Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Kulturė 6 - FLUTURAT  PREJ  LETRA

Shkruan: Lutfi ALIA

      

FLUTURAT  PREJ  LETRA

 

 

Librin e autorit Adem Zaplluzha, "Fluturat prej letre", mund ta shkarkoni falas nė sektorin

 

 

„Literaturė“

 

 

(E falėnderojmė pėrzemėrsisht autorin)

 

 

 

            MEDITIME RRETH VĖLLIMIT POETIK: “FLUTURAT PREJ LETRE”

 

            Dy muaj tė shkuara, miku im, poeti i talentuar, mjeshtri i vargjeve tė pa shterura, atdhetari Adem Zaplluzha, mė dėrgoi vėllimin e ri me poezi “Fluturat prej letre”.

            I lexova poezitė pa u ndalur, u zhyta dhe udhėtova sė bashku me autorin nė lumin e strofave dhe varg pas vargu, arrita tė kaloj nė bregun tjetėr, i kėnaqur me bukurinė, forcėn dhe thellėsinė e poezive, por nuk u nginja, andaj iu riktheheva dhe i rilexova, pikėrisht i rilexova, sepse janė poezi tė shpirtit dhe tė kulturės kosovare, qė Ademi i shpreh me tė gjitha ngjyrat, format dhe ndjesitė.

            U mrekullova nga vargjet e kėtij poeti modern e postmodern, me krijimtari sasiore dhe shume cilėsore dhe duke e analizuar kompleksin e veprės sė tij poetike, them se Adem Zaplluzha zė njė vend nderi nė majat e letrave shqipe tė ditėve tona, andaj pa rezerva e rendis pėrkrah Isamil Kadaresė,Dritėro Agollit, Xhevahir Spahiut, Moikom Zeqos, Fatos Arapit, Azem Shkrelit, Ali Podrimes, Beqir Musliut, Frederik Rreshpes dhe tė shumė poetėve tė tjerė tė shquar tė kombit tonė.

            Kam lexuar shumė vėllime poetike tė tij dhe kėnaqėsia ime ishte, se dhe nė vėllimin e 139° - “Fluturat prej letre”, pėrsėri e gjeta Ademin ashtu si ėshtė, i vėrtetė, plot ndjenja delikate, i thellė, atdhetar, i mbushur me copėzat e jetės sė tij, tė pandara nga tė Kosovės martire, ku secila poezi pėrbėn histori mė vete, me shembuj vlerash, virtyti, shqetėsimi dhe optimizmi.

            Ademi i thur poezitė nė mėnyrė origjinale, tė papėrsėritshme dhe i pėrjeton me tension personal,  si njė kėrkim i brendshėm, nga njėherė dhe me ngjyra metafizike.

            Adem Zaplluzha ėshtė qytetari – poet, sa i thjeshtė aq edhe akademik, sa i shkujdesur aq edhe i vėmendshėm, sa rrėfimtar aq edhe filozof, sa kritik aq dhe jokonformist, sa i rrepte dhe i papajtueshėm, po aq njerėzor dhe fisnik.

            Ademi ka krijuar universin e tij poetik, ku jeton dhe thur mjeshtėrisht poezi  plot art.

            Poezitė e Ademit janė lidhje jetike me vendlindjen, me Kosovėn martire, me kujtimet e fėmijėrisė dhe ngjarjet aktuale, me dinamizmin shoqėror, me jetėn intensive, me natyrėn, me atdheun dhe kėtė mjedis tė gjerė pėrjetimi, e ka shndėrruar nė poezi, nė njė univers-metaforė.  

            Me poezitė e shumta, Ademi kėndoi nė njė vend ku liria, dikur konsiderohej “utopi”, andaj denjėsisht hyri ne radhėt e poetėve tė rebeluar, ata tė racės zemėrake, qė shpėrthen vrullshėm duke trazuar jetėn dhe qetėsinė e tij pėr tė thėnė me poezi tė vėrtetat, duke i shprehur mendimet nė mijėra e mijėra vargje, qė i gdhendi me guxim nė librat e shumtė.

            Ademi i pėrket njė plejade poetesh patriotė, qė luftuan me kurajo nė rilindjen e Kosovės, nė fitimin e lirisė, nė krijimin e shtetit tė pavarur e sovran nė trojet e lashta Dardane. Ky terren i zjarrtė, e frymėzoi tė shkruaj shumė poezi moderne e postmoderne, ekzistencialiste dhe sociale, surrealiste dhe simbolike, madje dhe haiku, pra shumė poezi, ku ndėrthuren miti i prejardhjes, kulti i vendlindjes, hyjnizimi i lashtėsisė, atdhedashuria, krenaria pėr historinė tonė, pėr njeriun, pėr shqiptarėt.

            Krijimtaria poetike e Adem Zaplluzhės ėshtė e mbushur me poezi tė shpirtit tė lirė me  poezi tė shpirtit tė patriotit, prandaj dhe lirika e tij kapėrcen tej poetit.

            Udhėtimi i gjatė poetik i tij, ėshtė udha e njeriut qė vuan mundimin e shekullit, sfilitjen e fatit historik kombėtar, qysh prej kohėrave pagane e deri nė ditėt e sotme; janė poezitė e njeriut qė lumturohet prej mirėsisė dhe qė vetėflijimin pėr botėn e madhe, e sheh pothuajse si asgjėsim kronologjik tė jetės.

            Ademi ėshtė poeti i njė formati tė madh dhe zėri pėrfaqėsues, i plotė dhe i fuqishėm i disa brezave poetėsh shqiptarė i shtrirė nė dy shekujt, ku ai lartėsohet si njė prej mė tė mirėve...

 

 

 

Poezi nga libri i autorit Adem Zaplluzha "Fluturat prej letre"

 

 

 

KURSE NĖN PEMĖT E NGRIRA

 

Nuk di se sa shumė i ngjante ajo hije

Vdekjes sime

Ose vetėm unė i pėrngjaja pasqyrės

Por gjithsesi

Ishte njė hije e murrme

Mes meje dhe murit tė rrėnuar

 

Atė ditė binte shi ose shiu i imagjinuar

Krejtėsisht e kishte harruar

Rrugėn e shelgjishteve

Reshte pa pra mbi ullukėt e metaltė

Ende nuk kuptova rrugėn e mjegullt

Kurse dimri trokite si i ēmendur

Mbi drurėt e zhveshur tė atdheut

 

Sėrish po ju them

Nuk mė kujtohet athua ishte

Ose nuk ishte dimėr atė ditė

Askush nuk kuptoi se si u shkrin kallkanėt

Pranvera dukej se kurrė s’do tė vij

Kurse nėn pemėt e ngrira nga acari

Tok me lejlekėt kėndonte njė qyqe

 

 

ERA E PAKREHUR KALONTE NUDO

 

Koha ishte e pėrshtatshme

Pėr ngjizjen e mjegullave

Kudo nėpėr rrugė zogj shtegtarė

Njė mjellmė e zezė

Pushonte mbi kiēin e thyer tė kujtesės

 

Atė ditė desha tė dėnesi 

Tė dėnesi si njė ēilimi i braktisur

Por Drini i Zi nuk e ndali me vjet gjėmėn

Qante si shiu i pranverės

Mbi njė kep prej dallge

 

Nėpėr trotuaret e qyteti

Parakalojnė kukullat prej letre

Zėri i shthurur i erės

Nuk i dallonte nuancat e trishtimit

Mė duket se atė ditė ishte dimėr

 

Era e pakrehur kalonte nudo

Nėpėr alenė e trishtuar tė mendjes

Njerėzit si tė babėzitur shikonin  qiellin

Njė eklips i mbarsur

Pėshtynte nėpėr qemerėt e njė ure

 

 

KA KOHĖ QĖ KA VDEKUR FANARI

 

Zot mi ruaj kėto pak mend

Qė mė kanė mbetur

Ky diell i shastisur

Nuk mund t’i ngroh as milingonat

 

Lejlekėt mė nuk fluturojnė

Nė drejtim tė atdheut tim

Dita me njė busull tė ndryshkur

I ka humbur tė gjitha itineraret e anijeve

 

Njė peshkatar i moshuar

Ndoshta pėr herė tė fundit

Lėshoi rrjetėn

Nė ėndrrėn e trishtuar tė detit

 

Ka kohė qė ka vdekur fanari

Nuk presin njerėzit nė mol

Kėtu mė asnjėherė nuk kyēen dritat

Deti i trentė u fundos nė zėrin e guaskės

 

 

KISHTE NGJARĖ NJĖ IKJE E MADHE

 

Asgjė mė nuk ju pyeta

Mė duket se kishin vdekur fjalė

Njė gur i murrmė rrokullisej tėrmal

Era e dėrmuar dėneste si kalama

 

Me ngashėrim qanin edhe shelgjet

Nėpėr kopshtet e fshatit

Sivjet s’kishin ēelur pemėt

Edhe lulja e mėshteknės mbeti pa aromė

 

Thėnė se asnjė bletė s’kishte mbetur

Nėpėr koshere

Kishte ngjarė njė ikje biblike

Sa qė s’kishte mbetur asnjė lule nėpėr pemė

 

Vetėm vjeshta lakuriqe si atdheu

E mbulonte fytyrėn me flamujt e grisur

Nėpėr kullosa nuk i pamė as delet

Ardhacakėt i trodhėn me radhė ogiēet

 

 

AJO ĖSHTĖ NJĖ GRUA

 

Thėnė se ajo ėshtė njė prostitutė

Kundėrshtova ashpėr

U thashė

Ajo ėshtė njė grua

Tė gjithė qeshėn si kuajt

 

Kurse kuajt nga turpi heshtėn

Asnjėherė mė nuk hingėlluan

Ata sėrish si papagaj

Pohuan fjalėt e njėjta

Unė sėrish rreptėsishtė kundėrshtova

 

U thashė se ajo ėshtė njė njeri

Prostitute mund tė jetė politika

Qė orė e ēast si pela

E luan bishtin e tymosur

Nėn dhe mbi urat atdheut

 

Tė kokėfortit s’pushuan

Baltosėn lėkurėn e erės

Dhe sėrish thėnė

Se ajo ėshtė njė prostitute

Prapė kundėrshtova

U thashė o njerėz tė marrė

Ajo ėshtė vetėm njė grua