|
Jeni tė pasigurtė pėr dallimet midis njė sociopati dhe njė
psikopati? Nėse po, ju nuk jeni tė vetmit sepse shumė psikiatėr,
psikologė ligjorė, kriminologė dhe punonjės tė policisė gabimisht pėrdorin
terminologjinė sociopatike dhe psikopatike nė mėnyrė tė vazhdueshme.
Edicioni i pestė i Manualit Diagnostik dhe Statistikor tė Ērregullimeve
Mendore (DSM-5), lėshuar nga Shoqata Psikiatrike Amerikane (2013), liston
edhe sociopatinė dhe psikopatinė nėn titullin e Ērregullimeve tė
Personalitetit Antisocial (ĒPAS). Kėto ērregullime ndajnė shumė tipare tė
zakonshme tė sjelljes, tė cilat ēojnė nė konfuzionin midis tyre. Tiparet
kryesore qė kanė tė pėrbashkėta sociopatėt dhe psikopatėt pėrfshijnė:
-
Mosrespektimi i ligjeve dhe i zakoneve shoqėrore
-
Mosrespektimi i tė drejtave tė tė tjerėve
-
Dėshtimi pėr tė ndjerė faj apo keqardhje
-
Njė tendencė pėr tė shfaqur sjellje tė dhunshme ose agresive
Pėrveē ngjashmėrive tė tyre, sociopatėt dhe psikopatėt gjithashtu kanė
karakteristikat unike tė sjelljes dhe origjinės e tyre. Sociopatėt tentojnė
tė jenė tė shqetėsuar dhe irritohen me lehtėsi. Ata janė tė paqėndrueshėm
dhe tė prirur ndaj shpėrthimeve emocionale, duke pėrfshirė edhe sulmet e
zemėrimit. Ata kanė mė shumė gjasa se psikopatėt tė jenė tė paarsimuar dhe
tė jetojnė nė shtresat e varfra tė shoqėrisė. Ata ndonjėherė nuk janė nė
gjendje tė mbajnė njė punė tė qėndrueshme ose tė qėndrojnė nė njė vend pėr
shumė kohė. Shpesh ėshtė e vėshtirė, por jo krejtėsisht e pamundur pėr
sociopatėt qė tė formojnė lidhje me tė tjerėt. Shumė sociopatė janė nė
gjendje tė krijojnė njė lidhje me njė individ ose grup tė caktuar, edhe pse
nuk kanė respekt pėr shoqėrinė apo rregullat e saj nė pėrgjithėsi. Prandaj,
lidhjet kuptimplotė tė njė sociopati do tė jenė tė pakta nė numėr dhe tė
kufizuara nė fushėveprim. Nė sytė e tė tjerėve, sociopatėt nė pėrgjithėsi
duket tė jenė shumė tė shqetėsuar ose tė ērregullt. Ēdo krim i kryer nga njė
sociopat, duke pėrfshirė edhe vrasjen, do tė priret tė jetė haptazi, spontan
dhe jo i planifikuar. Pėr shkak tė sjelljes sė tyre dhe dukjes tė ērregullt,
pėr profesionistėt dhe joprofesionistėt, sociopatėt janė mė lehtė tė
identifikueshėm se sa psikopatėt.
Ndryshe nga sociopatėt, psikopatėt nuk janė nė gjendje tė formojnė lidhje
emocionale ose tė bashkėndjejnė pėr tė tjerėt. Psikopatėt kanė tendencė tė
jenė agresivė dhe dinakė nga natyra. Ata i shohin tė tjerėt si objekte pėr
zbavitje. Megjithėse nuk kanė ndjeshmėri, psikopatėt shpesh kanė
personalitete ēarmatosėse madje edhe simpatike. Ata janė shumė manipulues
dhe lehtė mund tė fitojnė besimin e njerėzve. Ata mėsojnė tė imitojnė
emocionet, pėrkundėr pamundėsisė sė tyre pėr ti ndier ato dhe do tė duken
normal pėr njerėzit qė nuk dyshojnė. Psikopatėt shpesh janė tė arsimuar mirė
dhe mbajnė punė tė qėndrueshme. Kur kryejnė krime, ata planifikojnė
paraprakisht me kujdes ēdo detaj dhe shpesh kanė tė planifikuara edhe plane
tė emergjencės. Ata duken gjakftohtė nė njė krizė.
Nga pikėpamja diagnostike, etiologjia ose shkaku i psikopatisė ėshtė i
ndryshėm nga ai i sociopatisė. Konsiderohet se psikopatia ėshtė rezultat i
natyrės (gjenetikės), ndėrsa sociopatia ėshtė rezultat i mjedisit.
Psikopatia ėshtė e lidhur me njė defekt fiziologjik qė rezulton nė mos
zhvillimin e njė pjese tė trurit pėrgjegjės pėr kontrollin e impulsivitetit
dhe emocioneve. (Bouchard, Lykken, McGue, Segal & Tellegen, 1990).
Referencat:
American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and Statistical Manual
of Mental Disorders. (5th Edition) f.654-662. Washington, DC.
Bouchard, T.vJ., Jr., Lykken, D.vT., McGue, M., Segal, N.vL. and Tellegen,
A. (1990). Sources of human psychological differences: The Minnesota Study
of Twins Reared Apart.Science 250 (4978), pp. 223228.
|
