|
Hyrje-Historia
politike evropiane dhe konfiguracioni evropian nė rrafshin historik
Nė rrafshin historik
Evropa pati njė rrugėtim krejt tė veēant, me ngjarje dhe tė arritura qė
shėnuan jo vetėm kulmin e saj, por edhe atė botėror. Ajo kaloi nėpėr disa
faza si mė poshtė:
1. Periudha antike,
apo periudha e lulėzimit tė dy civilizimeve evropiane: atij grek dhe atij
romak. I pari qė vuri themelet e mendimit filozofik, kurse i dyti bazat e sė
drejtės civile.
2. Mesjeta, me
dominimin e krishterimit dhe tė kulturės krishtere, por me bėrthamat e para
tė qytet- shteteve evropiane, nga tė cilat pas Paqes sė Westphalisė, (1648)
do tė krijohet modeli i shteteve sovrane, si model i sistemit politik qė do
tė vazhdojė gjer mė sot.
3. Periudha e
revolucioneve (shek. XVIII-XIX) dhe e procesit tė shtet krijimit kombėtar
dhe imperializmit.
4. Periudha e
modernitetit klasik, e filluar me Luftėn e Parė Botėrore (L.P.B.) dhe e
vazhduar me fėrkimet midis demokracive liberale tė brishta dhe
totalitarizmave tė tipit komunist e fashist.
5. Periudha e Luftės
sė Dytė Botėrore (L.D.B.) apo periudha e Luftės sė Ftohtė dhe ndarjes
bipolare tė Evropės dhe pėrpjekjeve qė karshi kėsaj ndarjeje evropiane tė
imponohet integrimi evropian, nė trajtėn e organizatave panevropiane dhe
atyre euro- atlantike.
6. Periudha e
unifikimit evropian, qė rezultoi me shembjen e skemės Lindje- Perėndim, me
rrėnimin e Murit tė Berlinit dhe shuarjes sė Traktatit tė Varshavės dhe
shpėrbėrjes sė bllokut komunist lindor nėn diktatin e ish- Bashkimit
Sovjetik (BRSS).
7. Periudha e
destabilizimit evropian me konfliktet post- komuniste, sidomos nė Evropėn
Juglindore dhe nė hapėsirėn e ish- Bashkimit Sovjetik (BRSS).1
Nėse vetėm
pėrqendrohemi nė historinė politike tė Evropės sė kohės sė re, pėrkatėsisht
nė historinė e diplomacisė evropiane, qė nga krijimi i sistemit tė shteteve
kombėtare evropiane tė Westphalisė, i cili edhe vuri bazat e sistemit modern
politik evropian, do tė shihet se pati dhe ka ende koncepte tė ndryshme
politike qė dominuan skenėn evropiane.
Secili koncept politik
evropian i dha vulėn periudhės sė caktuar tė zhvillimit evropian dhe poashtu
edhe po aq ngritjes dhe zhvillimit tė identitetit veēues evropian.
Pa hyrė mė thellė nė
elaborimet e detajuara tė historisė diplomatike evropiane, do tė analizojmė
vetėm kategorizimin e kėsaj historie diplomatike evropiane tė cilėn e bėn
Kisinxheri. Siē shkruan Kisinxher gati se ėshtė njė ligj i natyrės se nė ēdo
shekull shfaqet njė vend me fuqinė, vullnetin dhe forcėn lėvizėse
intelektuale dhe morale pėr t`i dhėnė formėn tėrė sistemit ndėrkombėtar nė
pėrputhje me vlerat e veta.
1. Nė shekullin XVII,
Franca nėn kardinalin Rishelje, futi konceptin bashkėkohor nė marrėdhėniet
ndėrkombėtare, tė bazuara nė shtet- kombin, pra tė motivuar nga interesat e
veta kombėtare.
2. Nė shekullin XVIII,
Britania e Madhe, krijoi konceptin e Ekuilibrit tė forcės.
3. Nė shekullin XIX,
Austria e Meternikut, rindėrtoi Koncertin e Evropės dhe
Gjermania e Bizmarkut
e prishi atė, duke e futur nė diplomacinė evropiane politikėn e forcės.
4. Nė shekullin XX,
sidomos pas pėrfundimit tė Luftės sė Parė Botėrore (L.P.B.) Shtetet e
Bashkuara tė Amerikės (SH.B.A.)-tė dhe presidenti Wilson promovoi tė drejtėn
pėr vetėvendosje kombėtare si parim universal ndėrkombėtar. Vlera e kėsaj
politike inicioi marrėveshje tė ndryshme ndėrkombėtare qė nga Lidhja e
Kombeve e gjer tek Karta e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara (O.K.B.)- sė.2
Si lindi diplomacia
franceze e shek XVII nėn kardinalin Rishelje dhe koncepti i shtetit- komb, i
bazuar nė interesat kombėtare? A ishte rastėsore apo e paraprirė dhe e
nxitur nga rrethanat, tė cilat janė faktori bazė nė sistemin e marrėdhėnieve
ndėrkombėtare? Me ēfarė sfidash u ndesh kjo diplomaci? Si u ndėrtua ky parim
dhe a ishte qėllimi afatshkurtėr, sa pėr tė dalė Evropa nga lėmshi i
ngatėrresave dhe luftėrave ndėrfetare ku kishte rėnė, apo ishte njė
strategji afatgjatė e njė udhėheqėsi tė ardhshėm pėr tė mbajtur dhe
pozicionuar kombin dhe shtetin e tij ēdoherė nė qendėr tė vėmendjes?
1 Blerim Reka & Arta
Ibrahimi, Studime evropiane, ArbėriaDesign, Tetovė 2004, fq. 23.
2 Henry Kisinxher,
Diplomacia, Laert, Tiranė 1999, fq. 17
Pjesė nga libri
Franca dhe diplomacia franceze nė periudhėn e Risheljesė
|
