|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
FREDERIK RRESHPJA
(1940 -
2006)
Hyrje
Frederik Rreshpja u lindi nė Shkodėr mė 1940 nė njė familje me
origjinė nga Dukagjini.
Ne vendlindje kreu shkollimin fillor dhe tė mesėm pranė
gjimnazit "29 nėntori" ndėrsa studimet universitare i ndoqi pranė
Pedagogjikut ne Tiranė me korrespondence.
Mėsohet se poezia e parė e shkruar prej tij i qe kushtuar s'ėmės,
Files - siē e quante. Poezia "Topi fushor" hyn nė antologjinė mė tė
rėndėsishme zyrtare tė kohės pa botuar ende ndonjė pėrmbledhje. Mė 1967 iu
botua vepra e parė letrare, pėrmbledhja me poezi Rapsodi shqiptare. Kjo
vepėr dhe punimet e tij tė botuara nė gazetat e pėrditėshme dhe revistat e
kohės u pritėn mirė nga kritika e avancuar, por u morėn edhe si shembull pėr
ta ndėshkuar. Frederik Rreshpja u burgos dhe vuajti 17 vjet burg. Ai, herėt
ishte kualifikuar si armik i vendit, qė kur ishte nxėnės i fillores, kur njė
fqinj i tij, puntor i Shėrbimit informativ, nuk e la vajzėn e vet tė
shoqėrohet me Rikun.
Opusi krjiues i Frederik Rreshpjes nuk dihet nė saktėsi, por,
thuhet se ka thasė pėrplot me dorėshkrime. Pasi doli nga burgu, botoj
vėllimet Erdhi ora tė vdes pėrseri - 1994, Lirika tė zgjedhura - 1996,
pėrmbledhje kjo qė u shpall mė e mira pėr vitin pėrkatės, si dhe vėllimin me
poezi Nė vetmi qė u botua nė vitin 2004, i cili ia solli titullin poet i
vitit 2004.
Mė 25 nėntor 1992, Rreshpja jep njė intervistė pėr gazetėn�"Zėri
i Rinisė" dhe pyetjes se ēfarė e gėzon dhe trishton mė shumė nė jetė, i
pėrgjigjet: �Nuk
e di nėse mė ka mbetur ndonjė gjė nė kėtė botė, qė tė mė gėzojė. (...) Kur
trishtohem, shkruaj. Prandaj shkruaj shumė. Vetmi e trishtim poetik ky qė do
thuktohej nė vėllimin poetik qė do tė vinte. Megjithėkėtė, Riku, siē e
quanin shokėt, tė cilėt i kishte tė paktė pasi doli nga burgu, jetonte nė
Tiranė, por shpesh ndodhej edhe nė Shkodėr nė ndonjė promovim apo manifestim
kulturor. Nuk ishte i interesuar qė tė pėrcaktohet politikisht, sepse
thoshte,
mua nuk mė intereson politika. Arti ėshtė mė i gjėrė
, andaj
Frederiko Rreshpja iu pėrkushtua punės letrare. Ai ishte kryeredaktor i
gazetės Ora, udhėheqės i njė shtypshkronje dhe pronar i Shtėpisė Botuese
Evropa, veprimtari kėto qė nuk i sollėn pėrfitime tė mėdha, por kishte
pasuri tė madhe bujarinė e tij, sepse, edhe pse e dinte se kush ishte
denoncuesi qė e rraskapiti nėpėr burgje, ai nuk u hakmor.
Pėrfshihet nė vėllimin "Leksikoni i shkrimtarėve shqiptarė 1501
2001" nga Hasan Hasani, mbasandej nė vėllimin "Historia e Letėrsisė
Shqiptare" e Robert Elsie-t tė 2003.
Pėrfaqėsohet me disa poezi nė "Anthologie de la poésie albanaise"
tė Aleksandr Zotos (Chambéry, 1998) dhe nė "Antologjinė e poezisė shqipe -
Gjysmėshekulli i artė" tė Ali Aliut (Tetovė, 2000) si dhe e rrumbullakson
punimin e G. Krasniqit "Poezi. Sprovė antologjike" (Tiranė, 2003). I
vendosur ndėr shkallaret e arketipit tė poetit shqiptar sipas kritikės,
kishte komunikim direkt me etnit e poezisė - gjė e cila e bėnte t'i kalonte
kornizat e kohės, burgut, etj.
Frederiko Rreshpja jetonte nė Tiranė, i vetmuar, sepse nuk ishte
i martuar. Vdiq mė 17 shkurt 2006 nė Shkodėr, nga njė sėmundje e zemrės, i
rrethuar nga vėllėzėrit dhe familja e gjėrė, dhe u varros mė 18 shkurt, nė
varrezat Rrėmaj tė kishės katolike nė Shkodėr.
Tituj tė veprave:
Rapsodi shqiptare - 1967
"Zėri i largėt i kasolles" - 1972
"Ėndrra e tokės" -1973
"Trofta hutaqe" - 1973
Nė kėtė qytet" - 1973
Erdhi koha tė vdes pėsėri - 1994
Lirika tė zgjedhura - 1996
Nė vetmi - 2004
Shpėrblimet:
Vėllimi mė i mirė me poezi (Lirika tė zgjedhura)-1996
Poeti i vitit 2004-pėr vėllimin me poezi "Nė vetmi"
FENIKASIT
Fenikasit arritėn nė njė port tė panjohur
dhe mėsuan se perėnditė qenė ndėrruar.
Ky vend quhej Evropė pėr nder tė motrės sė Kadmit
mbret i Enkelejve, ilirėve hyjnorė,
bir i Agenorit.
Pastaj ikėn tutje dhe u bėnė shpirtra nė qiell.
Vetėm anijet u kthyen nė mirazh si dhe mė pėrpara,
zotat nuk i pranonin shpirtrat e anijeve.
METAMORFOZĖ
Njė pemė nė horizont si njė njeri i braktisur.
Bien shirat mbi vetminė e saj.
Tringėllijnė telat e shiut
kur i bie violinės era.
Kjo pemė ka qenė poet apo vetė Pitagora?
NĖ DRITAREN E AVIONIT
Shoh njė palmė nė gjunjė rrėzė dunave,
mbėshtjellė me pėlhurėn e hijes sė vet.
Nė qiell retė sajonin perėnditė e Egjiptit,
kėmbehen retė, kėmbehen zotat,
kurse ajo rri aty nėn enigmėn e avionėve.
TESTAMENT
Qė fėmijė e kam kuptuar se kisha lindur
i mallkuar me art.
Gjėrat i shihja ndryshe:
Nėpėr shirat e vdekur peshqit fluturonin drejt
Ēerdheve, te yjet. Nė vend tė borės binin zogj
nė ēdo dru.
Era si ketėr brente degėt.
Qante mbi mua nėna, Shėn mėria ime. Ave nėna ime!
Mos e pastė njeri kėtė fat!
KAM DASHURUAR NJĖ AFĖRDITĖ NĖ OLIMPIN E TRĖNDAFILAVE.
Pastaj erdhe ti tėrė ikje.
Mė vonė vije vetėm nėpėr ėndrra, si perėnditė ilire.
Kėshtu iku edhe rinia, filigrani i djalėrisė,
i mallkuar me art.
Mos e pastė njeri kėtė fat!
Tani qė po vdes ėndėrroj vetėm njė kryq te koka
dhe tė harrohem se nuk dua qė edhe pas vdekjes
tė mė ndjekė mallkimi i artit.
Mos e pastė njeri kėtė fat!
Po kur tė vdes portreti im ka pėr tu shfaqur nėpėr gjethe,
se unė kam patur miqėsi me ēdo dru.
Nė stinėn kur bien gjethet
do tė bien edhe sytė e mi.
Tani e tutje shirat do jenė lotėt e mi.
Mos e pastė njeri kėtė fat!
PĖRSHĖNDETJE
Eci anės detit e pėrshėndes anijet
nė mesditėn e ndriēuar si kishė.
Ėshtė keq kur nuk ta kthejnė pėrshėndetjen
apo kur nuk ka asnjė anije,
por ėshtė mė keq ende
kur ti kalon bri detit e nuk pėrshėndet.
ELEGJI
Ēelėn trėndafilat nė mėngjes
me petale nė ngjyrė tė vetėtimės,
dhe mua mu kujtuan kėngėt e shkuara
qė moti kanė vdekur nė njė ajėr tė vdekur gjithashtu.
Dal mė kot tė tė pres tek porta qė ėshtė mbėshtjellur
me hijen time tė prerė nga nata qė shkoi.
Trėndafilat vetėtijnė nė heshtje pėr gjėmėn time
dhe unė e di qė ti nuk ke pėr tė ardhur kurrė mė.
Por mua kėshtu mė zė nata, si statuja e pritjes
nė njė ajėr qė vdes dalėngadalė dhe dimėron
me durimin e mermerit qė pret me shekuj nėn shkėmbinj.
ANIJA E BARDHĖ
Ēdo natė shoh nė ėndėrr njė anije tė bardhė
dhe anijethyerit e vdekur.
Tani e tutje ata janė tė vdekurit e mi.
Ēdo natė lutem pėr ta, pasi nuk e di ku fillon ėndrra,
pėrderisa tė gjithė ne jetojmė nė njė anije tė bardhė.
Anija e vdekur ikėn tutje,
kurse anijethyerit rrinė mė kėmbė nė funddet.
Ne tė gjithė jemi anijethyer,
unė vetė rri mė kėmbė nė funddetin tim.
|
