Njeriu nuk ėshtė i kufizuar vetėm me lėkurėn e
tij, por edhe me potencialin e pakufishėm tė rrezeve nė hapėsirė dhe kohė.
Kėto rreze, kjo energji qė pėrshkon edhe trupin e tij nėpėrmjet qendrave
pėrkatėse energjetike dhe mban organizmin nė harmoni me ambientin e jashtėm,
quhet bioenergji. Ndryshe nga energjia fizike e cila me forcėn e saj vepron
dukshėm nė botėn e jashtme materiale, bioenergjia vepron nė formė mė sublime
dhe atė mė fuqishėm nė botėn e brendshme shpirtėrore, nė kryerjen e
veprimeve dhe proceseve psikike, kuptimeve mentale, pėrjetimeve emocionale
etj.
Dihet mirė se nė organizėm veprojnė lėvizje tė
brendshme pulsike si rezultat i tėrė proceseve jetėsore, e tė cilat formojnė
njė fushė energjetike, si jashtė ashtu edhe brenda organizmit, e cila,
varėsisht prej kushteve, ėshtė herė mė e fortė e herė mė e dobėt. Por nė
raste tė jashtėzakonshme fuqia e saj rrezatuese bėhet mė intensive dhe mund
tė vėrehet edhe nė spektrin e rrezeve tė dritės sė dukshme, ose nė fushėn e
elektromagnetike tė tensionit tė lartė dhe frekuencave tė larta, ajo arrihet
edhe tė fotografohet.
Megjithatė, kjo energji i ėshtė e njohur
njerėzimit qė nga lashtėsia. Indianėt e njohin kėtė energji qysh para mė sė
5000 vjetėsh. E konsiderojnė si energji tė jetės dhe e quajnė prana.
Gjithashtu, edhe kinezėt e njohėn kėtė energji dhe e quajtėn Chi e cila
pėrmban dy polet e forcės dhe baraspeshės, jin dhe jang. Kaballa- teoria
mistike e hebrenjve, qė ka filluar tė paraqitet disa qindra vjet para
Krishtit, bėnė fjalė pėr kėtė energji si dritė astrale. Krishterimi
portreton Isain dhe figurat e larta fetare tė rrethuara me dritė mbi kokė
(aureolė) etj.
Nė fillim tė viteve 1900, ishte dr. William
Kilner ai qė i pari dha informata rreth kėsaj energjie njerėzore. Ai i
pėrshkruan tri shtresa nė formė tė mjegullės qė pėrshkojnė trupin e njeriut
dhe kėtė mbėshtjellės e quan aura. Mirėpo tek kah fundi i viteve 60 u
zbulua pėr herė tė parė aparati qė mundėsonte fotografimin e auarės
(bioenergjisė), dhe atė me ngjyra. Ishte elektricisti dhe fotoamatori,
Sejmon D. Kirlian nga Krasnodova (Rusi), bashkė me tė shoqėn Valentinen qė
bėne kėtė zbulim senzacional.
|
|
Semjon Kirlian |
Model i pėrpunuar i aparatit tė Kirlianit |
Fotografia e Kirlianit bazohet nė fenomenet e
profesorit nga gjermania G. Lichtenberg, tė zbuluara para mė se dy
shekujsh. Mirėpo tek zbulimet e N. Teslles (shkarkimi i tensionit tė lartė)
mundėsuan realizimin teknik tė kėtij instrumenti. Duke u bazuar nė kėto
studime, qifti Kirlian arriti konstruktimin e aparatit dhe zbatimin e tij nė
praktik pėr regjistrimin e kėtyre fenomeneve, pra fotografimin e shkarkimeve
energjetike, tė cilat dukshėm ndriēojnė dhe ndryshojnė mes materieve tė
gjalla dhe atyre tė vdekura nė fushėn e tensionit tė lartė dhe
frekuencave tė larta.
Ky aparat, me ndihmėn e njė transformatori,
krijon fushė elektromagnetike me tension tė lartė deri nė 20.000 volt, nė tė
cilėn vet objekti i fotografimit, qoftė ai gjeth bimėsh, gisht njeriu apo
diē tjetėr, shėrben si njė elektrodė i cili emeton njė energji tė dukshme.
Shkarkimi i kėsaj energjie regjistrohet nė njė film shumė tė ndjeshėm, qė
ėshtė i vendosur mbi njė pllakė metalike, e cila ėshtė e lidhur me masėn e
aparatit. Dhe nga kjo energji shndritėse qė krijohet mes objektit dhe
pllakės metalike nga tensioni i lartė, pėrfitojmė pamjen e aurės tė cilėn e
rrezaton objekti i caktuar.
|
|
Aura rreth gishtit |
Aura rreth gjethit |
Nė kėto regjistrime shihet qartė aura e
objektit, diku mė e fortė e diku mė e dobėt (varėsisht nga lėnda) e cila
paraqitet nė formė tė flakės ose rrezeve. Qifti Kirlian, gjatė
eksperimentimeve tė gjata me aparatin e tyre, arriti tė konstatojė se secila
substancė e ka strukturėn e vet tipike. P.sh. gishti i njeriut e ka
strukturėn e dritės krejt tė ndryshme nga gjethi i ndonjė bime apo objekti
metalik. Metali tregon dritė tė zbehtė, ndėrsa organizmat e vdekur nuk
rrezatojnė fare energji. Ata gjithashtu vėrejtėn edhe ndryshime nė shtresat
e vetė arės, si rezultat i vetė ndryshimit emocional tė individit ose
gjendjes sė tij shėndetėsore. Ato ndryshime reflektoheshin pėrmes
intensitetit tė dritės si dhe ndryshimeve variabėl tė ngjyrave nė aurė.
Kjo i nxiti edhe shumė hulumtues qė aparatin e
Kirlianit ta pėrdorin si mjet diagnozstifikues pėr shumė sėmundje tė
ndryshme, bazuar mu nė kėto ndryshime variabėl tė aurės gjatė gjendjeve tė
ndryshme psikik e fizike. Disa prej tyre janė munduar ta pėrpunojnė atė
fotografi shpirtėrore. Ata kanė eksperimentuar edhe me regjistrimin e
objekteve nė largėsi prej disa cm, pra pa i vendosur nė pllakėn metalike.
Suksesi nė kėto veprime argumentoi se aura e regjistruar nga aparati i
Kirlianit, nuk ėshtė njė fenomen, thjesht fizik, i regjistrimit tė dritės,
por se organizmi rrezaton edhe energji tjera me karakteristika tė posaēme,
tė paregjistruara deri mė tani, qė disa parapėlqejnė ta quajnė edhe
Bioplazmė. Prandaj edhe shumė shkencėtar mendoj se mu kjo plazmė biologjike
mundėson edhe paraqitje tė partikuluara psikotronike, respektivisht
paraqitjen e fenomeneve parapsikologjike, nė ekzistencės e tė cilave sot as
qė dyshohet.
|
|
Aura e autorit bėrė nga Art Studio Luzern nė Basel mė
1998 |
Chakrat: qendrat e energjisė |
Mėsimet ezoterike, shumė shumė mė herėt se
zbulimi i aparatit tė Kirlianit, e kanė pėrshkruar aurėn si manifestim i
energjisė qė ėshtė e lidhur ngushtė me baraspeshėn e njeriut nė harmoni me
natyrėn. Kėtė fushė energjetike qė e rrethon njeriun dhe emeton rreze
karakteristike, ato mėsime e pėrkufizojnė nė shtatė shtresa tė lidhura me
shtatė qendra tė energjisė nė trupin e njeriut, tė quajtura Chakra (ēakra).
Shtresa e parė ėshtė e lidhur me ēakrėn e parė, e dyta me tė dytėn e kėshtu
me radhė. Pėrmes kėtyre kanaleve subtile kalon energjia universale nėpėr
trupin e njeriut duke e mbajtur atė nė harmoni me vetėn dhe ambientin qė e
rrethon. Ēdo ērregullim nė kėto pika tė energjisė pason me disharmoni, qė
shkakton edhe sėmundje. Secila nga kėto shtatė ēakrat ka lokacionet e veta
specifikat nė sistemin tonė energjetik tė lidhura ngushtė, si me emocionet,
mendimet, kujtimet ashtu edhe me pėrjetimet tjera fizike. Pasi qė simptomat
fizike janė tė lidhura me kėto lokacione,atėherė edhe do tė mund ta kuptojmė
shumė lehtė natyrėn e ērregullimit, pra sėmundjes.
Edhe pse jo shumė e marrė nė konsideratė nga
shkenca konvencional, dhe mjaftė e diskutueshme nė qarqe tė ndryshme,
fotografia e Kirlianit mbetet njė ndėr faktet mė bindėse pėr ekzistimin e
energjisė biologjike.
|