QĖLLIMI I MONOTEIZMIT
Qėllimi kryesor i besimeve monoteiste sot, ėshtė besimi nė njė
Zot tė vetėm, nėnshtrimi dhe frika ndaj tij, ku ēdo gjė qė ndodhė nė mbarė
rruzullin tokėsor tė mbėshtetet nė fuqinė mbinatyrore tė quajtur Zot. Nė
fund mund tė themi qė besimi ėshtė njė pėrjetim psikik dhe si i tillė pėrbėn
anėn subjektive tė fesė. Ai nuk ėshtė vetėm njė besim i zakonshėm. Aty
vėrehet njė lidhje e fortė e vullnetit pėr njė fuqi absolute, ku individi
gjen tė vėrtetėn dhe rehatinė e kėnaqėsinė shpirtėrore. Me anė tė adhurimit
tė shenjtorėve apo profetėve tė Zotit, mund tė eliminojmė sjelljet negative
qė kemi, qėndrimet shtazarake qė kemi ndaj njerėzve, tė krijojmė dhe
zhvillojmė dashuri ndaj njėri tjetrit, siē na mėson edhe vet besimi fetar.
MONOTEIZMI NĖ EGJIPITIN E LASHTĖ
Historia e besimeve fetare ėshtė aq e lashtė sa vet historia
njerėzore. Krijimi i shteteve nė atė kohė kishte njė rėndėsi tė madhe, pasi
nė to u zhvillua kultura, arti, letėrsia dhe shkenca. Kėto krijime kishin
zėnė vend nė Babiloni, Kinė dhe Egjipt. Gjatė kėsaj kohe, njė rol tė
veēantė kanė luajtur besimet fetare politeiste. Njė ndėr vendet qė pėrqafoi
kėtė gjė ishte Egjipti. Qysh nė atė kohė ishin ndėrtuar tempuj tė ndryshėm
nga Faraonėt egjiptian, tė cilėt besonin nė zotėra tė shumtė, duke bėrė
adhurime pėr ta. Mbreti Amon (qė egjiptianėt e konsideronin si Zotin
kryesor) ishte krijuesi i ēdo gjėje nė tokė dhe nė qiell. Njerėzit e tij
(Amonit) ishin tė menēur, tė pasur dhe me shėndet tė mirė. Me kalimin e
kohės, nė Egjipt filloi tė zbehej politeizmi, pasi faraoni me emrin Akenaton ishte
krijuesi i parė i monoteizmit nė Egjipt. Sipas tij, perėndia i vėrtetė
ėshtė Dielli dhe tė gjithė njerėzit duhet ti besojnė atij. Po ashtu,
Akenatoni besonte qė perėndia Diell pėrbėhet prej dy gjinive Mashkull dhe
Femėr. Nė vitin 1344 para Krishtit, ai ndėrtoi tempullin e parė monoteist nė
Egjipt me emrin Al-Amarna me qėllim qė njerėzit tė luteshin nė njė perėndi
tė vetme siē ishte Dielli, duke shpėrfillur kėshtu politeizmin qė e kishte
kapluar nė atė kohė Egjiptin. Mė vonė, faraoni u martua me gruan e quajtur Nefertiti, ku
sė bashku sunduan pėr 12 vite nė Egjipt, dhe duke ruajtur monoteizmin e
tyre. Gjatė martesės, lindėn njė djalė ku e pagėzuan me emrin Tutankamon, i
cili pas vdekjes sė tė atit do ta merrte vendin nė duart e tij. Si u mendua,
ashtu edhe u bė. Pas vdekjes sė tij, Akenatoni u varros nė vendin e
quajtur Lugina e mbretėrve, nė vendin Luxory (qė ishte edhe kryeqytet i
Egjiptit), ku mė pas qyteti e mori emrin Teba. Zakonisht nė kėtė vend
varroseshin faraonėt mė me zė nė Egjipt, ku kishin lėnė gjurmėt e tyre gjatė
sundimit.
Ishte e pamundur qė edhe pas vdekjes sė Akenatonit tė
mbizotėronte monoteizmi nė vend, sepse djali i tij Tutankamoni pėrbuzi ēdo
gjė qė kishte bėrė i ati i tij. Pėrsėri nė Egjipt ishte rikthyer besimi nė
shumė zotėra, duke shkatėrruar ēdo gjė qė kishte ndėrtuar faraoni Akenaton.
Qėllimi kryesor i tij (Tutankamonit) ishte qė pėrmes politeizmit ta mbante
tė bashkuar mbarė Egjiptin. Mirėrpo, nuk qėndroi gjatė nė pushtet pasi vdiq
nė moshėn 18 vjeēare. Rreth vdekjes sė tij ekzistojnė disa ide: Mjeku me
emrin Arizon thotė qė vdekja e Tutankamonit ndodhi nga Tuberkulozi.
Me kalimin e kohės, kjo teori rreth sėmundjes sė faraonit 18
vjeēar nuk e shikoi me sy tė mirė mjeku Gray, duke konstatuar qė vdekja tij
u shkaktua nga dėmtimi i kockave nė kokė.
Ndėrsa sot, vdekja e tij mbetet njė enigmė e pazgjidhur nė
historinė e njerėzimit. Disa mendimtarė e mbėshtesin vdekjen e tij nė
problemet familjare siē ishte martesa e hershme qė mė pas i sollėn trauma
faraonit tė ri (i cili u martua nė moshėn 9 vjeēare) me gruan Ankesenamon,
ku sė bashku jetuan nė qytetin e ndėrtuar nga i ati i tij Egjipti mbeti nė
njė kohė kritike. Ramseti i II (I biri i Tutankamonit) erdhi nė krye tė
vendit. Gjatė sundimit tė tij, nė vitin 1266-1269 para Krishtit ndėrtoi
tempullin e parė politeist AMBUS-SIMBEL, qė shėnoi edhe fundin e politeizmit
nė Egjipt. Por mbetet pėr tu theksuar se tradita, kultura dhe arti i lashtė
egjiptian luajnė njė rol tė pazėvendėsueshėm, jo vetėm nė kohėn antike, por
edhe nė ditėt e sotme.
MONOTEIZMI SOT
Nė besimin fetar, monoteizmi (nga greqishtja monos njė, dhe
theos Zot) ėshtė besim nė ekzistimin e njė hyjnie ose Zoti, ose nė
njėshmėrinė e Zotit. Nė kontekstin Perėndimor, koncepti i monoteizmit priret
tė dominohet nga koncepti i Zotit tė besimeve fetare tė Abrahamit dhe
konceptin Platonik tė Zotit. Ndėrkaq, monoteizmi ėshtė njė proces gradual qė
pėrfshin nocionet henoteistike dhe panenteistike (qė pėrfshijnė Zotin si
krijues apo si fuqi prapa Universit dhe si burim moral Universal).
|