ĒJANĖ PARADOKSET?
Paradokset janė tė gjithė ata faktorė e ato dukuri qė rrinė dhe
mund tė ekzistojnė vetėm bashkė, ndonėse mendja e kufizuar e njeriut as nuk
e kupton , as nuk e pranon njė fakt tė tillė. Pėr shembull kėnaqėsia e
pakėnaqėsia, gėzimi e dėshpėrimi, lumturia e fatkeqėsia, dija e padija,
errėsira e drita, e mira dhe e keqja, kujtesa e harresa, frika e guximi,
lindja e vdekja, etj. Tė gjitha kėto ekzistojnė e rrinė bashkė. Ose, shpesh
herė edhe i ndėrrojnė vendet e tyre, por asnjėra syresh nuk mund tė
eliminohet. Sepse, nėse eliminojmė njėrėn prej tyre kemi eliminuar edhe
tjetrėn. Sepse , pa pakėnaqėsi ska kėnaqėsi, pa dėshpėrim ska gėzim, pa
fatkeqėsi ska as fat, pa mėrzi ska as lumturi, pa padije ska as dije, pa
errėsirė ska as dritė, pa tė keqen smund tė jetė as e mira, pa harresė
ska as kutesh, pa frikė ska as guxim, pa shėmti ska as bukuri, pa qyqani
ska as burrėri, pa vdekje ska as smund tė ketė lindje.
Ai qė paradokset qė e
rrethojnė i kupton, i pranon dhe pajtohet me ta , pa kundėrshtim dhe nė
mėnyrė tė qetė, ai ėshtė njeri i lumtur. Kurse ai qė bėn tė kundėrtėn, ai
tėrė jetėn e kalon nė mėrzi.
Mirėpo, hareja ėshtė edhe
mė shumė se kėnaqėsia, gėzimi e lumturia bashkė. Kur njeriu ėshtė edhe i
kėnaqur edhe i gėzuar edhe i lumtur pėr tė vetmin fakt se ėshtė, se ekziston
dhe se e kupton jetėn , me tė gjitha anėt e saj pozitive e negative, si njė
dhuratė me vlerė tė paēmueshme, atėherė njeriu ėshtė i hareshėm. Njeriu i
hareshėm, pėr egoistėt ose pėr njerėzit me mendje tė kufizuar nuk ėshtė
aspak serioz dhe madje nuk ėshtė as tamam! Tė gjitha kanė dėgjuar pėr
Nastradinin e anektodave. Kur bėnte mot i bukur ai gėzohej. Por, edhe kur
bėnte mot i lig ai, prapė gėzohej. Po tash, kur bėn mot i lig, pėrse
gėzohesh, Nastradin ? e pyetnin. Tash gėzohem sepse pas motit tė lig
prapė do tė vijė mot i bukur.
Njeriu i hareshėm i do tė
gjitha. Njeriu i hareshėm u gėzohet tė gjithėve dhe tė gjithave qė ka jeta.
Njeriu i hareshėm
dashurinė dhe gėzimin e vet as nuk ua imponon as nuk ua mohon tė tjerėve.
Njeriu i hareshėm vetėm rrezaton gėzim e dashuri, sikurse dielli qė rrezaton
dritė e nxehtėsi. Ato i merr kush do, ato i refuzon kush nuk i do.
KULMI I VETĖDIJES KUANTIKE
Kur shikuesi me anėn e vetėdijes sė vet kaustike bashkėdyzohet
me njė pamje tė bukur ai atėherė shndėrrohet nė pamjen e bukur. Kur dėgjuesi
me vetėdijen e vet bashkėdyzohet me ndonjė muzike frymėzuese, ai atėherė
shndėrrohet nė atė muzike.
Kulmi i vetėdijes
kauntike arrihet kur njeriu bashkėdyzohet me gjithėsinė ose me Zotin.
KUSH ĖSHTĖ ZOTI ?
Zoti ėshtė i vetėkrijuari
dhe krijuesi i gjithėsisė e i asgjėsisė. Zoti nuk ka formė as fillim, as
mbarim. Zoti nuk ka pamje , as formė, as ngjyrė, as shije, as erė tė
caktuar. Zoti ngėrthen nė vetvete tė gjitha pamjet , tė gjitha ngjyrat, tė
gjitha shijet e tė gjitha erėrat e mundshme.
Zoti ėshtė edhe pėrtej
teheve tė gjithėsisė e cila edhe mė tutje zgjerohet. Zoti i tejkalon tė
gjitha dimensionet hapėsinore e kohore nė kuptimin e mendjes sė kufizuar
njerėzore e cila njeh vetėm kohė njėvijore qė mbėshtetet nė kujtesėn e vet
tė vazhduar qė pėrdorė si pikė tė brendshme referuese egon e vet. Prandaj,
mendja e kufizuar nė kohė e nė hapėsirė, duke u mbėshtetur nė pėrvojėn e
vet, mendon se edhe Zoti edhe shpirti edhe energjia duhet ta kenė njė fillim
tė vetin, duhet ta kenė tė kaluarėn edhe tė tashmen e vet.
Nė tė vėrtetė, vetėm
mendja dinamike e ka tė qartė se Zoti ėshtė i amshueshėm, sepse ai ėshtė
vetėm nė tė tashmen, vetėm nė prezent. Sepse vetėm e tashmja ka tė kundėrtėn
e vet. Nuk duhet ngatėrruar tė kaluarėn me tė tashmen , sepse e kundėrta e
sė kaluarės ėshtė e ardhmja. Vetėm e tashmja ėshtė e amshueshme, e
pazėvendėsueshme dhe e pakundėrshtueshme. Sepse,. Vetėm Zoti, shpirti e
energji-informatat janė tė pazėvendėsueshėm, tė pakundėrshtueshėm. Tė tjerat
shkojnė e vijnė e ndryshojnė vazhdimisht.
Zoti ėshtė i
gjithėdijshėm dhe i plotfuqishėm, sepse Zoti ėshtė absolut me dije e me
forcė. Zoti ėshtė gjithkund, sepse Zoti ėshtė i gjithėpranishėm. Tė gjitha
shfaqjet ose manifestimet fizike, bimore e biologjike janė shfaqje, ose
manifestime tė Zotit. Edhe ne njerėzit jemi pjesė e shpirtit tė pakufishėm
tė Zotit, jemi pjesa e fundit dhe pėrfundimtare e menēurisė sė Zotit.
Gjuha e Zotit ėshtė
heshtja, por zėdhėnėsja e tij kryesore ėshtė Muzika.
Forca e Zotit ėshtė
dashuria, sepse burimi pėrfundimtar dhe zemra e tė gjitha krijimeve ėshtė
dashuria. Sepse dashuria ėshtė ajo qė i mban bashkė protonet dhe elektronet,
si edhe sa e sa grimca-valė brenda atomit. Dashuria ėshtė ajo qė mban atomet
e bashkuar brenda molekulės. Dashuria ėshtė ajo qė mban nė harmoni sistemin
tonė diellor, dashuria ėshtė ajo qė mban nė harmoni tėrė gjithėsinė.
Dashuria ėshtė forca mbi tė gjitha forcat, dashuria ėshtė Zoti vetė.
ĒĖSHTĖ FORCA?
Forca ėshtė organizimi nė aksion, organizimi nė veprim,
organizimi nė krijim ose nė shkatėrrim.
ĒĖSHTĖ ORGANIZIMI?
Ne, kėtu, nuk do tė merremi me organizimin ėn pėrgjithėsi, sepse
kjo do tė ishte njė temė shumė e gjerė, por do tė merremi vetėm me
organizimin qė ka tė bėjė me njeriun si krijesė tė vetėdijshme.
Organizimi ėshtė njė
rregullim i atillė nė tė cilin ėshtė i pėrcaktuar nė mėnyrė tė pėrpiktė roli
i njeriut dhe rendi i saktė i veprimeve tė tij gjatė kėtij roli.
Nėse nė organizim
pėrfshihen dy a mė shumė njerėz, atėherė ky bashkim shndėrrohet nė
organizatė.
ĒĖSHTĖ ORGANIZATA?
Organizata ėshtė njė bashkim brenda tė cilit ėshtė e pėrcaktuar
qartė se kush ėshtė udhėheqės e kush i udhėhequr, kush jep urdhėra e kush i
zbaton urdhrat, kush cakton detyra e kush i zbaton detyrat.
Organizimi ėshtė forca e
domosdoshme lėvizėse qė ndėrron realitetin shoqėror e fizik. Cilėsia e
shkaka e organizimit varet drejtpėrdrejt nga cilėsia e shkalla e dijes dhe e
vetėdijes sė atyre qė organizohen.
Zakonisht , popujt ose
bashkėsitė nė nivel tė ulėt tė organizimit, herėt ose vonė janė bėrė ose
bėhen viktimė tė popujve me nivel mė tė lartė tė organizimit. Organizimi
ėshtė i domosdoshėm nė tė gjitha fushat e jetės sė njeriut.
Nė duhet tia fillojmė qė
nga organizimi personal, pastaj tia fillojmė organizimit brenda familjes,
ta vazhdojmė me organizimin e lagjes, tė fshatit, tė rajoneve e qyteteve, tė
vetė qytetarėve e ta pėrfundojmė me organizimin e pėrgjithshėm tė gjithė
qytetarėve.
Organizimi qė tė
frymėzohet nga vetė tė organizuarit ėshtė mė i suksesshme dhe ka cilėsinė mė
tė lartė.
ORGANIZIMI INDIVIDUAL
Individi i caktuar nė rastin mė tė thjeshtė, ka qėllim pėr tė
mbijetuar. Ai pėr tė kryer rolin e vet tė mbijetesės duhet tė merret me
renditjen e veprimeve ose aksioneve tė veta pėr tė arritur qėllimin e vet.
Nga sasia e dijes dhe nga shkalla e cilėsia e vetėdijes sė tij varet edhe
renditja frytdhėnėse e veprimeve tė tij. Veprimet duhet tė jenė sa mė
adekuate. Sa mė adekuatė tė jenė ato qė kėrkojnė sa mė pak mundim, sa mė pak
kohė dhe qė japin rezultate mė cilėsore dhe mė ta larta. Veprimet e
mundimshme shpenzojnė energjinė kot dhe shkaktojnė lodhje. Prandaj, renditja
e veprimeve ka rol vendim,tar ėn kursimin e energjisė, evitimin e lodhjes,
kursimin e kohės dhe arritje e rezultateve cilėsore e tė shumta.
Individi i cili pėrveē
mbijetimit ka edhe ndonjė qėllim tjetėr mė tė qartė nė jetėn e vet, ka
nevojė edhe pėr evitimin e bjerrjes sė energjisė e kohės sė vet nė
konfliktet midis mendjes, shpirtit e trupit tė vet si dhe nė konfliktet me
individėt tjerė.
ORGANIZIMI KOLEKTIV
Sa i takon organizatės ku janė tė bashkuar dy a mė shumė
individė gjėrat komplikohen shumė. Sa i takon kėsaj shkalle mė tė lartė tė
organizimit deri ė sot shqiptarėt janė treguar fort tė dobėt. Pėr njė
organizim nė shkallė organizate nevojitet njė sasi edhe mė e madhe e dijes,
njė shkallė edhe mė e lartė e vetėdijes. Sepse, pėr tu organizuar nė
shkallė organizate duhet tė pėrcaktohen kriteret e organizimit. Varėsisht
nga qėllimi qė duhet tė arrihet duhet tė pėrcaktohet edhe kriteri i
organizimit.
Meqė ne, shqiptarėt, nė
kėto momente historike, kemi probleme ende tė pazgjidhura politike, ne na
intereson, para se gjithash organizimi politik.
Gjatė historisė sonė tė
gjatė nė robėri e nėnshtrim kemi pėrjetuar tė gjitha organizimet politike ,
pėrveē organizimit demokratik.
DIKTATURA
Diktatura ėshtė njė
rregullim i atillė i njė shoqėrie ose kolektivi ku imponimi me dhunė i
pushtetit tė njė individi ose tė njė grupi njerėzish mbi kolektivin e
caktuar, ėshtė karakteristikė kryesore.
Diktatori vetėm dikton
ose urdhėron. Ai ka vetėm tė drejta pa kurrfarė obligimesh. Ai nuk i
pėrgjigjet askujt dhe vepron vetėm sipas interesit tė tij dhe tė grupit tė
tij. Interesi i diktatorit ėshtė qė tė pėrfshijė nėn pushtetin e vet edhe
anėtarin e fundit tė kolektivit tė caktuar. Mjeti kryesor i pushteti tė
diktatorit ėshtė dhuna e pakufishme. Forma mė e keqe e diktaturės ėshtė
totalitarizmi.
TOTALITARIZMI
Totalitarizmi ėshtė ai lloj i diktaturės kur pushtetin total
d.m.th. pushtetin e plotė mbi njė shoqėri ose kolektivitet e mban diktatori.
Diktatori nė kėtė organizim kontrollon jo v etėm mjetet e dhunės, ushtrinė e
policinė, por ai e kontrollon e dikton edhe ekonominė, bankat, mjetet e
informimit, arsimin, kulturėn, artet , shkencat, sportet. Diktatori madje
mundohet tė ndėrhyjė dhe tė vendosė edhe se kush me kėnd duhet tė martohet.
Diktatura komuniste e
diktatura fashiste janė dy format mė ekstreme tė totalitarizmit. Njė formė
pak mė e butė e diktaturės ėshtė autoritarizmi.
AUTORITARIZMI
Nė kėtė organizim diktatori paraqitet nė njė formė mė tė
maskuar. Ai nuk e imponon pushtetin e vet mbi tė tjerėt vetėm me forcėn e
dhunės, por edhe me forcėn e autoritetit tė vet. Ai arrin qė pushtetin e vet
ta maskojė me do farė votimesh tė goditura. Ai me disa lėshime tė vogla e tė
parėndėsishme qė ua bėn qytetarėve arrin qė ata ti zbusė e ti bėjė pėr
vete. Pastaj, me disa privilegje e ryshfete tė ndryshme , diktatori arrin qė
tė bėjė pėr vete njė pjesė tė inteligjencės e cila me shkrimet e me veprat e
veta artistike e shkencore mundohet ta pajisė atė me veti tė atilla
qė ky tė bėhet i dashur dhe i ēmuar nga qytetarėt e thjeshtė dhe tė fitojė
autoritetin moral. Ky autoritet ia bėn tė mundur diktatorit qė ky em pak tė
shėrbehet me mjetet e dhunės dhe me shumė me mjetet e demagogjisė. Prandaj,
njerėzit e paditur e tė thjeshtė, shpesh herė, nga dashuria e marrė,
diktatorit i thonė plaku, shpėtimtari , daja , baba ,
pejgamberi !
DREJT DEMOKRACISĖ
Tash jemi duke pėrjetuar njė lloj tė posaēėm tė demokracisė. Si
ka treguar pėrvoja e gjithė botės dhe sipas pėrvojės sonė tė hidhur,
organizim mė tė mirė dhe mė tė drejt politik se sa demokracia ende nuk ėshtė
zbuluar. Pėr kėtė shumica dėrmuese e shqiptarėve nuk ka dilema. Mirėpo ne
ende nuk po mund tė pajtohemi se bė bazė tė cilit kriter duhet tė
rreshtohemi dhe bė bazė tė cilit kriter duhet ta formojmė konusin e
udhėheqjes sonė politike. Nė bazė tė pėrvojės, dijes, guximit, vetėmohimit,
aftėsisė profesioniste, forcės, pasurisė, ndershmėrisė ose bukurisė?! Nė
bazė tė kritereve tė akraballėkut, tė krahinorizmit, nė bazė tė interesave
tona afatshkurtra apo atyre afatgjata?
A duhet tė pėrcaktohemi
qė tė rreshtohemi pas udhėheqėsve qė kėrkojnė pėrgjegjėsi, disiplinė,
angazhim, vetėmohim, punė kėmbėngulėse, korrektėsi e vizion gjithė njerėzor,
apo do tė rreshtohemi pas atyre qė nuk e kėrkojnė as njėrėn as tjetrėn, por
parapėlqejnė rehatinė, komoditetin, msheftėsinė, mospėrgjegjėsinė,
provincializmin, improvizimet dhe murdarllėkun?
Kriteret e vlerėsimit e
tė pėrcaktimit lidhur me rreshtimin tonė politik janė fort tė rėndėsishme,
sepse ėshtė tejet e rėndėsishme se kė do ta kemi pėr udhėheqės, se kė do ta
kemi pėr dirigjent. Deri ėm tash, ne, kemi mbledhur njė pėrvojė tė hidhur,
jo tė vogėl, pėr tu bindur se sa i rėndėsishėm ėshtė roli i udhėheqėsit nė
organizatat tona politike.
Ėshtė bėrė modė qė tė
thuhet se institucionet dhe ligjet i zgjidhin tė gjitha problemet. Mirėpo,
harrohet se institucionet nuk funksionojnė pa njerėz kompetentė.
Institucionet nuk funksionojnė si duhet me njerėz tė paaftė. Argumentet pėr
kėtė nė hapėsirėn tonė shqiptarė, nė hapėsirėn ballkanike e botėrore kemi s
atė duam. Prandaj, ēėshtja se kush do tė jetė ose do tė zgjidhet pėr
udhėheqės tė cilitdo institucioni pėrkatės gjithkund nė botė, ka rėndėsi
fort tė madhe. Kurse, pėr ne sot kush do tė na udhėheqė nė ēdo sektor ka
rėndėsi thelbėsore dhe jetėsore.
Mirėpo, kjo vetėdije kolektive politike ndėr shqiptarėt, edhe pse po ecėn me
hapa tė shpejtė, ende nuk ka arritur masėn e vet kritike sa tė ketė forcė qė
tė na nxjerrė nga amullia e ēorganizimit.
Porsa tė arrihet shkalla e duhur e vetėdijes kolektive politike pėr tė
zbatuar kriteret objektive e cilėsore nė organizimin dhe rreshtimin tonė
politik, populli ynė do tė pushojė tė jetė objekt i politikės botėrore,
sepse ai menjėherė do tė shndėrrohet nė subjekt aktiv nė arenėn politike
ndėrkombėtare.
Prandaj, pėr tė arritur
kėtė duhet tė mėsojmė fort dhe me zell tė madh nga pėrvoja jonė e hidhur dhe
nga pėrvoja pozitive e botės.
DIJA,VETĖDIJA E ORGANIZIMI
Dija e gjithanshme, esenciale deh dinamike; vetėdija e lartė
kombėtare, qytetare dhe njerėzore; e vetorganizimi i pėrsosur-ja tri
shkallėt e domosdoshme, ja tri mjetet e domosdoshme, ja tri kushtet e
domosdoshmėrisė, ja tri forcat e domosdoshme drejt lirisė politike shumė
partiake e parlamentare, drejt demokracisė sė vėrtetė e humane, drejt
ekonomisė sė lirė tė tregut dhe drejt lumturisė njerėzore.
TRI KUSHTET KRYESORE TĖ LUMTURISĖ
Pėr lumturinė kemi thėnė mė lart se ėshtė vetėdija, urtia e
aftėsia pėr tu pajtuar ėn mėnyrė tė qetė dhe pa detyrim me tė gjitha
paradokset e jetės qė na rrethojnė. Mirėpo, pėr tė arritur vetėdijen, urtinė
e aftėsinė qė hapin rrugėn drejt lumturisė njerėzit duhet ti gėzojnė tri
kushtet mė tė mėdha jetėsore.
LIRIA
Kushti i parė mė i madh pėr tė arritur lumturinė e vėrtetė ėshtė
liria. Pa liri jeta ska kuptim, sepse robėria ėshtė frenuese e ecjes
pėrpara, frenuese e lėvizjes, qarkullimit, zhvillimit, pėrsosjes e pajisjes
mė dije tė vėrtetė e tė gjithanshme.
PASURIA OSE KAMJA
Kushti i dytė mė i madh pėr tė arritur lumturinė ėshtė pasuria
ose kamja. Jeta nė pasuri e kamje krijon e ofron mundėsi tė domosdoshme e tė
mjaftueshme qė tė gjithė pa pėrjashtim, tė zbulojnė, tė zhvillojnė, tė
lulėzojnė e tė realizojnė prirjet e talentet e tyre pėr tė mirėn e vetvetes,
pėr tė mirėn e tė dashurve tė tyre e pėr tė mirėn e gjithė njerėzimit.
VETĖDIJA KUANTIKE-BESIMI NĖ ZOTIN
Kushti i tret mė i madh pėr tė arritur lumturinė ėshtė vetėdija
kaustike ose besimi bė Zotin. Edhe pėr vetėdijen kuantike kemi folur mė
lart. Kjo vetėdije na e bėn tė mundur qė tė udhėhiqemi nga mendja dinamike
me anė e sė cilės i tejkalojmė tė gjitha pengesat, ndasitė, dallimet dhe
barrierat midis njerėzve dhe midis botės shpirtėrore e fizike. Vetėdija
kuantike na liron pėrfundimisht nga burgu e ferri i besėtytnisė
materialiste. Vetėdija kuantike na liron njė herė e pėrgjithmonė nga barra e
frikės nga vdekja, na bashkon me energjinė kozmike, na bashkon me mendjen
kozmike dhe na kthen nė esencėn tonė shpirtėrore. Jo vetėdije na bėn qė tė
kuptojmė se jemi pjesė e pandashme e shpirtit tė Zotit dhe se jemi shfaqje
fizike e dashurisė sė Zotit.
Pėr kėto tri kushte kryesore pėr tė arritur lumturinė e vėrtetė vlen tė
flijohemi pa hezitim.
F U N D
(Ky publikim u editua me vazhdime nė
web faqen
www.syri3.com, me autorizimin personal tė autorit Adem Demaēi)
|