|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
FERIT
RAMA
Hyrje
Ferit
Rama u lind nė fshatin Shėmill, komuna Bradashash, qarku Elbasan, mė 17
dhjetor 1948.
Shkollėn e mesme pedagogjike Luigj Gurakuqi e
kreu nė Elbasan, si dhe studimet e larta, nė degėn gjuhė-letėrsi, e kreu nė
universitetin Aleksandėr Xhuvani, po nė Elbasan.
Pėr 43 vjet me radhė ka punuar si mėsues nė
fshatrat e Peqinit, tė zonės sė Bradasheshit e nė vendlindje. Aktualisht ka
dalė nė pension.
Ka filluar tė botojė poezi nė organet letrare tė
kohės qysh nga viti 1965. Ka botuar kėta libra me poema pėr fėmijė:
-Kėnga e millonait, nė vitin 1982
-Kėngėt e Bubulinės, nė vitin 1987
Kurse pėr tė rritur ka botuar kėta libra me
poezi:
-Zjarri i lotit, 1999
-Zogjtė e vendlindjes, 2001
- Harlisje, 2004
-Varkėzat e vjeshtės haiku 2017
Krijimet e tij janė pėrfshirė nė disa
antologji. Poezia e tij haiku ėshtė botuar nė Maqedoni dhe nė revistėn e
Haikut Internacional, nė Tokio, Japoni.
Ėshtė vlerėsuar disa herė me ēmime nė konkurset
me karakter kombėtar dhe mbarėkombėtar, brenda dhe jashtė vendit.
ĖSHTĖ NJĖ VEND
Ėshtė njė vend
ku secila dorė
mė bėhet degė e blertė,
me zogj e bletė.
Pas ngjizjes sė frutit,
qershitė e pjeshkat,
kumbullat e mollėt,
mbi krye, nėn diell,
petalet mi ngrenė ylberė
e nė udhė mi shtrojnė.
Mjeshtri mė i madh i botės,
mbi degė trėndafili a mbi ftua,
i bie njė violine magjike
e kėngės ia merr pėr mua.
Ėshtė njė vend
ku, sa herė bėj tė iki,
lėvizin nga vendet
gurėt e varreve,
marrin trajta njerėzish
e nga pas mė ndjekin
me mallkime e sharje.
Ėshtė njė vend,
ah, ėshtė njė vend, mor mik,
ku guri i udhės
mė mban kėmbėn,
mė bėn tė thyej qafėn
e mė thotė: Mos ik!
Sa herė bėj tė iki,
prej kohėsh tė harruara,
mė del njė fėmijė nė udhė,
me fytyrė, shtat e gjeste si unė,
me zė e me shenja mė thotė:
Ku do tė shkosh,
i paudhė?!
VALLJA E BRADASHASHIT
O usta, ti ngrije lart gėrnetėn
edhe ndizma vallen Bradasheshe,
se mė theri malli pėr tė shkretėn,
dhe mė gjunjė ta kėrcej, po deshe.
E ka shpikur, thonė, plaku Feze,
kur nė shishe kishte pak raki
e nė sofrėn me tė varfrėn meze
e pat dehur veē gėrnetė e tij.
E ta nisėsh shtruar e ngadalė,
siē ka qenė e mjera jeta jonė;
mė pastaj trazoje det me valė,
siē i patėm ėndrrat pėrgjithmonė.
Ngrihemi, rrėzohemi nė valle,
djersa rrjedh, po lodhjen hedhim tej;
tutje hedhim brenga edhe halle
edhe ndiejmė ē'gjak na rrjedh nė dej.
Nėpėr valė tė valles kur jam hedhur,
silueta pleqsh nė mend mė ranė
e mbi kaq valltarė me shpirt tė thekur,
virtuozė m'u ngritėn dy Osmanė. 1)
Gojėhapur para jush kam mbetur.
Ē'mrekulli t'ju shihje, o tė gjorė,
ndėr ekstazė lumturie dehur,
kur ju dridhej kėmbė, shtat e dorė...
Ne nė valle jemi si llagari
e askush tė ligė nė zemėr s'ka.
Plakut Feze i ndriēoftė varri,
ty t'u ndrittė shpirti, o usta !
---------------------------------------------------
1) Osman Mullahu nga fshati Petresh e Osman Skura nga
fshati
Karakullak tė komunės sė Bradasheshit, nė rrethin e Elbasanit.
PA LAJM
Gjurmėve tė tua rritet bari
e unė vendlindjen sta di.
Pa lajm,
durimi mu thye
e rrotull mė vjen njė shpend i zi.
Oooo! Vrama shpendin mbi krye!
KTHIMI I MĖRGIMTARIT
Gur i rrugės nuk mė dashka,
kur u ēikka, ikka, shkaska,
qen i portės nuk mė qaska,
po mė lė tė pres pėrjashta.
Po veē nėna, oh, veē nėna,
ma njeh zėrin qė nga brenda,
qan e qesh si mendjelėna,
njė mijė gaze, njė mijė brenga.
Gur, o gur, dhe ty tė desha,
ta kam ndjerė mallin nė eshtra,
shtyva vera e shtyva vjeshta,
mbajta veten me gėnjeshtra.
Qen, o qen, tė rėntė tėrboja!
Ēbesė ke? Si mė harrove?
Pse po leh, tu thaftė goja!
Qė kėlysh mu qepe rrodhe.
Qeni nis mė prek me kėmbė,
fėrgėllon si shpirt njeriu,
guri gurit i ēon zėnė,
porta qeshi a trokėlliu?
Po del nėna, oh, del nėna
Ēdritė mbi krye mi ka rėnė!
Pėrmbi ballė i ulet hėna.
Thotė fjalė a kėndon kėngė?
Nėnė, moj, sa herė tė thirra,
pranė ti ndjeva sy e dorė,
nė tė liga e nė tė mira,
zėri yt mė ndezi horė.
Nėnė, moj!
NIMFA
Kur ndjeva sė pari pėr nimfa,
kam dashur tė kisha njė nimfė.
Nga mendja pėr pak sa s'lajthita,
vrapova nė breg e nė brinjė.
Dhe isha e s'isha fėmijė.
Me zjarrin qė digjet i riu,
u nisa si era pėr udhė,
po gjė nuk i thashė njeriu,
se bota, kur nisesh me bujė,
ta marrin dhe nimfėn nėn ujė.
Dhe mbrėmjet nėn shelgje mė zunė,
buzė uji mė zuri agsholi
e syri m'u lodh i pagjumė,
me ditė, me net, buzė gjoli,
po nimfa prej ujit nuk doli.
Drobitur, sa mė nuk rrėfehet,
i qahem njė plaku tė bardhė,
qė bredh buzė gjolit me delet.
"Po mė dhimbsesh fort,- tha, - mor djalė,
po nimfa prej ujit ka dalė..."
Kėrkova nė pyll e nė zhur
e udha kėmbėt m'i griu.
S'e di as dhe sot qė jam burrė,
ajo qė rininė ma piu,
qe nimfė a bijė njeriu.
ĒMĖ BĖRE!
Ēmė bėre, moj molla majhoshe!
Me purpur tė faqes mė joshe,
Ca fjalė prej ėndrre mė the.
Me hoj e me mjaltė mė mposhte
e rashė i vdekur pėrdhe.
Sėrishmi mė kėmbė mė ngrite,
me hoj e me mjaltė mė gostite,
magjira mė bėre pa zė.
Ca pranga pėr kėmbėsh mė ngjite
e prangat i mbaj pėr gjithnjė.
|
