FRIKA E LINDUR APO E FITUAR
Njeriu ėshtė pasqyrė e
asaj qė mendon nė zemrėn e vet(Bibla)
,,Zoti nuk na e dha shpirtin e
frikė , por pėrkundrazi shpirtin e virtytit, tė dashurisė dhe tė urtesis,, (Timoteut
2, 1:7)
Sipas njerėzve mė kompetent tė kėsaj
fushe, kur njeriu lind, vjen nė kėtė botė me instinktin prej dy llojeve tė
frikės, nga tė rrėzuarit dhe nga zhurma dhe gjithēka tjetėr ėshtė diēka e
fituar mė vonė, pėr arsye nga mė tė ndryshmet.
Frika nė kuptimin pozitiv tė fjalės, ku
nėnkuptohet njė instinkt, njė refleks, njė kujdes dhe njė aftėsi intuite
pėr tju shmangur njė dėmi apo njė rreziku ėshtė shumė normale dhe e
nevojshme, por frika jo normale qė unė do ta quaja djalli brenda apo afėr
nesh, ėshtė jashtėzakonisht e rrezikshme dhe me efekt shkatėrrues.
Frika fillon tė mbillet e tė rritet
brenda shpirtit tė njė njeriu, qysh si fėmijė i vogėl, qoftė nga edukata e
gabuar e prindėrve apo si pasoje e rrethit ku jeton, qoftė nga ndikimi i
superioritetit tė fėmijėve tė tjerė me tė cilėt shoqėrohet, nga kėrcėnimet
dhe pėrqeshjet nė shkollė e deri tek ligjėratat e prijėseve fetar nėpėr
faltore.
Ashtu si qė nė fėmijėri edukata e
gabuar e me tė rriturve, lėnia jashtė kujdesit tė mjaftueshėm, vėnia e tyre
si tabelė pėr tallje nga njerėz tė pacipė, e bėn njė fėmijė qė tė mbyllet
brenda vetės, tė priret nga druajtja, tė ndihet inferior dhe tė anoj nga
ndjenja e varėsisė etj. Po ashtu, rrallė kush smund tė ketė qen dėshmitar i
ligjėratave tė frikshme tė priftėrinjve, hoxhallarėve, pastorėve etj. etj.,
qė nė emėr tė Zotit, nė emėr tė fesė, nė emėr tė drejtėsisė, nė emėr tė
lejuarės dhe ndaluarės, kanė ngatėrruar gjėrat e kanė futur tmerrin
pikėrisht tek njerėzit qė dėshirojnė tė jenė tė mirė e tė drejt, duke i
kėrcėnuar, duke futur psikozėn e fajit e tė mėkatit, duke e futur dyshimin
pėr vetėn e tyre dhe ankthin pėr dėnimin qė i pret pėr gabimet e bėra, teksa
me krenari, rebele sikur te ishin ata gjykatėsit suprem, tregojnė se si do
te digjen nė zifte, nė katran, se si do i bėhet ajo e do i bėhet kjo. Kėta
idiotė tė mjerė harrojnė shumė gjėra ose mė mirė nuk dinė shumė gjėra sepse
kanė mėsuar diēka ashtu shabllon dhe kujtojnė se dija aty mori fund, sepse
janė tė prirė nga gjėrat e frikshme, tė tmerrshme, qė shpesh i bėjnė nga
padija, por edhe shpesh me vetėdije tė plot pėr ti mbajtur nėn kontroll
individėt apo masat nė mėnyrė qė tė pėrfitojnė prej tyre, ti manipulojnė,
ti shfrytėzojnė qė tė kenė shėrbimin e tyre pa u ankuar.
Ikni pa ju ardhur aspak keq
nga aty ku ligjėrohet nė atė mėnyrė, qoftė ligjėruesi prindi ynė, i afėrmi
ynė, mėsuesi ynė, prijėsi fetar apo kushdo qofte tjetėr, sepse ata mund tė
na dėmtojnė keq imunitetin tonė shpirtėrorė e emocional. Mund tė na vrasin
brenda nesh diēka shumė tė rėndėsishme qė na duhet nė jetė, BESIMIN, sepse
ata nuk na paraqesin ne ashtu si qė jemi nė tė vėrtetė, qysh nė embrion; si
krijesė me shumė mundėsi, me shumė privilegje, si njė nga mrekulli e
Krijuesit, si shkėndijė e Krijuesit, por na paraqesin neve si njė varkė
letre prej nga duhet tė lundrojmė andej ka fryn era, se dirigjimi i saj
ėshtė jashtė mundėsisė sonė etj. Madje vet Krijuesin tonė, qė ėshtė vet
mirėsia e pambarim, dashuria qė nuk shteron, mėshira qė ska fund, menēuria
qė ska skaj, fuqia qė ska limit dhe vet burimi i ēdo tė mire qė ne
shijojmė, e paraqesin si diēka qė na dėnon, qe sna fal as gabimin mė tė
vogėl, qė kėnaqet kur ne vuajmė, qe sna ka lėnė rrugė tjetėr veē asaj qė
ka zgjedhur Ai pėr ne etj. etj., kur nė fakt, Krijuesi ynė na do neve, na ka
dhėnė mundėsi tė shumta pėr tė arritur atė qė duam, na ka lėnė derėn hapur
pėr pendim e falje dhe pėrmirėsim sa herė qė ne gabojmė.
Tė gjitha faktet flasin se frika nuk
vjen me ne nė kėtė botė por na injektohet gabimisht nga tė tjerėt me ose pa
dashje, por edhe shpesh nga vet vetja jonė, nga mendimet tona ndjellakeqe,
nga meditimet tona tė gabueshme rreth ėndrrave dhe dėshirave tona apo rreth
fenomeneve normale tė natyrės, etj.
Zoti e ka dėshmuar se na do, qė nga
krijimi i njeriut tė parė, dhe e dėshmon nė vazhdimėsi me miliona e miliona
mirėsi qė neve sna kursen. Na ka krijuar qė ta duam atė, qė ta jetojmė
jetėn dhe qė ta gėzojmė atė, dhe pikėrisht neve na sjell nė kėtė botė tė
pastėr nga tė kėqijat, dhe te fuqishėm pėr tė realizuar gjėra e vepra
madhėshtore. Dėshmi pėr kėtė ėshtė se ne kur vijmė nė kėtė botė vijmė me njė
fuqi te instaluar brenda nesh, me njė fuqi e me njė mjeshtėri tė punuar me
shumė kujdes, pavarėsisht nė se vijmė nė kėtė botė disa qindra gram apo disa
kilogram. Brenda ēdo krijese gjendėt edhe fuqia qė nuk lodhet asnjėherė e qė
mban nė gjendje tė pėrhershme pune atė zemėr tė vockėl qė njė ditė do tė
rritet; ato mushkėri qė frymojnė pandėrprerė, pa ndier as mundimin mė tė
vogėl; ato pika tė vogla qė pushtojnė hapėsirėn e qė ne i quajmė sy e qė
janė tė punuar me njė mjeshtėri perfektė... nga kush tjetėr, pos nga
Krijuesi ynė qė ka menēuri e fuqi pa skaj e pa anė. Prandaj, ne lindim
plotėsisht edhe pa frikėn qė me pas, me vetėdije apo jo, e fusim brenda nesh
dhe fatkeqėsisht jo tė paktė janė ata qė atė e bartin tėrė jetėn me vete.
Pra, nuk duhet tė harrojmė: nuk duhet
ti besojmė, nuk duhet ti japim rast tė na drejtohen dhe nuk duhet ti
dėgjojmė ata qė me fjalėt e tyre nuk na bėjnė qė tė ofrohemi mė shumė me Atė
qė na krijoi e qė na furnizon pandėrprerė me gjithēka qė na duhet. Qė na
gjen rrugėdaljen e ēdo problemi qė na mundon, qė na krijon e na ofron
gjithēka pėr tė cilėn kemi nevojė. Nuk duhet ti besojmė atyre nga fjalėt e
tė cilėve fytyra jonė nuk qesh me ēiltėrsi, sepse ata ose nuk e din tė
vėrtetėn ose e fshehin apo e shtrembėrojnė tė vėrtetėn. Nuk duhet ti japim
rast tė na drejtohen atyre qė neve na thonė se jemi tė pazotėt, se nuk mund
tė arrijmė atje ku ne synojmė, qė mundohen tė na bėjnė tė ndihemi inferior
karshi tė tjerėve etj. Shmanguni nga ata pa ju ardhur aspak keq. Janė tė
verbėr. Ecja pas tyre apo me ta do na shpinte ne greminė.
,,hiqni dore prej tyre; ata janė
tė verbėr, prijės tė verbėrish; dhe nė qoftė se njė i verbėr i prin njė tė
verbėri tjetėr, tė dy do tė bien nė grop (Mateu 14)
Ata janė tė padijshėm dhe si tė tillė
nuk meritojnė tė jenė udhėrrėfyesit tanė nė jetė, nuk meritojnė tė jenė
mėsuesit tanė, nė tė kundėrtėn sdo tė mbillnin tek ne frikė, dhe nė rrugėn
e drejtė, tė mirėsisė, tė shėndetit, tė pasurisė, do na thėrrisnin me fjalė
tė mira e me argumente bindėse, si qė na kanė mėsuar Zoti dhe profetėt:
,,Mos i frikėsoni besimtarėt, ti
frikėsoni besimtarėt padyshim qė ėshtė padrejtesi,,
(Muhamedi a.s.)
,,O Muhamed, thirri njerėzit nė
rrugėn e drejt me fjalė tė mira e polemizo me ta nė mėnyrėn me tė bukur,,
(Kurani)
Po ashtu ne duhet ti shmangemi ēdo
mendimi tonė qė na mbjell frikė nė mendje e nė shpirt, ēdo mendimi qė na
bėnė qė tė mos besojmė tek Krijuesi, burimi i pashtershėm i ēdo mirėsie,
pastaj tek njerėzit, tek jeta, tek universi, tek shėndeti, tek bollėku, tek
pasuria, tek suksesi etj. etj. E tė gjitha kėto ne mund ti mendojmė dhe
besojmė, kur tė disiplinojmė tė menduarit tonė dhe kur e ruajmė qetėsinė e
mendjes dhe shpirtit dhe nuk bėjmė monologje idiote brenda vetės, por e
lemė frikėn e dyshimin brenda nesh tė luftojnė me argumentet e dėshmuara
katėrcipėrisht nga jeta. Kur zgjedhim Krijuesin, Diellin e madh e tė
vėrtetė pėr tė na ngrohur zemrėn dhe zėmė vend nėn rrezet e tij, e nuk
pranojmė tė ulemi kurrsesi nėn hijet e errėta ndjellakeqe e tė rreme tė
atyre qė kanė zgjedhur dėshtimin si opsionin e tyre nė jetė, e nė vend tė
besimit tė vėrtetė, besimin e rrem. Prandaj rrini larg besimit tė rrem dhe
dyshimit dhe frika do tė rri larg jush:
Ruhuni nga dyshimi sepse dyshimi
ėshtė gėnjeshtra mė e madhe
(Muhamedi a.s.)
Dhe vraponi tė thėrrisni Zotin dhe
vraponi drejt Tij, e Ai, do tė vijė afėr jush. Kushdo qė bėn pėrpjekjen sado
tė vogėl pėr ta gjetur Zotin, do ta gjej atė, e bashkė me Te, do ta gjejė
lumturinė, ndershmėrinė, shėndetin, menēurinė, suksesin, bollėkun e shumė
ēka tjetėr qė njė tjetėr, qė ėshtė frikacak e dembel, vetėm i ka veē ėndėrr.
Provojeni dhe shihni sa i mirė
ėshtė Zoti; lum ai njėri qė gjen strehė tek Ai
(Psalmi 34-8)
Mos u ndalni nė kėrkim tė vėrtetės,
sepse e vėrteta do tju shpie tek konstatimi se frika ėshtė diēka fallso tek
ne, jashtė sė vėrtetės. E kur tė fillojmė ta kuptojmė tė vėrtetėn do ta
njohim vetveten tė pastėr e stabil. E kur ta njohim vetėn do ta njohim Zotin
dhe do ta kuptojmė se ne jemi shkėndija tė Tij, dhe nė tė njėjtėn kohė jemi
afėr tij, dhe se Atij smund ti ndodh asnjė e keqe, ēfarėdo qoftė, e as
neve pra, sepse jemi afėr tij.
Respektoi ligjet e
Zotit, do ta gjesh Atė pranė vetės (Muhamedi a.s.)
Kush e njeh vetėvetėn e njeh Zotin (Muhamedi a.s.)
FRIKA - SĖMUNDJE E
SHĖRUESHME
,,Frika ėshtė njė sėmundje
nga e cila duhet tė shėrohesh .Njeriu i patrembur mund tė gabojė ndonjėherė,
kush ka frikė gabon gjithmonė (A.Mosso)
Frika ėshtė sėmundje qė ka
mėnyrėn e vet tė manifestimit, si ēe pėrshkruam mė lartė, e qė shumė shpesh
kalon edhe nė simptoma organike duke u manifestuar edhe me lloj-lloj
probleme fizike, nga dhimbjet e kokės, nervozizmi i tepruar,
halucinacionet, pagjumėsia, dhembjet e lukthit, verdhėza, tension jostabil
tė gjakut etj
po fatmirėsisht, si ēdo sėmundje tjetėr e shėrueshme. Kur e
themi kėtė bazohemi nė faktet dhe dėshmitė qė ka treguar pėrvoja dhe jeta,
se mjekėsia moderne ka arritur tė gjej ilaēin pėr shumė sėmundje qė dikur
janė konsideruar tė pashėrueshme. Po ashtu, njihen raste tė panumėrta tė
shėrimeve tė konsideruara nga shkenca ,,tė pashpjegueshme, kur mjekėsia
kishte quar duart. Veē kėsaj, kemi dėshminė pėr tė gjithė ata qė besojnė tek
menēuria dhe fuqia e pambarim e Krijuesit, nė fjalėt e profetėve dhe tė
librave tė shenjtė:
O Rob tė Zotit! Kur tė
sėmureni, mjekohuni! Sepse Allahu kur dėrgon sėmundjen, dėrgon edhe
shėrimin (Muhamedi a.s.)
Allahu pėr ēdo sėmundje ka
krijuar shėrimin (ilaqin) e saj
(Muhamedi a.s.)
Dhe pėr ta arritur kėtė
shėrim, se pari duhet ta gjejmė kurajėn dhe ta pranojmė pa ngurrim
sėmundjen, sepse nuk do tė mund tė shėrohet sėmundja po se pranuam e po
ikėm prej saj. Edukata na mėson ti njohim gabimet tona. Ka shumė tė tillė
tė sėmure qė edhe pse diku thelle nė brendi e din mirė se vuajnė nga kjo
sėmundje dhe pėrsėri ngurrojnė tė ballafaqohen me te. E po su ballafaqove,
atėherė nuk ke se si tė gjesh zgjidhjen e duhur. Ne vet pranimin e kėsaj
sėmundje gjendet dėshira dhe hapet rruga pėr tu shėruar.
Nuk kemi nevojė kėtu pėr medikamente
dhe ilaēe farmaceutike, barnatoren me perfektė nė botė e kemi me ne dhe nė
ne. Ilaēin e duhur dhe motorin e shėrimit e kemi brenda vetės tone, vetėm
duhet ta aktivizojm. Gjėja e parė ėshtė disiplinimi i tė menduarit tonė,
vullneti ynė, lufta pėr tu bėrė ne vet kapiten tė shpirtit tonė, tek besimi
ynė se mund ,duhet dhe do tė shėrohemi.
,,Merr zemėr, o bije, besimi yt
te ka shėruar, (Mateu
9-22)
Asgjė nuk duhet ta konsiderojmė tė
pamundur, aq me pak shėrimin nga diēka qė shume njerėz tė tjerė, qė gjenden
rreth nesh, nuk e kanė, po dėshira dhe vullneti pėr tė qenė ne pardon tė
vetvetės duhet tė na ngulitet nė shpirt. Dhe secili qė ndjehet i tillė duhet
ta ketė kėtė pasion, dėshirė e vullnet, sepse po u lodhet e u mėrzitet,
atėherė keni mbaruar.
Njeriu nuk mbaron
atėherė kur ai nuk mundet, por atėherė kur ai heq dorė (Richard
Nickson)
E thashė sa pėr ilustrim sepse unė e di
se ju nuk jeni prej atyre qė dorėzoheni, nuk jeni prej atyre qė hiqni dorė,
nuk jeni prej atyre qė dėshironi tė mbeteni pėrjetėsisht tė sėmur e tė
vdisni tė tillė. Vet fakti se ju jeni pėrqendruar aq thellė, me aq pasion nė
kėto tė vėrteta qė keni pėrpara, tregon se nė ju ėshtė aktivizuar ilaēi.
Tashmė frika dhe brengat tuaja kanė nisur tė zbehėn fuqishėm dhe rruga e
besimit, e shpresės ėshtė hapur shumė, dhe ky ėshtė njė fakt se ėshtė
ēėshtje kohe shėrimi i plotė.
Bėjini vetvetes njė dhuratė tė ēmuar
tani, dhe vetėm tani dhe asnjėherė mos ja merrni, dhe dhurata ma e ēmuar qė
mund tia bėni vetės ėshtė qė ta ruani nė ēdo kohė brenda vetės tė ndezur
diellin e besimit, drejtėsisė dhe mirėsisė.
Ilaēi mė efektiv ndaj kėsaj sėmundje
ėshtė dashuria. Dashuria mposhtė lehtėsisht frikėn dhe kur frika ėshtė
mposhtur sėmundja mė nuk ekziston.
,,Ballafaqohuni me frikėrat
tuaja, kapuni fytazi me to. Mos ngurroni ti pėrqeshni. Ky ėshtė bari mė i
mirė shėrues (Xhozef
Marfi)
Besim, besim, dhe vetėm
besim; dashuri ,dashuri dhe vetėm dashuri; falje, falje dhe vetėm falje pėr
tė gjithė e pėr gjithēka. Kjo ėshtė terapia qė ka shėruar kėtė sėmundje dhe
ēdo sėmundje tjetėr, dhe qė pėrherė do ta bėjė kėtė, edhe tek ju - ska
tjetėr terapi.
Kurse fryti i shpirtit ėshtė:
dashuria, hareja, paqja, duresa, dashamirėsia, mirėsia, besnikėria, butėsia,
pėrkormėria. Kundėr kėtyre nuk ka ligj
(Galati,5.22 e 23 )
Kėrkojeni me dashuri e pa
pėrtesė Zotitn tuaj. Ai nuk fshihet nga ju. Do ta gjeni, shpejt do ta gjeni
sepse ,,...kush kėrkon gjen,, (Mateu 7 -8), dhe atėherė kur ta
gjeni do tė jeni plotėsisht tė shėruar, e unė besoj se tashmė ju e keni
gjetur.
E kėrkova Zotin e ai me dėgjoi
dhe mė ēliroi nga ēdo frikė qė pata
(Psalmi 34:5)
,,Unė i dua ata qė me duan dhe
ata qė mė kėrkojnė me kujdes mė gjejnė.
(fjalėt e urta 8-17)
,,Shko dhe u bėftė ashtu si
besove!,, (Mateu 8 13)
,,U bėftė sipas besimit tuaj,,
(Mateu 9 30)
Nė vazhdimin e ardhshėm do tė
lexoni:
Tė jetosh me ankthin e frikės apo
te ēlirohesh prej saj;
Pėrse s'duhet te kemi frike;
Vrite friken, etj.
|