|
Mendimi ėshtė veprimtaria trunore e njeriut qė
merret me pėrpunimin dhe sendėrtimin e lajmit nėpėrmjet pėrfytyrimit,
kujtesės dhe kuptimit pėr tė vendosur, ndėrmarrė apo zgjedhur njė veprim
sipas qėllimit, pėrfundimit, planeve dhe dėshirės; aftėsia e ecurisė sė tė
menduarit ose arsyetuarit dhe njohjes, njė besim apo gjykim vetjak qė nuk
ėshtė i bazuar nė dėshmi apo siguri.
Eksperimentet e mendimit janė pajisjet e
imagjinatės pėrdorur pėr tė hetuar natyrėn e gjėrave. Menduar eksperimente
shpesh ndodh kur metoda e variacionit ėshtė i punėsuar nė zbavitėse supozime
pėrfytyruar. Ata janė pėrdorur pėr arsye tė ndryshme nė njė sėrė fushash,
duke pėrfshirė ekonomi, histori, matematikė, filozofi, dhe fizika.
Eksperimentet mė shpesh mendohet janė komunikuar
nė formė narrative, nganjėherė pėrmes mediave si njė diagram. Eksperimentet
e mendimit duhet tė dallohen nga tė menduarit rreth eksperimenteve, nga
thjesht duke imagjinuar ēdo eksperimente tė kryera jashtė imagjinatės, dhe
nga eksperimente psikologjike me mendimet. Ata gjithashtu duhet tė dallohen
nga arsyetimet kundėrshtuese nė pėrgjithėsi, pasi ato duket se kėrkojnė njė
element shtesė eksperimentale.
Sfida kryesore filozofike i eksperimenteve tė
mendimit ėshtė e thjeshtė: Si mund tė mėsojmė pėr realitetin (nė qoftė se ne
mund tė nė tė gjitha), vetėm duke menduar? Mė saktėsisht, po ka menduar
eksperimentet qė na mundėson qė tė fitojnė njohuri tė reja mbi fushėn e
synuar tė hetimit pa tė dhėna tė reja? Nėse ėshtė kėshtu, ku ka informacione
tė reja vijnė nga nėse jo nga kontakt tė drejtpėrdrejtė me fushėn e hetimit
nė fjalė? Sė fundi, si mund tė dallojmė tė mirėn nga kėqija raste tė
eksperimenteve tė mendimit tė tilla? Kėto pyetje duken urgjente nė lidhje me
eksperimente shkencore mendimit, sepse shumica e filozofėve dhe historianė
tė shkencės njohin ata si njė mjet tė fuqishėm herė pas here pėr tė kuptuar
njeriu nė rritje e tė natyrės.
Historikisht roli i tyre ėshtė shumė afėr me atė
tė dyfishtė luajtur nga eksperimentet laboratorike aktuale dhe vėzhgimet. Sė
pari, eksperimentte mund tė zbulojnė dėshtimin e natyrės nė pėrputhje me njė
grup tė mbajtur mė parė e pritjeve.
Pėrveē kėsaj, ata mund tė sugjerojnė mėnyra tė
veēanta nė tė cilat tė dyja shpresa dhe teori duhet tani e tutje tė
rishikohet. Pyetjet janė urgjente nė lidhje me eksperimentet e mendimit
filozofike sepse ato luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė diskursin filozofik.
Filozofi pa eksperimente mendimit duket e pamendueshme.
Ekziston njė marrėveshje e pėrhapur se mendonin
eksperimentet luajnė njė rol qendror si nė filozofi dhe nė shkencat natyrore
dhe pranimin e pėrgjithshėm tė rėndėsisė dhe ndikimit tė madhe dhe vlera e
disa prej tė njohura eksperimentet e mendimit nė shkencat natyrore, si demon
Maksuellit, ashensor Einstein ose mace Shrodingerit. Shekulli i 17 pa disa
prej praktikuesve tė tij mė tė shkėlqyera nė Galileo, Dekarti, Njutoni, dhe
Leibniz. Dhe nė kohėn tonė, krijimi i mekanikės kuantike dhe relativitetit
janė pothuajse e pamendueshme pa rolin vendimtar tė luajtur nga
eksperimentet e mendimit.
Pjesa mė e madhe e etikės, filozofia e gjuhės,
dhe filozofia e mendjes ėshtė e bazuar fuqimisht nė rezultatet e
eksperimenteve mendimit si edhe, duke pėrfshirė dhomėn kineze Searle-sė ose
nė tokė binjak Putnam-sė. Filozofia, edhe mė shumė se shkencave, do tė
varfėruar rėndė pa eksperimente mendimit, qė sugjeron se njė teori tė
unifikuar tė eksperimenteve tė mendimit ėshtė e dėshirueshme qė tė japin
llogari pėr to nė tė dy shkencat dhe humane.
|
