Fjala ėshtė diēka e
thėnė me
gojė dhe e
shqiptuar
nėpėrmjet njė
tingulli apo
grupi tingujsh qė tregon njė kuptim, pėrshkrim, vend, kohė, lajm apo mendim.
Fjala ėshtė pjesa themelore e marrėveshjes (komunikimit) gojor midis
njerėzve.
Nė njė formė, kėshtu
definohet fjala nė mendimin e parė dhe pa u thelluar shumė nė studimin e
sajė. Te fillojmė ngadalė tė elaborojmė mė shumė fjalėn. Fjala pėrbėn dy
pjesė, njėra mė e rėndėsishme se tjetra.
E para: Fjala si
definim ėshtė ajo pėrmes sė cilės ne komunikojmė, tregojmė gjėra nė
pėrgjithėsi pėr dhe mbi jetėn. Nė fillim ishte fjala thuhet ne librat e
vjetėr fetar, ajo ekziston qė bashkė me njeriun qė nga ekzistimi i tij dhe
sė bashku me njeriun ajo ka ndėrtuar jetėn deri mė sot duke bėrė lidhjen nė
mes tė individėve pėrmes komunikimit dhe kėshtu duke bashkuar energjitė e
tyre, dhe pėr tė arritur deri kėtu ku jemi ne sot. Fjala si njė emėr i
pėrbėrė prej disa shkronjave e qė shqiptohet nė mėnyra tė ndryshme nė gjuhė
tė ndryshme nė kėtė aspekt studiohet mė zgjerimisht nė librat e gjuhėve tė
botės nga autorė tė ndryshėm. Por a ka diēka mė shumė nė kėtė fjalė tė
pėrbėrė nga pesė shkronja? A ėshtė vetėm njė shprehje e thjesht komunikimi
dhe shkrimi pesė shkronjash apo ka diēka mė shumė?! Tė shohim nė vazhdim
pjesėn e dytė pėrbėrėse tė fjalės, e cila ėshtė shumė mė e madhe dhe mė e
fuqishme se sa e para, dhe forcėn e saj qė ende nuk e njohim sa duhet.
E dyta:
Pėrsėri Nė fillim ishte fjala! Ta studiojmė kėtė pėr njė moment. Athua pse
thuhet kėshtu nė librat fetar kur e dimė se sipas librave fetar ka filluar
ekzistimi i botės dhe njerėzve, d.m.th nė mėnyrėn e krijimit, nga krijuesi
qe ka krijuar gjithēka, edhe universin edhe njeriun edhe gjithēka tjetėr,
dhe kėshtu pas kėsaj e para ishte fjala?! Kjo mund tė kuptohet nė kėtė
mėnyrė: Nė fillimin e jetės sė gjithēkaje asgjė nuk ishte kėshtu si e shohim
ne sot, gjithēka ka pėsuar evoluim, zgjerim si dhe njė lloj pėrsosje tė
mėnyrės sė vet. Kėtė nuk e ka bėrė vetėm natyra, ndryshimit iu ėshtė
nėnshtruar edhe njeriu, nga njė organizėm, i cili ndonėse ka pasur tė gjitha
vetit qė i ka edhe sot, mendja e tij ishte mė e pazhvilluar. Sot mendja e
njeriut ėshtė mjaft e vetėdijesuar, ndonėse sipas tė dhėnave jo mė shumė se
4%. Kush ishte faktori qe e bėri kėtė ndryshim? Ai ishte FJALA.
E gjitha qė njeriu ndėrton,
arrin dhe realizon ėshtė produkt i mendjes sė tij, kėshtu mendimet tė cilat
i pėrmbledh me besim e me bindje tė thellė i shpreh me FJALĖ. Njeriu e
posedon mjetin qe nuk e ka asnjė gjallės e gjallė nė planet, e ajo ėshtė
FJALA. Nė Amerikė po zhvillohet vazhdimisht njė shkencė qė quhet afirmimet
pozitive, kėshtu teoria aksiomatike e fjalės ėshtė: Ēdo gjė lindė nė
shpirt. Nė xixėn e parė lindė IDEJA, pastaj ideja formėsohet nė MENDIME,
mendimi shprehet me FJALĖ, fjala krijon ENERGJI, energjia rrėnon ose ndėrton
jetėn.
Fjala ka forcė me tė madhe
se sa qė mendojmė ne. Kthehemi tek njė gjė me rėndėsi tek dėshirat. Shprehja
e dėshirave behet me fjalė, por ka dallim kėtu se fjalėn me tė cilėn e
shpreh dėshirėn duhet tė jetė me besim e bindje tė plot dhe patjetėr qe ajo
dėshirė do tė bėhet pėrvojė e jetės. Kėtu ėshtė njė element i thellė qė bėnė
tė ndodhė ky funksion mirėpo, ajo qe vlen tė dihet ėshtė se kjo ndodh me tė
vėrtet. Shumė nga ne nuk din ende se ēka ėshtė elektriciteti, madje as unė
nuk e di nė tė vėrtet, por tė gjithė ne i shijojmė tė mirat e tij. Ose mė
mirė tė themi: nėse njė person hidhet nga kati i dhjetė i ndėrtesės pa marrė
parasysh, a ėshtė njeri i mirė apo i keq, ai nė tokė do tė bie, pra do tė
hyjė nė punė i njėjti ligj - ligji i gravitetit. Tek fjala ėshtė njė ligj qe
kisha pėr ta cilėsuar akoma mė tė fuqishėm - ai ėshtė ligji i tėrheqjes i
cili vihet nė funksion nga mendimet natyrisht! Por tė jemi tė
vetėdijshėm se mendimet e bukura na vijnė, p.sh. nga njė shoqėri e cila na
bėnė tė ndihemi mirė, pra na flet fjalė tė mira. Pastaj FJALA ka edhe dy anė
tjera: ana pozitive, ku hyjnė falėnderimet, mirėnjohjet dhe ana negative, ku
hynė ankesat. Nėse vazhdimisht i thua vetes me fjalė dhe me bindje se nuk je
i mirė, nuk po ju shkon puna, shkolla apo marrėdhėniet pas njė kohe me apo
pa vetėdije atė do ta presėsh. Po ashtu, nėse e aplikon autosugjestionin ti
bėni vetes afirmime pozitive, ti jepni vetes kurajė, tė jeni mirėnjohės dhe
ti doni ato qė i keni dhe, po ashtu, tė prisni tė tjera qė do tė vijn dhe
qė natyrisht i meritoni, do tė keni jetė tė lehtė dhe tė mirė. Dėshira qe
thuhet me FJALĖ, por me bindje e besim tė plotė, lirshėm, pa sforcime, me
gėzim e dashuri, ajo dėshirė plotėsohet.
Tė shohim ndikimin e fjalės
nė aspektin medicinal: nėse bėni njė kontroll tek mjeku dhe jeni plotėsisht
i shėndosh, po tė aplikosh disa ditė afirmime negative ndaj vetvetes dhe tė
thuash: Unė nuk jam mirė, unė do tė sėmurem, po mė dhemb dora apo kėmba...
dhe pas disa ditėsh, kėshtu ju do tė ndikoheni dhe vėrtet nuk do tė ndiheni
mirė dhe nuk do tė ketė mjek nė botė qė do mund tė ju gjej sėmundje, edhe
pse nė fakt ju nuk ndiheni mirė, sepse trupi nuk ėshtė i sėmurė, por
ndėrdija juaj mendon ashtu - ashtu si ju i kėrkuat asaj! Ndėrdija e jonė
mbjell ato gjėra qė ia ofron dija, pa marrė parasysh ēfarė janė ato. Nė tokė
mund tė mbjellim grurė tė shėndetshėm por edhe ferra tė kėqija, dhe ajo do
ti rris tė dyja ato.
Para disa muajsh nė njė
spital tė Izraelit ėshtė bėrė njė eksperiment me tė sėmuret nga kanceri ku
janė marrė njėqind persona, pėrafėrsisht me diagnozė tė njėjtė, dhe janė
ndarė nė dy grupe. Njėri grup ka vazhduar terapinė e njėjtė medicinale me
kimioterapi te caktuar nga doktorėt, ndėrsa grupit tjetėr, pėrpos terapisė,
iu ėshtė thėnė familjarėve tė tyre qė ti thėrrasin disa herė nė ditė dhe tu
thonė: Ti je i mirė pėr ne, ti po shėrohesh, ti do jesh mirė... Dhe kėshtu
pas njė kohe, nga grupi me trajtim normal me medikamente, nuk mbijetoi
asnjė, ndėrsa nga grupi i dytė mbijetuan pesėmbėdhjetė persona sepse ata
kishin njė ndihmė tė madhe, kishin fjalėn pėr ndihmė. Kėso eksperimente janė
bėrė edhe nė pista tė shkurta ku, nėse i thuani vetes se unė nuk pi kafe nė
mbrėmje, apo qaj se nuk mė merr gjumi, atėherė gjumė sdo tė kesh! Apo, nėse
e bėnė tė kundėrtėn dhe beson, atėherė do tė kesh gjumė tė qet. Pra e njėjta
pėrbėrje, e njėjta materie, njė natė pa gjumė tė nesėrmen gjumė tė qetė.
Pra : KURRĖ MOS PĖRDORNI
FJAL DHE AFIRMIME NEGATIVE POR VETĖM, POZITIVITET DHE GJALLĖRI. FJALA E
BUKUR ĖSHTĖ ENERGJIA QĖ SHĖRBEN PĖR TĖ REALIZUAR ĖNDĖRRAT E SECILIT.
|