Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - FILLET E MONOTEIZMIT NĖ EGJIPT

Shkruan: Argjira UKIMERI

      

FILLET E MONOTEIZMIT NĖ EGJIPT

 

            Nė besimin fetar, monoteizmi (nga greqishtja monos – njė, dhe theos – Zot) ėshtė besim nė ekzistimin e njė hyjnie ose Zoti, ose nė njėshmėrinė e Zotit. Nė kontekstin Perėndimor, koncepti i monoteizmit priret tė dominohet nga koncepti i Zotit tė besimeve fetare tė Abrahamit dhe konceptin Platonik tė Zotit. Ndėrkaq, monoteizmi ėshtė njė proces gradual qė pėrfshin nocionet henoteistike dhe panenteistike (qė pėrfshijnė Zotin si krijues apo si fuqi prapa Universit dhe si burim moral Universal).

 

 

 

           

            QĖLLIMI I MONOTEIZMIT

 

            Qėllimi kryesor i besimeve monoteiste sot, ėshtė besimi nė njė Zot tė vetėm, nėnshtrimi dhe frika ndaj tij, ku ēdo gjė qė ndodhė nė mbarė rruzullin tokėsor tė mbėshtetet nė fuqinė mbinatyrore tė quajtur Zot. Nė fund mund tė themi qė besimi ėshtė njė pėrjetim psikik dhe si i tillė pėrbėn anėn subjektive tė fesė. Ai nuk ėshtė vetėm njė besim i zakonshėm. Aty vėrehet njė lidhje e fortė e vullnetit pėr njė fuqi absolute, ku individi gjen tė vėrtetėn dhe rehatinė e kėnaqėsinė shpirtėrore. Me anė tė adhurimit tė shenjtorėve apo profetėve tė Zotit, mund tė eliminojmė sjelljet negative qė kemi, qėndrimet shtazarake qė kemi ndaj njerėzve, tė krijojmė dhe zhvillojmė dashuri ndaj njėri tjetrit, siē na mėson edhe vet besimi fetar.

 

 

            MONOTEIZMI NĖ EGJIPITIN E LASHTĖ

 

            Historia e besimeve fetare ėshtė aq e lashtė sa vet historia njerėzore. Krijimi i shteteve nė atė kohė kishte njė rėndėsi tė madhe, pasi nė to u zhvillua kultura, arti, letėrsia dhe shkenca. Kėto krijime kishin zėnė vend nė Babiloni, Kinė dhe Egjipt. Gjatė kėsaj kohe, njė  rol tė veēantė kanė luajtur besimet fetare politeiste. Njė ndėr vendet qė pėrqafoi kėtė gjė ishte Egjipti. Qysh nė atė kohė ishin ndėrtuar tempuj tė ndryshėm nga Faraonėt egjiptian, tė cilėt besonin nė zotėra tė shumtė, duke bėrė adhurime pėr ta. Mbreti Amon (qė egjiptianėt e konsideronin si Zotin kryesor) ishte krijuesi i ēdo gjėje nė tokė dhe nė qiell. Njerėzit e tij (Amonit) ishin tė menēur, tė pasur dhe me shėndet tė mirė. Me kalimin e kohės, nė Egjipt filloi tė zbehej politeizmi, pasi faraoni me emrin Akenaton ishte krijuesi i parė i monoteizmit nė Egjipt. Sipas tij, perėndia i vėrtetė ėshtė Dielli dhe tė gjithė njerėzit duhet t’i besojnė atij. Po ashtu, Akenatoni besonte qė perėndia Diell pėrbėhet prej dy gjinive Mashkull dhe Femėr. Nė vitin 1344 para Krishtit, ai ndėrtoi tempullin e parė monoteist nė Egjipt me emrin Al-Amarna me qėllim qė njerėzit tė luteshin nė njė perėndi tė vetme siē ishte Dielli, duke shpėrfillur kėshtu politeizmin qė e kishte kapluar nė atė kohė Egjiptin. Mė vonė, faraoni u martua me gruan e quajtur Nefertiti, ku sė bashku sunduan pėr 12 vite nė Egjipt, dhe duke ruajtur monoteizmin e tyre. Gjatė martesės, lindėn njė djalė ku e pagėzuan me emrin Tutankamon, i cili pas vdekjes sė tė atit do ta merrte vendin nė duart e tij. Si u mendua, ashtu edhe u bė. Pas vdekjes sė tij, Akenatoni u varros nė vendin e quajtur “Lugina e mbretėrve”, nė vendin Luxory (qė ishte edhe kryeqytet i Egjiptit), ku mė pas qyteti e mori emrin Teba. Zakonisht nė kėtė vend varroseshin faraonėt mė me zė nė Egjipt, ku kishin lėnė gjurmėt e tyre gjatė sundimit.

 

 

            Ishte e pamundur qė edhe pas vdekjes sė Akenatonit tė mbizotėronte monoteizmi nė vend, sepse djali i tij Tutankamoni pėrbuzi ēdo gjė qė kishte bėrė i ati i tij. Pėrsėri nė Egjipt ishte rikthyer besimi nė shumė zotėra, duke shkatėrruar ēdo gjė qė kishte ndėrtuar faraoni Akenaton. Qėllimi kryesor i tij (Tutankamonit) ishte qė pėrmes politeizmit ta mbante tė bashkuar mbarė Egjiptin. Mirėrpo, nuk qėndroi gjatė nė pushtet pasi vdiq nė moshėn 18 vjeēare. Rreth vdekjes sė tij ekzistojnė disa ide: Mjeku me emrin Arizon thotė qė vdekja e Tutankamonit ndodhi nga Tuberkulozi.

            Me kalimin e kohės, kjo teori rreth sėmundjes sė faraonit 18 vjeēar nuk e shikoi me sy tė mirė mjeku Gray, duke konstatuar qė vdekja tij u shkaktua nga dėmtimi i kockave nė kokė.

            Ndėrsa sot, vdekja e tij mbetet njė enigmė e pazgjidhur nė historinė e njerėzimit. Disa mendimtarė e mbėshtesin vdekjen e tij nė problemet familjare siē ishte martesa e hershme  qė mė pas i sollėn trauma faraonit tė ri (i cili u martua nė moshėn 9 vjeēare) me gruan Ankesenamon, ku sė bashku jetuan nė qytetin e ndėrtuar nga i ati i tij Egjipti mbeti nė njė kohė kritike. Ramseti i II (I biri i Tutankamonit) erdhi nė krye tė vendit. Gjatė sundimit tė tij, nė vitin 1266-1269 para Krishtit ndėrtoi tempullin e parė politeist AMBUS-SIMBEL, qė shėnoi edhe fundin e politeizmit nė Egjipt. Por mbetet pėr tu theksuar se tradita, kultura dhe arti i lashtė egjiptian luajnė njė rol tė pazėvendėsueshėm, jo vetėm nė kohėn antike, por edhe nė ditėt e sotme.

 

 

            MONOTEIZMI SOT

 

            Nė besimin fetar, monoteizmi (nga greqishtja monos – njė, dhe theos – Zot) ėshtė besim nė ekzistimin e njė hyjnie ose Zoti, ose nė njėshmėrinė e Zotit. Nė kontekstin Perėndimor, koncepti i monoteizmit priret tė dominohet nga koncepti i Zotit tė besimeve fetare tė Abrahamit dhe konceptin Platonik tė Zotit. Ndėrkaq, monoteizmi ėshtė njė proces gradual qė pėrfshin nocionet henoteistike dhe panenteistike (qė pėrfshijnė Zotin si krijues apo si fuqi prapa Universit dhe si burim moral Universal).