijues!
Pėr Universin ndriēues.
Falenderim, falenderim
Nė kėtė botė e nė amshim.
FALENDEROJ
Falenderoj Prindėrit e mi
Qė mė lindėn e rritėn me
dashuri.
Falenderoj Familjen time
Rrugės jetės nė shtegtime.
Falenderoj miq e shokė
Qiell, Diell edhe Tokė.
Falenderoj mot pas motit
KRIJUESIN tim e tė Kozmosit.
TĖ DUA VETĖM TY
E kam Qiellin
dua vetėm njė Yll.
E kam Detin,
dua njė Pikė Uji.
E kam Botėn,
tė dua vetėm Ty.
Ti je Yll qė ndriēon,
Ti je Det qė dallgėzon,
Ti je Ujė qė gurgullon,
Ti je Ajr qė frymon,
Pėr Ty, o Yll, oj Dritė!
Vdes e ngjallem ditė-pėrditė.
JE
JE - Diell i zemrės sime,
Nėpėr brenga e shqetėsime.
JE - Hėnė e shpirtit tim,
Nėpėr flakė e nėpėr tym.
JE- Trėndafil i kuq nė verė
Qė nuk vyshkesh asnjėherė.
JE - Hėnė e plotė nė terr tė natės
JE - Yll polar nė mes
tshtrėngatės.
ZEMRAT TONA
Zemra ime, zemra jote
Porsi lulet e kėsaj toke.
Zemra jote, zemra ime
Ndezen, shkrihen npėrqafime.
Zemrat tona, rreze Dielli
Yje tė kuq tė kėtij Qielli.
UNĖ DHE TI
Unė dhe Ti, Ti dhe Unė
Rrjedhim bashkė porsi lumė.
Ti dhe Unė, Unė dhe Ti
Jem dy yje nė Gjithėsi.
Ti dhe Unė, Unė dhe Ti
Jem njė shpirt, njė Njeri.
Ti dhe Unė, Unė dhe Ti
Jem njė Zemėr, njė Dashuri.
Unė dhe Ti, Ti dhe Unė
Mish e thua, sndahem kurrė.
Unė dhe Ti, Ti dhe Unė
Tė fortė ēelik, shkėmb e gur.
Unė dhe Ti, Ti dhe Unė
Ti Shqiponjė, Unė Flamur.
Ti dhe Unė, Unė dhe Ti
Jem Shqiptar, jem Shqipėri.
Unė dhe Ti, Ti dhe Unė
Pėr ēdo ditė duhem mė shumė.
TOKA JONĖ
As parajsė, as ferr
Pak gėzime, shumė tmerr!
Bota jonė porsi hije
Merre vesh e bjeri nfije!
Bota jonė njerėzore
Plot sekrete e mistere!
UNĖ
Edhe kur qajė, unė shpresoj
Kur tė tjerėt vajtojnė, unė kėndoj
Edhe kur vuaj, unė qesh
Kėshtu fati e desh.
Qesh e qajė, vajtoj - kėndoj
Gėzohem - hidhėrohem, besoj - shpresoj
Rrokullisem nė kėtė botė mizore,
Nėpėr grackat e jetės njerėzore!
Sjam i varfėr, skam pasuri,
Po kjo fare ska rėndėsi.
Nuk jam derr i kėnaqur,
As Sokrat i vuajtur.
Asgjė nuk jam, gjithėēka jam,
Asgjė nuk kam, gjithėēka kam.
Jam Njeri, sjam Shenjėtor,
Sjam Engjėll, jam Njerėzor.
Herė i qetė, herė temperament
,
Jeta ime - eksperiment!
JETA
Jeta ėshtė e bardhė
Tė zezė e bėjnė sundimtarėt,
Zotat e rrejshėm dhe djallėt!
Jeta ėshtė e drejtė,
E bukur, paqėsore,
Tė shėmtuar e bėjnė diktatorėt!
Jeta ėshtė e lehtė,
E kėndshme, me vlerė,
Tė rėndė e bėjnė puthadorėt!
Jeta ėshtė e ėmbėl,
Mjaltė e sheqer,
Tė idhėt, helm e bėjnė
xhelozėt!
Jeta ėshtė parajsė,
Kopėsht me lule
Ferr e bėjnė mizorėt!
Jeta ėshtė kėngė, melodi
Ėshtė vals, simfoni,
Ėshtė hyjnore, harmoni,
Jeta ėshtė kėnaqėsi,
Lozonjare, e hareshme,
Monotone e bėjnė intrigat e
nėndheshme!
LOTI IM
Loti im vyshket
Si lulja pa ujė,
Nga ky siklet
Nga kjo rrokopujė!
Loti im thahet mbi qerpikėt e
mi
Si vesa nė diell,
Nga kėto marrėzi
Nga tymi nė qiell!
Loti im rjedh mbi mollėza
Porsi uji nėpėr kroje,
Porsi shiu nėpėr degėza
Rėnkojnė thekshėm kėto troje!
Loti im kristal i pastėr
Rrokulliset ngastėr mė ngastėr,
Mbi drunj, bimė, male, fusha tė
Shqipėrisė
Me durim, besim e shpresė pėr
rreze tė Lirisė.
Loti im pėrgjaket:
Kur jeta vret jetėn!
Kur krijesa mbyt krijesėn!
Kur njeriu urren njeriun!
MOS MĖ PYETNI!
Mos mė pyetni ku i kam trojet,
Mos mė pyetni pse shterruan krojet!
Mos mė pyetni ku i kam kufinjt,
Mos mė pyetni pse kafshojnė gjarpėrinjt!
Mos mė pyetni ku i kam detrat,
Mos mė pyetni pse s'fryejnė erėrat!
Mos mė pyetni ku i kam liqenjt,
Mi ndanė e shqyen ēakenjt!
Mos mė pyetni ku i kam bjeshkėt,
Mos mė pyetni pse s'piqen pjeshkėt!
Mosmė mė pyetni ku i kam fushat,
Mos pyetni pse i vranė drenushat!
Mos mė pyetni ku i kam kullat,
Mos mė pyetni pse u thėrmuan gurėt e tullat!
Mos mė pyetni ku i kam plagėt,
Mos mė pyetni pse mė dogjėn flakėt!
Mos mė pyetni ku i kam armėt, dyfekėt
!
Mos mė pyetni pse nuk krisin fyshekėt!
Mos mė pyetni ku i kam gjyshėrit, baballarėt
Mi tretėn shekujt, mijėvjeēarėt
!
Mos mė pyetni pėr Tokė e Qiell,
As pėr Hėnė dhe as pėr Diell.
Mos mė pyetni mua, mos!
Se unė veē e katranos!
Mos mė pyetni pėr asgjė, as sot, as mot,
Pyeteni Popullin dhe tė Madhin
ZOT.
DISA SHQIPTARĖ
Luftėtarė trima, deri nė zenit,
Tė pabesė, tradhėtarė, nė
infinit!
Me njė kėmbė nė histori,
Me tjetrėn nė tradhėti!
Kėshtu Shqiptarėt bardhė e zi
Ndreqin, prishin kėtė Shqipėri!
SIZIFI SHQIPTAR
Ngjitet kodrės, malit zbret
Liri, bashkim! po bėrtet.
Me mundim ngjitet, rrėzohet
Ngritet prore, nuk dorėzohet.
Mban mbi krahė globin e Tokės
Gjaku shputave, djersa kokės.
Mban mbi shpinė hallet e Kombit
Me besim nė ndihmėn e Zotit.
Mban mbi supe Shqipėrinė Etnike
Sikur Muji nė baladat
kreshnike.
Mban nė zemėr Atdheun, Lirinė
Mban nė shpirtė dritėn,
drejtėsinė,
Ngjitet malit me tėrfėllimė
Po nė majė kurrė sarrinė!
Sėshtė me tė Zoti, Perėndia
As Shqiptarėt, as Njerėzia!
Hapin, vrullin nuk e ndalė.
Nė majė tė malit njė ditė do
dalė.
Nė luftė pėr vdekje, a pėr jetė
Kėshtu Shqipėria tė mos jetė.
Se Liria nuk ndalohet
Sepse Drita nuk shterrohet.
Sizifi ynė kombėtar
Do tė dalė fitimtar.
LEKA I MADH
I Madh linde,
I Madh mbete
Askujt nuk iu binde,
Stė trembėn armiq, as tėrmete.
Ca thonė je grek,
Tė tjerėt je sllav,
Nga lashtėsia Ti thėrret:
Jam Ilir, jam Pellazg!
Me Ty krenohet gjithė Ballkani
Ilir ishe, Shqiptar je,
Llavė e zjarr vullkani
Pėrmbi tokė e nėpėr ré.
Nė tre kontinente njė
Perandori,
Pellazgji e Iliri,
Maqedoni e Shqipėri
Tė gjitha ishin e mbetėn Nji.
Varri nė Azi
Trupi nIliri
Fama nė gjithė botėn
Historia se ndal rrotėn.
FORMAT E TRADHTISĖ
Dikush tradhėton se s'ka ēare,
Dikush tradhėton pėr pare,
Tjetri tradhėton se s'ka marre!
Disa tradhėtojnė nga zemėrimi,
Disa tradhėtojnė nga zhgėnjimi,
Tjerėt tradhėtojnė nga lakmimi!
Dikush tradhėton nga trishtimi,
Dikush tradhėton nga frikėsimi,
Tjetri tradhėton nga tmerrimi!
Disa tradhėtojnė nga xhelozia,
Disa tradhėtojnė nga budallakia,
Tjerėt tradhėtojnė nga
pavetėdia!
Dikush tradhėton nga
karrierizmi,
Dikush tradhėton nga egoizmi,
Tjetri tradhėton nga
nervozizmi!
Disa tradhėtojnė nga torturimi,
Disa tradhėtojnė nga dhunimi,
Tjerėt tradhėtojnė nga
mosdurimi!
Dikush tradhėton nga paburrnia,
Dikush tradhėton nga
pafytyrėsia,
Tjetri tradhėton nga
shizofrenia!
Disa tradhėtojnė nga
disfatizmi,
Disa tradhėtojnė nga
histerizmi,
Tjerėt tradhėtojnė nga
iluzionizmi!
Dikush tradhėton nga grykėsia,
Dikush tradhėton nga dobėsia,
Tjetri tradhėton nga pabesia!
Disa tradhėtojnė nga dėshtimi,
Disa tradhėtojnė nga
dėshpėrimi,
Tjerėt tradhėtojnė nga
mashtrimi.
Dikush tradhėton nga barbaria,
Dikush tradhėton nga lemeria,
Tjetri tradhėton nga mizoria!
Disa tradhėtojnė nga pendesa,
Disa tradhėtojnė nga mbijetesa,
Tjerėt tradhėtojnė nga
mosshpresa!
Dikush tradhėton nga sikleti,
Dikush tradhėton nga naiviteti,
Tjetri tradhėton nga
mosdinjiteti!
Disa tradhėtojnė nga
hipnotizimi,
Disa tradhėtojnė nga dėnimi,
Tjerėt tradhėtojnė nga
mosflijimi!
Dikush tradhėton nė burg tė zi,
Dikush tradhėton nė kolltuk tė
ri,
Dikush tradhėton lidhur me
zinxhirė,
Dikush tradhėton pa pranga, i
lirė!
Disa i tremben vdekjes, ferrit,
Disa kanė babzinė e derrit,
Disa i thyen egėrsia e armikut,
Tjerėt i mashtron dega e fikut!
Disa japin informata,
Disa bėjnė deklarata,
Disa nėnshkruajnė kontrata,
Tjerėt marrin dekorata!
Kėshtu tradhėtia po luan valle,
Kėshtu tradhėtia krijon halle,
Kėshtu tradhėtia bėn kėrdinė,
Ndaj s'bashkojmė dot
Shqipėrinė!
FENIKSI SHQIPTAR
U lind nė Shumeri*)
Kur mbi kėtė Dhe
S'kish shtete as njeri
Ky vend me erė u bė Atdhe.
Aty me shekuj e mijėvjeēarė
jetuan
Kullėn e Babilonit ndėrtuan
Deshėn tė ngjiten nė Qiell tek
Zoti
Kėshtu punuan mot pas moti.
Ndėrtuan njė kohė tepėr tė
gjatė
Derisa Zoti ua dėrgoi "dhuratė"
Pėrmbytjen e Madhe me
shtrėngatė
Pėr tė zhdukur kėtė popull tė
ngratė.
U pėrzie Tokė e Qiell
U errėsua Hėnė e Diell
Ēdo gjė dridhej e pėrdridhej
Gjithė ky popull lebetitej
Dhe nė fund s'mbet kushė i
gjallė
Pėrveē Feniksit Shqiptar.
Ai u mbyt, u dogj nė Shumeri
Dhe u ringjallė pėrsėri
Nga hiri i vet u rilindė
Tutje, larg, nė Atlantidė.
Nė atė ishull gjeti atdhenė
Feniksi ynė ngriti folenė
Atje Shumerėt e stėrlashtė
Morėn emrin e ri - Atlashtė.
Por kur ishte nė kulm tė fuqisė
E godet forca e Perėndisė
U fundos gjithė Atlantida
Dhe Atlashtėt, porsi drita
Morėn sėrish rrugėn e kthimit
Gjetėn vendet e shpėtimit.
Se Feniksi nuk u mposht
Atlashti i urtė me emrin Thot
I priu popullit nėpėr det
Nė tokė tė Khemit (Kthemit)** u
kthye
Nga kish ardhė populli i vet
Piramidat filloi me ndėrtue.
Atlashtėt u shpėrndanė
gjithandej
Rreth Mesdheut e mė tej
Nė Shumeri e Feniki
Nė Kaukaz e Anatoli
Nė Etruri e Pellazgji
Nė tė bukurėn Iliri.
U lindėm si Shumerė
U vjetėruam si Atlashtė
U mplakėm si Pellazgė
U rilindėm si Ilirė
U burrėruam porsi Arbėr
Dhe jetojmė si Shqiptarė
Se mbi Dhé jemi tė Parė.
Kemi Atlantidėn, Shumerinė
Tokėn e Kthemit, Pellazgjinė
Kem Ilirinė e Arbėrinė
Shqiponjėn tonė - Shqipėrinė.
Kėshtu ishte, kėshtu mbeti
Kėshtu filloi, kėshtu vazhdoi
Kėshtu desh Hyu, Zoti, Perėndia
E para, e pėrjetshme tė jetė
Shqipėria.
Feniksi ynė Shqiptar
Nėpėr shekuj e mijėvjeēarė
Herė u dogj e herė u poq
Herė u vra e herė u ndoq
Herė vdiq, herė u ringjallė
Por mbet gjithmon Shqiptar.
Pėr tė Atdheu dhe e vėrteta
Janė mė tė shtrenjtė se vetė
jeta
Ndaj nuk trembet, nuk tėrhiqet
As nga vdekja, as nga rreziqet.
Pėr Liri e pėr Shqipėri
Bjen e ngritet pėrsėri
Bėhet shkrumb e bėhet hi
Derdh gjak tė vjetėr e gjak tė
ri
Qė Shqiptarėt e Shqipėria
Tė jetojnė tė lirė nė Atdhe
Derisa tė ekzistojė Gjithėsia
Dhe tė ketė jetė mbi Dhé.
Herė Sizif e herė Feniks
Herė nė sulm, herė nė tėrhekje
Ky Shqiptari trim, fisnik
Herė nė luftė, herė nė
pėrpjekje
Herė si grua, herė si burrė
As fiton, as mposhtet kurrė.
Ėshtė vendim, vullnet Hyjnie
Qė Feniksi kurrė mos zhduket
Ėshtė ky urdhėr Perėndie
Qė Shqiptari tė mos shuhet.
--------------------
*)-Shumeria /Vendi me shumė
erė/ Babilonia
e mėvonshme/Mesopotamia e mė
pastajme/Iraku
qendror i sotėm.
**)-Khemi/Kthemi, Vendi i
Kthimit/Egjypti i Lashtė
i Faraonėve (Farės sonė,
Fisit tonė)
BIOGRAFIA E SHKURTĖR E AUTORIT
Shefki Ollomani u
lind nė vitin 1959 nė fshatin Tuhin tė rrethit tė Kėrēovės. Shkollėn
tetėvjeēare e ka kryer nė vendlindje, kurse shkollėn e mesme nė gjimnazin "Zef
Lush Marku" nė Shkup. Ka tė kryer 3 vite tė Fakultetit Juridik nė Prishtinė.
Si aktivist dhe
veprimtar ilegal i OMLK-sė, nė Shtator 1982 detyrohet tė ndėrpresė studimet
dhe tė emigrojė nė Zvicėr, ku qėndron deri nė Vjeshtė tė vitit 1985.
Nė Zvicėr angazhohet
nė rradhėt e LR(S)SHJ-sė, sot LPK, si bashkėpunėtor dhe pastaj si anėtar i
Redaksisė sė "Zėrit tė Kosovės", janar 1985 - nėntor 1987.
Ishte anėtar i
Redaksisė sė organit intern tė MLK-sė - "Pararoja", 1985 - 1987.
Gjatė viteve 1987 -
1990 ka qenė Redaktor Pėrgjegjės (nė cilėsinė e Kryeredaktorit) i organit
intern tė GKK-sė - "Rruga e Revolucionit".
Gjatė viteve 1991 -
1992 ka qenė Redaktor Pėrgjegjės (nė cilėsinė e Kryeredaktorit) i organit tė
ORSH-sė - "Kushtrimi i Lirisė".
Nė vitet 2002 - 2003
ka qenė Sekretar i Kolegjiumit tė Redaksisė sė organit tė FBKSH-sė -
"Ribashkimi i Shqipėrisė".
Nga viti 2004 ėshtė
krijues i pavarur (pa parti).
Merret me poezi dhe
publicistikė.
Deri tani ka botuar
3 vėllime me poezi, me titull: Vargje lirie pėr Atdheun (Shkup
2004),
Pėr lirinė, pėr Shqipėrinė (Shkup 2005) dhe Zgjohu,
ngritu Shqipėri! (Shkup 2009). Si dhe 6 libra publicistik me titull:
Nė rrugė drejtė Lirisė (Shkup 2004), Shqipėria Etnike (Shkup
2007), Ēėshtja Kombėtare Shqiptare (Shkup 2008), Leka i Madh
(Shkup 2010), Atlantida, Pellazgjia dhe Iliria (Shkup 2010) dhe
Thoti i Atlantidės (2010).
Ky ėshtė Libri i tij
i Dhjetė qė ia boton Shtėpia Gazetaro-Botuese SHKUPI nga
Shkupi.
|
