|
Si njė apel pėr tė gjithė ata qė shkruajnė *
Thuhet qė e para ka qenė fjala. Fjala ka peshė
tė madhe: ėshtė ilaē qė shėron (fjalėn ilaē nuk e fut nė thonjėza, se aq
vlera i jap fjalės), por, njėkohėsisht, dhe vret. Jo pa qėllim po e bėj
kėtė shkrim dhe po, jo pa qėllim, bėj apel pėr tė gjithė ata qė shkruajnė.
Kur kam qenė nė klasė tė parė (qysh nė vitin
1948), mėsuesja ime aq e mirė, Dhoksi Meēo, na mėsoi njė fjalė qė e quante:
magjike! Kjo fjalė "magjike" ishte fjala: tė faleminderit! Unė dhe
bashkėshokėt e mi tė klasės (kuptohet se kjo nuk ndodhte veē nė shkollėn
tonė, nė njė fshat tė humbur tė Myzeqesė, por kudo ku i thoshin Shqipėri), e
ngulitėm kėtė fjalė "magjike" dhe, kur duhej, kurrė nuk e harronim.
Sa mė tepėr rritesha dhe sa mė tepėr lexoja, e
ndeshja kėtė fjalė "magjike" dhe u bė, pothuaj, si kredoja ime, sa herė qė
duhet ta thosha njė fjalė tė tillė. Nė jam pak me "gjėmba" mbi trup nė kėto
ēaste, kjo ndodh se kam arsye tė mėdha qė po e shkruaj.
* * *
T'i thuash kėtė fjalė "magjike" dikujt, ėshtė
njė sjellje etike e domosdoshme. Tė bėsh sikur nuk e vė re vlerėsimin qė
tė bėn dikush, do tė thotė se i njeh vetes vlera tė epėrme qė i ke vetėm ti
dhe, tė tjerėt, janė veē miza qė ti, po tė duash, mund t'i shkelėsh me
kėmbė. Historia dėshmon me qindra e qindra raste, qoftė dhe tė personave
historikė e me emėr, qė kėtė fjalė "magjike" jo vetėm nuk e kanė
shpėrdoruar, por e kanė vlerėsuar si njė aset apo vlerė.
Me kėtė "fjalė magjike" apo ekuivalencėn e kėsaj
fjale si vlerė etike, janė marrė plot shkrimtarė tė mėdhenj. Pėr mos i
mėrzitur lexuesit dhe "kolegėt e mi tė shkrimeve" po sjell vetėm disa
shėmbuj qė janė tė njohur jo vetėm nga unė.
S'ka lexues qė nuk kujton "Vajza e Kapitenit" tė
Pushkinit. Pugaēovi kish ngritur krye dhe po trondiste portėn e careshės
Katerinė dhe, sado qė po digjte me zjarr prona tė pasanikėve dhe i vriste
ata, e "mbajti dorėn" kundėr zotėrisė sė Saveliēit "se ky, zotėria i
Saveliēit" i kish dhuruar atė gozhupin prej lėkure. E fali. Pra, i tha: tė
faleminderit. Ndaj dhe nė popull, thuhet: nderi lahet me nder. Edhe ca mė
tutje. Kush nuk e kujton kozakun aq tė famshėm Taras Bulba. Atamanin qė vrau
tė birin se "tradhtoi" atdhenė, por ky, ataman kaq i egėr, kur kozakėt nė
"Seēe" vendosėn tė bėnin pogrome pėr t'i mprehur mė shumė shpatat (ai qe
prijės i tyre), diti tė pėrdorė atė "fjalėn magjike" qė mė kish mėsuar mua
mėsuesja, dhe e fali Jankelin, njė nga ēifutėt (planifikuar pėr tė vrarė),
se Jankeli kish ndihmuar tė vėllanė e Tarasit dikur.
* * *
Po le t'i lėmė dhe romanet, dhe novelat. Tė
zbresim nga "deti" nė stere. Tregonte i persekutuari Tanush Mulleti, i nipi
i prefektit famoz Qazim Mulleti (ėshtė vendi tė theksojmė qė Besim Levonja ,
kur e shkroi komedinė, e kish harruar fjalėn "magjike" tė mėsueses sime, se
Qazim Mulleti ka qenė student honor nė Vjenė dhe i kish bėrė ndere
Besimit), se kur arrestuan Ramiz Alinė, pak a shumė mes tyre, qenka bėrė ky
dialog:
-Kur je arrestuar ti, nė kohėn e fashizmit,
nėna jote ka shkuar tek axha im (Q.M.) dhe ai ka ndėrhyrė pėr tė shpėtuar
jetėn.
- Po, - ka pranuar Ramiz Alia.
Dialogu vazhdon... " po kur u arrestova unė
(T.M.), ti nuk mė ndihmove.
-Nuk ėshtė ashtu, - i thotė Ramiz Alia. Pa shiko
mirė dokumentet? Shikova, - tregon T.M. dhe doli qė Ramiz Alia e kish
ndihmuar.
Dhe me qė jemi tek Ramiz Alia, ja dhe njė pasazh
tjetėr. E arrestuan Ramiz Alinė dhe shorti pėr ta gjykuar i paska rėnė
gjykatėsit tė persekutuar, Skėnder Haluci.
-Nuk e gjykoj unė Ramiz Alinė, se mė ka falur
jetėn, - tha gjyqtari aq me dinjitet.
Tė gjitha, ē'sjell pėr analogji, janė nga ē'kam
lexuar nė libra apo nė median e shkruar.
* * *
Po pėrse po e shkruaj kėtė esse dhe pėrse bėj apel pėr tė gjithė
atyre qė shkruajnė?
Veē shkrimeve nė prozė e poezi, jam njė nga ata
qė kam shkruar pėr dhjetra autorė dhe pėr veprat e tyre. Sa kam shkruar pėr
dikė (natyrisht, unė nuk jam Everesti qė nuk ka kush mė arrin nė tė shkruar?
Pra, kam shkruar ashtu siē gjykoj), hapur dhe pa modesti tė rreme, kam
pritur nga ata atė "fjalėn magjike" tė mėsueses sime. Mė ka ardhur mirė,
kur "zjarr pėr zjarr" kur thotė, Sazan Goliku, mė ka ardhur nė vesh ajo
fjalė "magjike" qė shėron. Po pa modesti tė tepruar, theksoj qė kjo fjalė
"magjike" me ngarkesa emocionale mė ka ardhur "zjarr pėr zjarr" dhe nga
Kadaretė pėr tė cilėt shkrova. Dhe mė erdhi mirė, pėr tė qenė i sinqertė.
Po, ndryshe, fare ndryshe mė ka ndodhur me ndonjė tjetėr. Jo vetėm ata nuk e
kanė mėsuar, ende, atė fjalė, ose, siē gjykoj unė maten me hijen e
mėngjesit.
Naim Frashėri i madh, kėtė soj lapėrdarėsh, i ka
pėrjetėsuar aq bukur me atė thėnien me vlerė sentence: "Ai qė hiqet i madh
dhe mbahet i rėndė, ka mendjen e vogėl e tė lehtė si pėndė!". Dhe mė duket
sikur e ka thėnė pėr kėta qė vetė sojlinj nuk janė. Unė, mund tė kem shkruar
pėr rreth 50 autorė dhe, nė mosmirėnjohėsit, janė veē dy. Po dhe dy, pėr mua
janė shumė. M'i ka ngrėnė qeni dhe poezinė qė bėra pėr poetin qė arrestuan
(e arrestuan pėr mitmarrje) dhe essenė qė bėra pėr atė poeten. Unė qeshė i
pari qė shkrova poezinė "Lirojeni Poetin". Ia dėrgova dhe, sado qė ka dalė
nga biruca, ende nuk e ka mėsuar atė "fjalėn" e mėsueses sime tė mirė.
Tjetra qė bėri sikur i kish zėnė veshėt me dyllė, edhe kjo ėshtė poete.
Ėshtė poete e mirė dhe ndaj shkruajta. Por jo: ka kapur qiellin me dorė. E
mora nė telefon dhe i mbeti fjala nė gojė. I thashė dhe po ia shkruaj e zezė
mbi tė bardhė. Nė Afrikė ka njė proverb: "Majmunit,sa mė lart tė ngjitet nė
pemė, aq mė shumė i duket bytha!!!". Dhe, pėr t'u vėnė "pusetėn" nga nuk
duhet tė dalin deri sa tė mėsojnė atė fjalėn "magjike", qė tė dyve u kujtoj
njė pasazh nga tregimi brilant i Gorkit "Nėna e tradhtarit". Nėna i thotė tė
birit: "Ti je i bukur, por je shterp si rrufeja". Kjo sentencė u shkon pas
shtatit si poetit dhe poetes. E sa pėr ēmimet qė marrin se "shkruajnė poezi
tė bukura", u them poetė tė mirė jini, po njerėz nuk bėheni dot. Se dhe
dėbora e bukur ėshtė, por mbi tė shkojnė dhe dhjesin qentė.
Njeri, - bėrtiste Gorki,- sa krenare tė bėn kjo fjalė!
* * *
Tė njohėsh etikėn, tregon qytetari. Qytetari
tregon edhe duke ruajtur tė drejtėn e autorit dhe, pėr krijimet artistike,
nė prozė e poezi, autorėt dhe duhet tė shpėrblehen. Flas pėr ato gazeta qė
shiten nė treg dhe botuesit ngrohin xhepat, me punėn e pashpėrblyer tė
autorėve. Nuk flitet pėr ato qė janė online. Jo vetėm nuk shpėrblehen, por
vihen dhe nė trysni: o nė gazetėn time o nuk tė botojmė. Tek shoh kėto
pretendime sa mjerane dhe aq qesharake, dua t'u kujtoj njė komentator tė
viteve tetėdhjetė nė Kosovė, kur komentatori tek transmetonte njė ndeshje
futbolli, harroi a bėri sikur harroi qė qe nė tansmetim tė drejtpėrdrejtė
dhe tha afėrsisht:
-Topi ka ra nė baēen e Hasanit. Ky don e jep dhe don s'e jep?!!!
Pra, botuesit i quajnė krijuesit si "topi qė u ka rėnė nė baēe" dhe duan
dhe i botojnė dhe, kur nuk duan, nuk i botojnė. Them se kjo ėshtė njė
mendėsi provinciale dhe, siē vė re, ka kute tė ndryshėm nė vlerėsimin qė u
bėjnė autorėve. Po qe i njohur a mik i botuesit, mund t'i gjesh dhe dy
shkrime nė tė njėjtėn ditė, ndryshe prit kur tė dojė ai "Hasani i baēes".
Pse them kėshtu? Sa njohim shtypin e shkruar paraēlirimit, ka patur njė
etikė par exelencė. Edhe nė kohė tė diktaturės, pėr ata qė qenė tė "baēes sė
Hasanit" jo vetėm kishte etikė, por dhe shpėrbleheshin. Pse e vė theksin
tek etika? Nė Amerikė kisha shkruar njė esse pėr Fishtėn dhe njė prift
katolik qė nxirrte diku njė gazetė, tri herė mė drejtohesh me lutje, nė
mund ta merrte shkrimin pėr gazetėn e tij. Kur i shkrova se lejen e kishte
me pashė, mė rifalnderoj dhe, pastaj, e botoi. Por kėtu tek ne, Hasanėt i
mbajnė nė "baēe" don e japin don s'e japin. Kur nė njė gazetė (patjetėr,
gabimisht), njė poezi imja kish fituar "pronar" tė ri, unė iu drejtova me
shkrim kryeredaktorit dhe ai mė tha: -Ēa tė bėj unė, i shkreti?!!! Mos
kujtoni se poezia ime ishte e tillė qė i duhej atij tjetrit (ai e pranoi si
tė tijėn dhe ia kam bėrė hallall), por e kam fjalėn qė nė raste tė tilla, pa
tjetėr, pala qė ka gabuar duhet tė kėrkoj falje dhe, mė e pakta, bėhet
rektifikimi siē bėhet nė gjithė median e shkruar. As mos prit as ndjesė dhe
as rektifikim. A nuk tė revoloton kjo?
* * *
E bėra kėtė refleksion se, siē vihet re, fjala
"magjike" gati-gati po i humbet vlerat. Nė raportin krijues-botues, pothuaj
ka vdekur. Ca mė keq, kur lakohet njė autor dhe, ky- kushdo qoftė- ose u ka
vėnė lente tė zeza syve, o ka zėnė veshėt me dyllė. Ky shkrimi im ėshtė dhe
si njė apel pėr tė gjithė kolegėt.
|
