|
Pėr ta zbuluar se ēfarė ėshtė, ju duhet tė keni njė kuptim
bazė tė atyre qė fizikanėt i quajnė thėrrmijat elementare. E nisim me njė
atom heliumin pėr shembull. Njė atom heliumi ka dy elektrone qė vėrtiten
pėrreth njė bėrthamore, tė pėrbėrė nga dy neutrone dhe dy protone. Pėr
shumicėn e klasave tė shkollės sė mesme, kėtu pėrfundojnė thėrrmijat e
vogla. Por mund tė zmadhojmė edhe mė tej, tek atomi: ata protone dhe
neutrone janė njė klasė thėrrmijash qė quhen hadrone (prej kėtu vjen edhe
emri i Large Hadron Collider), qė janė tė pėrbėra nga thėrrmija edhe mė tė
vogla, tė quajtura kuarke. Kuarket janė ato qė njihen si njė thėrrmijė
elementare, pėrderisa nuk mund tė ndahen mė tej. Janė gjėja mė e vogėl.
Ekzistojnė dy lloje thėrrmijash elementare; tjetra janė
leptonet.
Kuarket dhe leptonet kanė secila gjashtė shije dhe secila
prej tyre ka njė version tė antimateries. (Elektronet nė atomin tonė tė
heliumit janė njė shije e leptonit).
Ka edhe katėr pjesė tė tjera tė kėsaj gjėze qė quhet Modeli
Standard, qė ėshtė teoria e tė gjithė teorive kur vjen fjala tek fizika e
thėrrmijave. Kėto pjesė janė forcat themelore. Dy prej tyre me siguri i
dini: graviteti, qė ėshtė forca mes dy thėrrmijave qė kanė masė, dhe
elektromagnetizmi, qė ėshtė forca mes dy thėrrmijave tė cilat kanė njė
ngarkesė. Dy tė tjerat njihen si forca bėrthamore, dhe janė mė pak tė
njohura, pėr shkak se ndodhin vetėm nė shkallė atomike. Kėto njihen si forca
e dobėt dhe forca e fortė. Forca e dobėt vepron mes elektroneve dhe
neutroneve (njė tjetėr lloj leptoni).
Forca e fortė ėshtė ajo qė mban bashkė kuarket pėr tė
formuar hadrone si protonet dhe neutronet. Fizikanėt kuptuan fillimisht
ekzistencėn e kėsaj force pėr tė shpjeguar pėrse bėrthama e atomeve mund tė
ketė mė shumė se njė proton me ngarkesė pozitive dhe sėrish tė qėndrojė e
bashkuar nėse kini parasysh magnetet, njė ngarkesė pozitive gjithmonė e
shtyn njė tjetėr ngarkesė pozitive. Me kalimin e kohės, ata kuptuan se forca
e fortė jo vetėm i mban protonet bashkė nė bėrthamė, por ajo mban edhe
kuarket bashkė brenda vetė protoneve. Nė fakt kjo forcė vjen prej njė lloj
thėrrmije forcė-mbartėse qė quhet boson. (Me siguri e mbani mend zbulimin e
Higgs bosonit nė vitin 2012). Thėrrmija qė ushtron kėtė forcė tė fuqishme
quhet gluon, duke qenė se ajo mban me glue (zamkė) bėrthamėn.
Po ēfarė e bėn kaq mahnitėse kėtė forcė tė fortė? Ndryshe
nga njė forcė elektromagnetike, e cila ulet teksa ju largoni nga njėra
tjetra dy thėrrmija, forca e fortė nė fakt bėhet edhe mė e fortė sa mė shumė
qė thėrrmijat largohen. Ajo bėhet kaq e fortė, saqė kufizon largėsinė me tė
cilėn dy kuarke mund tė ndahen. Pasi kuarket arrijnė kėtė limit, pikėrisht
kėtu ndodh magjia: sasia e madhe e energjisė qė iu desh atyre tė ndahen,
konvertohet nė masė, sipas ekuacionit tė famshėm tė Ajnshtainit E = mc2.
Ja pra, forca mė e madhe nė Univers, ėshtė aq e fortė sa ta
shndėrrojė energjinė nė masė, pikėrisht ajo gjė qė pėrbėn ekzistencėn ashtu
si ne e njohim.
1. Materia
2. Struktura molekulare
3. Atomet
4. Grimcat brenda atomit, protonet, neutronet dhe
elektronet.
5. Njėsitė ndėrtuese tė protonit dhe neutronit, kuarket.
6. Grimcat mė tė imėta tė cilat ndėrtojnė kuarket,
ekzistenca e tė cilave nuk ėshtė e vėrtetuar eksperimentalisht, janė
stringjet.
|
