TĖ JETOSH ME ANKTHIN E
FRIKĖS APO TĖ ĒLIROHESH PREJ SAJ
Bėhu kandil i vetvetes,
Bėhu mbėshtetja e vetes,
Orientohu sipas tė vėrtetės nė vete,
Si ndaj njė kandili tė vetėm.
BUDDHA
Asnjė e keqe ēfarėdo ēoftė, si: vdekja,
sėmundja, vetmia, dėshtimi, divorci, apo ēfarėdo qoftė tjetėr, nuk ėshtė aq
e tmerrshme, sa qė ėshtė e tmerrshme, torturuese, munduese, dhe shkatėrruese
ankthi i pritjes se asaj sė keqeje. Ky ėshtė themeli, baza dhe esenca e
idealit tonė tė lartė qė njėherė e mirė tė ēlirohemi nga ankthi torturues i
frikės..
Pėrse duhet ta presim njė tė keqe?
Pėrse ta imagjinojmė afėr kur mund ta kemi shumė, shumė larg? Pėrse duhet ta
tėrheqim zvarrė kėtė barrė tė rėnd pas vetės qė sigurisht se sdo tė na
lejonte tė jetojmė? Duhet tė ēlirohemi prej saj dhe ēasti ėshtė tani.
Tė jetosh me ankthin e frikės do tė
thotė tė shndėrrohesh nė hije, nė gėrmadhė njerėzore; tė dyzohesh, tė
shpėrbehesh, dhe po e them pėrsėri: nuk ėshtė e tmerrshme e keqja sa ėshtė
torturuese dhe e neveritshme e shkatėrruese ankthi i pritjes sė tė keqes.
Andaj, ēlirimi prej saj ėshtė domosdoshmėri pėr njė njėri normal qė do ta
jetojė jetėn, ta shijoj lumturinė dhe ta prek suksesin.
Tė ēlirohesh nga ankthi i frikės nuk
ėshtė e pamundur madje ėshtė shumė e lehtė. Mjafton qė njė gjė tė tillė
fillimisht ta sjellim nėpėr mendje, ta ėndėrrojmė, ta dėshirojmė dhe ta
mendojmė vetėn se si do tė dukemi atėherė kur ne nuk do ti tėrhiqnim zvarrė
kėta zinxhirė tė rėnd e tė ndryshkur qė na bėjnė ta besojmė se ēdo rrugė
ėshtė e mbyllur e ēdo dritė ėshtė shuar.
Nė fillimin e luftės suaj pėr tu
ēliruar nga ankthi dhe nė vazhdimėsi gjatė luftės, qė nėse e bėni si duhet,
sdo tė ju ngjaj nė luftė por nė njė lojė tė kėndshme. Mos harroni ti
kujtoni tė gjithė njerėzit qė ju njihni nga rrethi juaj apo mė larg, tė
gjithė shokėt apo miqtė apo armiqtė tuaj tė cilėt janė tė suksesshėm, tė
guximshėm dhe tė cilėt e arrijnė nė jetė atė qė e dėshirojnė. Mos harroni ta
pyesni vetėn se pėrse ata e arrijnė me lehtėsi dhe e marrin si krejt normale
njė punė a njė veprim qė pėr ju ėshtė e stėrmundimshme apo e paarritshme!
Pyesni vetėn me dashuri, por pa e pėrkėdhelur shumė, dhe sigurisht se nėse
arrini tė rrini i qete dhe i pėrqendruara, pėrgjigja do tė ju vije nga
brendėsia juaj, nga aty ku ėshtė e instaluar njė pjesė, nga menēuria e
pafund e Atij qė na krijoji dhe qė na mban nė jetė.
Mos harroni tė hulumtoni, as
biografitė e njerėzve tė mėdhenj qė njeh historia njerėzore, dhe mos u
lodhni duke lexuar dhe duke medituar pėr heroizmat e tyre, pėr arritjet, pėr
zbulimet e pėr rekordet dhe pyesni vetėn: ēfarė patėn ata ma shumė? Ēforcė
i pompoi ata qė mbėrrin aq lartė e tė bėnin gjėra aq tė guximshme? E lehtė
ėshtė pėrgjigja, shumė e lehtė. Thjeshtė, ata nuk e kanė krijuar atė perde
tė zezė e tė zymtė brenda vetės, atė perde me tė cilėn dikush e mbulon, e
mbėshtjell dhe e lidh fuqishėm guximin brenda vetės.
Ėshtė koha qė njėherė e pėrgjithmonė tė
ēlirohesh nga ankthi i frikės i krijuar artificialisht prej vet jush. Ėshtė
koha tė bėni njė hap para dhe tė varrosni pėrgjithmonė e pėrfundimisht ata
zinxhirė tė rėnd e tė ndryshkur qė i tėrhiqnit zvarrė e qė ju bėnin tė
besonit gabimisht se tė gjitha rrugėt janė tė mbyllura. Dhe mos e harroni
pėr asnjė ēast se forca e ndikimit ėshtė nė momentin e tanishėm.
Tani ėshtė ēasti tė ēlirohesh nga ky
ankth i rrem dhe torturues.
Ēlirohu nga ankthi i frikės duke e
pranuar si tė vėrtetė tė vėrtetėn e argumentuar katėrcipėrisht se njė
zgjidhje e mirė gjithmonė ekziston pėr atė qė di ta zbulojė dhe do ta
zbulojė, pėr secilin qė kėrkon kėshillė nga menēuria e pafund e Krijuesit.
Pra nuk ekzistojnė situata tė dėshpėruara.
Ēlirohu nga ankthi ndyrė i frikės duke
u bindur pėr tė vėrtetėn se neve Zoti na fal por edhe ne duhet ta falim
vetėn tonė. Nė tė kundėrtėn, sjemi nė rrugėn qė duhet. Njoftoi robt e mi
se vėrtet unė jam ai qė fal shumė dhe mėshirues i madh (Hixhr 49).
Ēlirohu nga ankthi i frikės duke
besuar, dėshiruar, menduar dhe paramenduar tė mirat e pafundme qė gjenden nė
univers dhe duke u bindur se atė qė kėrkojmė edhe do ta gjejmė. Kush kėrkon
nga e mira nuk gjen keq (Muhamedi a.s.).
Ēlirohu nga ankthi i frikės duke u
liruar komplet nga kompleksi pėr ēfarėdo humbje nė tė ardhme a ēfarėdo
tjetėr, sepse ėshtė budallallėk i madh ta mendojmė afėr njė tė keqe qė mund
ta kemi shumė larg. Kujtoje tė vėrteten e Zotit se sa pikėllim duhet tė
mbajmė mbi supe. Mos u brengosuni pėr tė nesėrmen, sepse e nesėrmja
kujdesėt vet pėr vetėn e saj. Secilės ditė i mjafton pikėllimi i vetė (Mateu
8:34).
Ēlirohu nga ankthi i frikės duke
filluar tė mendoni nga aspekti i tė vėrtetave tė amshueshme dhe nga ai i
principeve jetėsore. Harroje frikėn, mosdijen dhe besimet e kota! Mos i
lini tė tjerėt tė mendojnė pėr ju! Vetė zgjidhini mendimet tuaja vetė
vendosni! - thotė Xhozef Marfi.
Ēlirohu nga ankthi i frikės duke
pėrsėritur me urat lutjen e ėmbėl: Sillu nga unė o Zot, ēliroje shpirtin
tim, shpėtomė pėr hir tė mirėsisė sate (psalmet 6 -4).
Ēlirohu nga ankthi i
frikės duke pranuar tė vėrtetėn e pamohueshme se njeriu e ka lirinė e tė
zgjedhurit. Secili mund tė vendos vete se a do tė zgjedh shprehin e mirė a
tė keqe, ZGJIDHE GUXIMIN NĖ VEND TĖ FRIKĖS.
Ēlirohu nga ankthi i frikės duke
pranuar me zemėr hapur e pa menduar dy herė ēfarėdo mirėsie qė tė dhurohet
nga lartė. Ēlirohuni nga ankthi i frikės duke pranuar tė vėrtetėn se nė nuk
lindim frikacak, se nė ne qysh nė embrion ėshtė instaluar guximi.
Pėrsėriteni me zė tė lartė vazhdimisht dhe pa u lodhu, sepse Zoti nuk na e
dha shpirtin e frikės, por pėrkundrazi, shpirtin e virtytit, tė dashurisė
dhe tė urtėsisė (Timoteut 2, 1:7)
Ēlirohu nga ankthi i frikės duke e parė
vetėn atje ku dėshironi. Duke e parė vetėn tek sa bėnė atė qė sa e sa herė
ke ėndėrruar ta bėsh, e ske guxuar as ta flasėsh me dikė nga frika e
pėrqeshjes. Ēlirohu nga ankthi i frikės duke e pėrsėritur lutjen biblike:
Edhe sikur tė ecja luginės sė vdekjes unė nuk do tė kisha frikė, sepse Zoti
ėshtė me mua. Zoti ėshtė shpėtimtari im, drita dhe kėshtjella ime (Bibla).
Pėrsėriti mijėra e mijėra herė kėto fjalė derisa frika tė ketė frikė tė tė
afrohet. Mos u lodh duke pėrsėritur deri sa frika tė mos ekzistojė mė dhe
derisa ta kuptosh se ajo asnjėherė ska ekzistuar.
Ēlirohu nga ankthi i frikės duke i
ndihmuar unit tuaj tė madh tė ngadhėnjejė karshi unit tuaj tė vogėl. Duke e
urdhėruar tė keqėn me uratė, pa imponim, por i vendosur qė tė ik sa mė larg
teje, dhe do bindesh shpejt pėr efektin pozitiv.
Ēlirohu nga ankthi i frikės
duke mos pasur me frikė nga liria dhe nga pėrgjegjėsit. Duke e pranuar se
ėshtė ēasti vendimtar pėr tu ēliruar nga ajo ide e vjetruar, e mykur, e
qelbur dhe e dhimbshme. Merrni situatėn nė dorė pa ndruajtje, me besim dhe
pa menduar se si do vete e si do e menaxhoni, por thjesht, veē dorėzojani
fuqisė dhe menēurisė se Krijuesit dhe atėherė, sdo tė jeni ju qė do
menaxhoni, por do jetė menēuria e pafund qė menaxhon pėrmes jush..
Ēlirohuni nga ankthi i
frikės duke pranuar me kėnaqėsi pėrgjegjėsit. Pėrgjegjėsia do tė thotė se,
thjesht, jemi nė gjendje ti pėrgjigjemi jetės. Ne po hyjmė nė epokėn e re
dhe nė rendin e ri shoqėror. Ėshtė koha tė lirohemi nga bindjet dhe
shprehitė e vjetra. Nė qoftė se i pėrvetėsojmė modelet dhe sjelljet
harmonike, do ta ndihmojmė edhe rendin e ri botėror.
Kjo ėshtė kohė e ZGJIMIT.
Ta dini se gjithnjė jeni tė SIGURT. Ndoshta nė fillim nuk do tė besoni, por
mė kohė do ta ndėrtoni bindjen e fortė se jeta gjithnjė ėshtė nė pronėsinė
tuaj. Ta dini se ėshtė plotėsisht e mundshme tė kaloni nga gjendja e vjetėr
nė gjendjen e re, madje me sukses mahnitės (Luiza HEJ).
PĖRSE NUK DUHET TĖ KEMI
FRIKĖ?
Nuk duhet te kemi frikė
sepse nuk kemi absolutisht asnjė arsye pėr tė pasur. Jeta jonė ėshtė e
ruajtur dhe e mbrojtur nga Krijuesi ynė. Ai ėshtė gjithmonė afėr nesh dhe me
ne. Atij nuk mund ti ndodh asnjė e keqe. Ne jemi Shkėndijat e tij... Vetėm
duhet tė rrimė tė qetė dhe me besim afėr Tij dhe as ne smund te na ndodh
asnjė e keqe dhe gjithēka qė na do zemra do ta kemi.
Jeta jonė, suksesi ynė,
lumturia jonė, shėndeti ynė, dashuria jonė, gjėrat e nevojshme, gjėrat e
bukura, menēuria, gjėrat moderne dhe gjithēka tjetėr janė me bollėk brenda
universit, brenda kėsaj toke dhe bote ku jetojmė. Gjithēka ėshtė perfektė, e
atėherė pėrse tė kemi frikė? Gjithēka, gjithēka: toka, qielli, deti,
atmosfera, njerėzit, kafshėt etj. janė tė krijuar nė pėrsosshmėri, dhe me
pak kujdes tonin, me besim, me vullnet dhe me vetėdije, jemi tė sigurt nė
prehrin e kėtyre mirėsive.
Ėshtė dėshmuar se nuk ka
problem pa zgjidhje, nuk ka sėmundje qė nuk shėrohet, nuk ka literaturė qė
me pėrkushtim nuk mund tė pėrvetėsohet, nuk ka mjete tė nevojshme pėr jetėn
tonė qė me kėmbėngulje e urat, nuk mund tė zbulohet. Ėshtė dėshmuar se kanė
qenė pallavra e gėnjeshtra se, kėtė vit apo atė vit, do tė shuhet dielli e
do shkatėrrohet universi, se toka sdo prodhojė bukė pėr kaq a pėr aq banor,
se do tė ndodh kjo apo ajo luftė atomike botėrore qė do ta shkretėtojė
tokėn, se do pushtojnė tokėn krijesa nga planete tjera, etj. etj. Jetojmė
nė njė univers me ligje jashtėzakonisht perfekte, tė cilat i ka vendosur njė
mendje pa mbarim e menēur hyjnore dhe pafundėsisht e drejtė, e cila dhe ka
vendosur kufijtė, ku mirėsitė e tij smund ti dėmtoj askush.
Ne nuk duhet tė kemi frikė
nga varfėria, sepse nga dita nė ditė pasuria e kėsaj bote ėshtė mė me bollėk
dhe mė e begatshme se nė tė kaluarėn, dhe vet universi shkon duke u zgjeruar
dhe duke u rritur, njė e vėrtetė, sė fundmi e vėrtetuar shkencėrisht. Ne nuk
duhet tė kemi frikė nga sėmundjet sepse nga dita nė ditė, Krijuesi ynė ja
jep mundėsinė njerėzimit qė tė bėj pėrparime dhe zbulime mahnitėse nė
mjekėsi dhe tė konstruktoj aparatura moderne dhe shumė tė sofistikuara qė
kurojnė me sukses shumė e shumė sėmundje. Ne nuk duhet tė kemi frikė nga
vdekja, sepse pėrveē fjalės sė vėrtetė tė Krijuesit, tash edhe vet shkenca
dhe arritjet njerėzore kanė arritur ta kuptojnė se vdekja nuk ekziston nė
kuptimin e njė pushimi total tė asaj krijese, por ėshtė vetėm kalim nga njė
jetė nė njė jetė tjetėr tė amshueshme, tė pafund, me ligje edhe mė perfekte.
Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse me
frikėn tonė nuk mund tė ndryshojmė asgjė qė na frikėson. Nuk mund te
zgjidhim asnjė situatė qė na shqetėson, sepse me frikėn tonė smund tė
ndihmojmė shėrimin e njė sėmundje qė na mundon, pėrkundrazi, vetėm sa i
pėrkeqėsojmė dhe pėrshpejtojmė gjėrat. Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse
pikėrisht frika na bėn tė dalim jashtė besimit, tė largohemi me larg Zotit.
Nė librat e shenjtė thuhet se Zoti nuk e do njė njėri qė ka frikė tė
tepruar. Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse do tė largohemi nga njerėzit,
vet ne sdo tė donim tė rrinim me njerėz, sepse edhe buzėqeshjet e miqve
tanė do na dukeshin cinike dhe fjalėt e tyre provokative, edhe vet njerėzit,
miqtė tanė, do na shmangeshin, sepse do lodheshin nga qėndrimet tona
mediokre e tė mjera.
Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse frika
jonė na mbyll dyert e suksesit dhe na izolon brenda vetvetes e brenda mureve
tė dhomės, e ne synojmė tė jemi njerėz tė suksesit, shpėrthimit,
evolucionit, njerėz tė publikut e tė masės. Ne nuk duhet tė kemi frikė,
sepse jemi njerėz tė matur, tė menēur e njerėz tė ambicieve, njerėz tė ideve
dhe tė ėndrrave, qė i japim formė ideve tona dhe qė i bėjmė realitet ėndrrat
tona. E frika ėshtė kamxhik qė na godet pandėrprerė, qė mundohet tė na
fashit ėndrrat e tė na zbeh idetė, se frika ėshtė peshė e rėnd nė kėmbė qė
na vėshtirėson e na ndalon vrapin drejt marshimit pėrpara.
Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse nė
jemi njerėz tė ndershėm qė e duam KRIJUESIN, i duam njerėzit, i duam
mirėsitė. Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse gabimet tona janė thjeshtė
njerėzore, dhe si njerėz, jemi gatuar me talentin drejt rrėshqitjes nė
gabime, por kemi premtimin e pėrsėritur tė Krijuesit se ato do tė na falen.
Paramendoni sa krenar dhe sa pa frikė jetuan njerėz me shpirtin skėterrė, si
Hitleri, Musolini, Millosheviqi, Sadami, Karagjiqi, e sa tė tjerė para tyre
e pas tyre. Ne nuk jemi si ata. Ne luftojmė tė jemi tė pastėr, andaj skemi
pse tė kemi frikė, veē kujdesit pėr tė ecur drejt pėrsosjes me uratė dhe
plotėsisht tė qetė.
Ne nuk duhet tė kemi frikė
sepse:
fati nuk ngre tė druajturit, e njeriu qė frikėsohet nuk del
asnjėherė fitimtar (F.Testi), e ne synojmė lartėsitė.
Ne nuk duhet tė kemi frikė,
sepse frika ėshtė njė luks shumė i kushtueshėm dhe si tė tillė, nuk guxojmė
tia servojmė vetės.
Ne nuk duhet tė kemi frikė edhe pėr
arsyet e mė poshtme shumė tė forta, pėr arsyetimet e dy profetėve tė
fundit , dy njerėzve qė bota i mban pėr njerėzit mė tė mirė qė kanė jetuar
mbi tokė. Nė njė rast profeti Muhamed tha: nėse Zoti nuk mė mėshiron, mjerė
pėr mua, ndėrsa profeti Jezus iu pėrgjigj kėshtu nė njė pyetje tė bėrė nga
dėgjuesit e tij: Mėsues i mirė. Ēduhet tė bėj pėr ta trashėguar jetėn e
pėrjetshme? Jezusi tha: Pėrse me quan tė mire! Askush nuk ėshtė i mirė,
pėrveē njė tė vetmi, d.m.th. Perėndisė
(lluka 18 18,19). Pra, kur
profetėt e pėrzgjedhur nga Zoti ishin aq modest e realist dhe e pohuan se
nėse ata nuk i mbulon mėshira e Zotit, ata do tė jenė tė humbur, pėrse ne,
njerėzit e zakonshėm, tė mos bėhemi tė vetėdijshėm se nuk jemi te
pagabueshėm, dhe se bashke me pėrpjekjet e vazhdueshme pėr tė ecur drejt
pėrsosjes e drejt sė mirės, tė jetojmė pa e bartė frikėn me vete dhe ta
kuptojmė se jemi tė mbėshtjellur me mėshirėn e Atij qė na mban nė jetė.
Ne nuk duhet tė kemi frikė
sepse Zoti ėshtė me ne. Madje mėshira e Tij nuk na braktis as kur ne gabojmė
apo harrojmė. Pėr secilin nga ne, me ndihmėn e Zotit, gjithēka ėshtė e
mundur, madje edhe gjėra nė dukje tė parė tė pamundura.
Allahu i lartėsuar ka thonė: Unė jam
pranė robit tim pėrderisa ai mendon pėr Mua. Me tė jam kur mė pėrmend. Nėse
mė pėrmend nė heshtje, Unė e pėrmendi nė Vete, nėse mė pėrmend nė njė grup,
Unė e pėrmendi nė njė grup mė tė mirė se ai. Nėse mė ofrohet mė pėllėmbė,
Unė i afrohem atij me pash, e nėse ai mė afrohet me pash, Unė i afrohem atij
me arsh. Nėse ai niset kah Unė duke ecur, Unė nisem nga ai duke vrapuar (Muhamedi
a.s.)
Zoti ka thėnė: Unė jam mė
afėr jush, se sa damarėt tuaj tė qafės (Muhamedi a.s.)
Respektoi ligjet e Zotit,
do ta gjesh Atė pranė vetės (Muhamedi a.s.)
Ne nuk duhet tė kemi frikė,
sepse kemi premtimin e Krijuesit tonė tė mirė se do tė jemi tė udhėzuar, se
do kemi atė qė dėshirojmė dhe do jemi te falur. Ne nuk duhet tė kemi frikė
pėr tė vėrtetat e pamohueshme tė cituara mė poshtė:
Askush nuk mund ta ndaj
robin nga pendimi ė sinqertė ndaj Allahut cilatdo qofshin mėkatet e tij.
Atėherė ejani tė
pleqėrohemi - thotė Zoti. Edhe nė qofshin mėkatet tuaja kuq si gjaku, do
tė bėhen bardhė si bora. Edhe nė qofshin kuq si purpuri,do tė bėhen bardh
porsi leshi (Bibla, Isai 1.18)
Unė e pranoj shumė pendimin, jam
mėshirues (Kuran, Bekare 160)
Dhe kur niseni tė luteni, nėse keni
diēka kundėr ndokujt, faleni, qė edhe Zoti juaj qė ėshtė nė qiell, tju fal
mėkatet tuaja (Bibla,Marku 11.25)
Njoftoi rob tė mi se vėrtetė Unė jam
Ai qė fal shumė dhe mėshirues i madh (Kuran, Hixhr 49)
Allahu xh.sh. ka thėnė: O rob tė Mi!
Vėrtet ju gaboni natėn dhe ditėn, kurse unė i fali tė gjitha mėkatet,
prandaj kėrkoni nga unė falje, do tju fal (Muhamedi a.s.)
Zoti ka thėnė: O bir i Ademit, ēdo
herė qė mė thėrret dhe mė lutesh, Unė ti fal ato qė i ke bėrė dhe nuk mė
vjen vėshtirė. O bir i Ademit, sikur tė arrijnė mėkatet tua kupėn e qiellit,
e pastaj tė kėrkosh falje, do tė tė fal dhe nuk mė vije rėnd. O bir i
Ademit, sikur tė vish tek unė me mėkate sa ėshtė toka dhe mė takon mua, pa
mė bėrė mua ortak, do tė tė vijė se ėshtė toka me falje (Muhamedi a.s.)
Unė dua ata qė me duan, dhe ata qė mė
kėrkojnė me kujdes, me gjejnė (Bibla, fjalėt e urta 8 -17)
Zoti nuk do tė lejoj te vuaj nga uria
(Bibla, fjalėt e urta 10-3)
Allahu dėshiron qė tjua
pranoj pendimin (Kuran, en-niase 27)
vėrtetė Allahu fal shumė, ėshtė
mėshirues i madh (Kuran, en-niase 23)
nėse largoheni prej
mėkateve tė mėdha, tė cilat u janė tė ndalueshme, ne ju shlyejmė mėkatet e
vogla dhe ju fusim nė njė vend tė ndershėm (Kuran, en-niase 31)
Allahu ėshtė mėshirues,
mbulon te metat (Kuran, en-niase 100)
kush bėn ndonjė te keqe
ose e ngarkon veten, pastaj kėrkon falje te Allahu, ai e gjen Allahun ,
falės e mėshirues (Kuran, en-niase 110)
ska dyshim, se kush e beson Allahun
e beson ditėn e gjykimit, dhe bėn vepra tė mira, qoftė prej atyre qė besuan,
myslimanėve, prej jahudive, prej sabiinėve tė krishterė qė besojnė yjet,
prej tė krishterėve, pėr ta nuk do te ketė frik as pikėllim (Kuran, el-maide
69)
Prandaj po ju them: mos u shqetėsoni
pėr jetėn, pėr atė qė do tė hani ose do tė pini, as pėr trupin tuaj pėr atė
qė do tė vishni. Vini re zogjtė e qiellit: ata nuk mbjellin, nuk korrin dhe
nuk mbledhin nė hambarė, megjithatė, Zoti juaj qiellor i ushqen
Dhe cili nga
ju me gjithė kujdesin e tij mund ti shtoj shtatit tė tij qoftė edhe njė
kubit tė vetėm (Mateu 25, 26, 27)
Mos u brengosuni pėr tė nesėrmen,
sepse e nesėrmja kujdesėt vet pėr vetėn e saj. Secilės ditė i mjaftonė
pikllimi i vetė (Mateu 8:34)
Ky i pikėlluar klithi dhe Zoti e
plotėsoi,e shpėtoi nga tė gjitha fatkeqėsitė e tij (Psalmi 34:6)
Sepse nevojtari nuk do tė harrohet
pėrjetė (Psalmet 9- 18
VRITE FRIKEN
Bėjeni pikėrisht
atė qė ju frikėson dhe me siguri se frika do tė vdes (Ralf Valdo
Emereson)
Tė dua o Zot forca ime!
Zoti ėshtė kėshtjella ime,
fortesa ime dhe ēliruesi im. Perėndia ime, shkėmbi im ku gjej strehė.
Mburoja ime, fuqia e shpėtimit tim, streha ime e lartė (Psalmet 18-1,2)
Edhe sikur te ecja luginės
se vdekjes, unė nuk do te kisha frike, sepse Zoti ėshtė me mua
Vriteni frikėn! Edhe pse e kam shkruar
kėshtu, mund tė jetė jo mė e mira mėnyrė pėr tu liruar nga frika. Metoda mė
e mire ėshtė, qė thjeshtė, atė ta linim qė tė vdes. Puna jonė duhet tė
pėrqendrohet qė tė mos e ushqejmė atė dhe ajo do tė vdes vet. Mjafton qė ne
ta pėrbuzim, tė mos i japim rėndėsi, tė mos i kushtojmė vėmendje fjalėve tė
saj, sepse frika flet shumė, e dini edhe ju.
Ju duhet ta lini frikėn qė tė vdes
nėse dėshironi qė ajo tju le tė jetoni
E tėrė puna ėshtė ta injorojmė, tė mos
i japim rėndėsi, sa herė na vjen diēka e frikshme nė mendje: njė dėshtim,
njė situatė etj. Duhet tė buzėqeshim, ta gjejmė kurajėn, qofte tė buzėqeshim
edhe me zor nė fillim, sepse shumė shpejt do ta kuptojmė se kemi pasur arsye
tė buzėqeshim. Duhet tė flasim me vetėn tonė, me shpirtin tonė. Ti flasim
si personit mė tė dashur nė rruzullin tokėsor dhe tia pėrkujtojmė fjalėt e
mėsipėrme se pse sduhet tė kemi frikė. Pėrsėrisni me vete ato fjalė,
pėrsėrisni edhe me zė nėse keni mundėsi, nėse jeni larg nga sytė kureshtar
tė njerėzve tė paditur. Pėrsėrisni dhe mėsoni pėrmendėsh tė vėrtetat
Kuranore dhe Biblike. Thirreni shpejte kujtesėn tė ju servoj nė ekranin e
mendjes rastet e njerėzve mė tė guximshėm qė dini, qe keni lexuar, apo qė
keni parė nėpėr filma. Kujtoni trimėritė deri nė ēmenduri qė keni dėgjuar e
parė me sytė tuaj nė TV apo nė internet. Servojani vetės tė vėrtetėn, se
frika nuk ekziston, por ajo ėshtė njė sajesė e krijuar nga vet ju, pėr tė
cilėn sduhet tė bėni asgjė tjetėr veē se ta lini qė tė vdes e qetė dhe do
tė jeni i lirė. Do ta ndjeni lirinė nė frymėmarrjen tuaj, nė ecjen tuaj, nė
kėngėt tuaja, nė tė folmen tuaj, nė rrahjet e zemrės suaj, nė gjumin tuaj tė
qetė dhe nė ėndrrat tuaja tė bukura. Do ta ndjeni dashurin e Zotit pėr ju
dhe tuajėn pėr Zotin. Do ta ndjeni dashurinė e vetvetes pėr ju dhe tuajėn
pėr vetveten. Do ta shihni dritėn e lirisė dhe tė ēlirimit. Do ta gjeni
Zotin dhe do tė bindeni se sa i mirė ėshtė Ai. Do ta ndjeni fuqinė dhe
mėshirėn e tij qė ju ka mbėshtjell trupin tuaj dhe se atė mbėshtjellės nuk
ka mė kush ta qajė, sepse askund nė horizont nuk do ta shihni armikun tuaj
tė tmerrshėm, sajesėn fantome -frikėn. Ajo tashmė ka vdekur, madje do tė
bindeni se ajo asnjėherė nuk ka ekzistuar.
Nga ky moment mos e ktheni
mė kokėn prapa;
Frika i takon tė kaluarės
suaj;
Nga ky moment frika ka
vdekur;
Nga ky moment frika mė nuk
ekziston;
Nga ky moment ka lindur
jeta e re.
PĖR FUND
Pėr fund!!!??? Edhe kjo fjalė ėshtė e
shkruar gabim, mos e besoni, asnjėherė, ska fund. Ashtu si fjala vdekje
edhe fjala fund ėshtė e gabuar, andaj shlyejeni nga fjalori juaj.
Ēdo fund sėshtė gjė tjetėr veē se njė
rifillim... duhet ta pėrmirėsojmė apo jo?
PARA RIFILLIMIT
Para rifillimit, nė vend tė
pėrshėndetjes, pėr miqtė e mi qė i njoh e qe si njoh, desha tju kujtojė
edhe diēka:
dhe asnjėri prej jush tė mos e kthej kokėn prapa (pėr tė
shikuar) dhe shkoni andej ka urdhėroheni (Kuran: El Hixhr 64)
Biri im, mos harro mėsimet e
mia dhe zemra jote le tė ruaj urdhėrimet e mia, sepse do tė tė shtohen ditė
tė gjata, vite jete dhe paqeje. Do tė gjesh kėshtu hir dhe arsye nė sytė e
Perėndisė dhe tė njerėzve (Bibla: Fjalėt e urta 3-1,2,4)
Di vetėm kaq: duke harruar
atė qė kam lėnė pas dhe duke u prirė drejt atyre qė kam pėrpara, po rend
drejt qėllimit, drejt shpėrblimit (filipinasve, 3:13-14)
|