Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji - Frika - ky djall qė duhet mposhtur (pjesa e tretė)

Shkruan: Agron JASHARI - ADONISS

FRIKA - KY DJALL QЁ DUHET MPOSHTUR

(pjesa e tretė)

          Jeta jonė, suksesi ynė, lumturia jonė, shėndeti ynė, dashuria jonė, gjėrat e nevojshme, gjėrat  e bukura, menēuria, gjėrat moderne dhe gjithēka tjetėr janė me bollėk brenda universit, brenda kėsaj toke dhe bote ku jetojmė. Gjithēka ėshtė perfektė, e atėherė pėrse tė kemi frikė? Gjithēka, gjithēka: toka, qielli, deti, atmosfera, njerėzit, kafshėt etj. janė tė krijuar nė pėrsosshmėri, dhe me pak kujdes tonin, me besim, me vullnet dhe me vetėdije, jemi tė sigurt nė prehrin e kėtyre mirėsive.

 

            TĖ JETOSH ME ANKTHIN E FRIKĖS APO TĖ ĒLIROHESH PREJ SAJ

 

            “Bėhu kandil i vetvetes,

            Bėhu mbėshtetja e vetes,

            Orientohu sipas tė vėrtetės nė vete,

            Si ndaj njė kandili tė vetėm”.

                                                          BUDDHA

 

Asnjė e keqe ēfarėdo ēoftė, si: vdekja, sėmundja, vetmia, dėshtimi, divorci, apo ēfarėdo qoftė tjetėr, nuk ėshtė aq e tmerrshme, sa qė ėshtė e tmerrshme, torturuese, munduese, dhe shkatėrruese ankthi i pritjes se asaj sė keqeje. Ky ėshtė themeli, baza dhe esenca e idealit tonė tė lartė qė njėherė e mirė tė ēlirohemi nga ankthi torturues i frikės..

Pėrse duhet ta presim njė tė keqe? Pėrse ta imagjinojmė afėr kur mund ta kemi shumė, shumė larg? Pėrse duhet ta tėrheqim zvarrė kėtė barrė tė rėnd pas vetės qė sigurisht se s’do tė na lejonte tė jetojmė? Duhet tė ēlirohemi prej saj dhe ēasti ėshtė tani.

Tė jetosh me ankthin e frikės do tė thotė tė shndėrrohesh nė hije, nė gėrmadhė njerėzore; tė dyzohesh, tė shpėrbehesh, dhe po e them pėrsėri:  nuk ėshtė e tmerrshme e keqja sa ėshtė torturuese dhe e neveritshme e shkatėrruese ankthi i pritjes sė tė keqes. Andaj, ēlirimi prej saj ėshtė domosdoshmėri pėr njė njėri normal qė do ta jetojė jetėn, ta shijoj lumturinė dhe ta prek suksesin.

Tė ēlirohesh nga ankthi i frikės nuk ėshtė e pamundur madje ėshtė shumė e lehtė. Mjafton qė njė gjė tė tillė fillimisht ta sjellim nėpėr mendje, ta ėndėrrojmė, ta dėshirojmė dhe ta mendojmė vetėn se si do tė dukemi atėherė kur ne nuk do t’i tėrhiqnim zvarrė kėta zinxhirė tė rėnd e tė ndryshkur qė na bėjnė ta besojmė se ēdo rrugė ėshtė e mbyllur e ēdo dritė ėshtė shuar.

Nė fillimin e luftės suaj pėr tu ēliruar nga ankthi dhe nė vazhdimėsi gjatė luftės, qė nėse e bėni si duhet, s’do tė ju ngjaj nė luftė por nė njė lojė tė kėndshme. Mos harroni t’i kujtoni tė gjithė njerėzit qė ju njihni nga rrethi juaj apo mė larg, tė gjithė shokėt apo miqtė apo armiqtė tuaj tė cilėt janė tė suksesshėm, tė guximshėm dhe tė cilėt e arrijnė nė jetė atė qė e dėshirojnė. Mos harroni ta pyesni vetėn se pėrse ata e arrijnė me lehtėsi dhe e marrin si krejt normale njė punė a njė veprim qė pėr ju ėshtė e stėrmundimshme apo e paarritshme! Pyesni vetėn me dashuri, por pa e pėrkėdhelur shumė, dhe sigurisht se nėse arrini tė rrini i qete dhe i pėrqendruara, pėrgjigja  do tė ju vije nga brendėsia juaj, nga aty ku ėshtė e instaluar njė pjesė, nga menēuria e pafund e Atij qė na krijoji dhe qė na mban nė jetė.

Mos harroni tė hulumtoni, as biografitė  e njerėzve tė mėdhenj qė njeh historia njerėzore, dhe mos u lodhni duke lexuar dhe duke medituar pėr heroizmat e tyre, pėr arritjet, pėr zbulimet e pėr rekordet dhe pyesni vetėn: ēfarė patėn ata ma shumė? Ē’forcė i pompoi ata qė mbėrrin aq lartė e tė bėnin gjėra aq tė guximshme? E lehtė ėshtė pėrgjigja, shumė e lehtė. Thjeshtė, ata nuk e kanė krijuar atė perde tė zezė e tė zymtė brenda vetės, atė perde me tė cilėn dikush e mbulon, e mbėshtjell dhe e lidh fuqishėm guximin brenda vetės.

Ėshtė koha qė njėherė e pėrgjithmonė tė ēlirohesh nga ankthi i frikės i krijuar artificialisht prej vet jush. Ėshtė koha tė bėni njė hap para dhe tė varrosni pėrgjithmonė e pėrfundimisht ata zinxhirė tė rėnd e tė ndryshkur qė i tėrhiqnit zvarrė e qė ju bėnin tė besonit gabimisht se tė gjitha rrugėt janė tė mbyllura. Dhe mos e  harroni pėr asnjė ēast se forca e ndikimit ėshtė nė momentin e tanishėm.

Tani ėshtė ēasti tė ēlirohesh nga ky ankth i rrem dhe torturues.

Ēlirohu nga ankthi i frikės duke e pranuar si tė vėrtetė tė vėrtetėn e argumentuar katėrcipėrisht se njė zgjidhje e mirė gjithmonė ekziston pėr atė qė di ta zbulojė dhe do ta zbulojė, pėr secilin qė kėrkon kėshillė nga menēuria e pafund e Krijuesit. Pra nuk ekzistojnė situata tė dėshpėruara.

Ēlirohu nga ankthi  ndyrė i frikės duke u bindur pėr tė vėrtetėn se neve Zoti na fal por edhe ne duhet ta falim vetėn tonė. Nė tė kundėrtėn, s’jemi nė rrugėn qė duhet. “Njoftoi robt e mi se vėrtet unė jam ai qė fal shumė dhe mėshirues i madh”  (Hixhr 49).

Ēlirohu nga ankthi i frikės duke besuar, dėshiruar, menduar dhe paramenduar tė mirat e pafundme qė gjenden nė univers dhe duke u bindur se atė qė kėrkojmė edhe do ta gjejmė. “Kush kėrkon nga e mira nuk gjen keq” (Muhamedi a.s.).

Ēlirohu nga ankthi i frikės duke u liruar komplet nga kompleksi pėr ēfarėdo humbje nė tė ardhme a ēfarėdo tjetėr, sepse ėshtė budallallėk i madh ta mendojmė afėr njė tė keqe qė mund ta kemi shumė larg. Kujtoje tė vėrteten e Zotit se sa pikėllim duhet tė mbajmė mbi supe. “Mos u brengosuni pėr tė nesėrmen, sepse e nesėrmja kujdesėt vet pėr vetėn e saj. Secilės ditė i mjafton pikėllimi i vetė” (Mateu 8:34).

Ēlirohu nga ankthi i frikės duke filluar tė ”mendoni nga aspekti i tė vėrtetave tė amshueshme dhe nga ai i principeve jetėsore. Harroje frikėn, mosdijen  dhe  besimet e kota! Mos i lini tė tjerėt  tė mendojnė pėr ju!  Vetė zgjidhini mendimet tuaja – vetė vendosni!” - thotė Xhozef Marfi.

Ēlirohu nga ankthi i frikės duke pėrsėritur me urat lutjen e ėmbėl: “Sillu nga unė o Zot, ēliroje shpirtin tim, shpėtomė pėr hir tė mirėsisė sate” (psalmet 6 -4).

             Ēlirohu nga ankthi i frikės duke pranuar tė vėrtetėn e pamohueshme se njeriu e ka lirinė e tė zgjedhurit. Secili mund tė vendos vete se a do tė zgjedh shprehin e mirė a tė keqe, ZGJIDHE GUXIMIN NĖ VEND TĖ FRIKĖS.

Ēlirohu nga ankthi i frikės duke  pranuar me zemėr hapur e pa menduar dy herė ēfarėdo mirėsie qė tė dhurohet nga lartė. Ēlirohuni nga ankthi i frikės duke pranuar tė vėrtetėn se nė nuk lindim frikacak, se nė ne qysh nė embrion ėshtė instaluar  guximi. “Pėrsėriteni me zė tė lartė vazhdimisht dhe pa u lodhu, sepse Zoti nuk na e dha shpirtin e frikės, por pėrkundrazi, shpirtin e virtytit, tė dashurisė dhe tė urtėsisė” (Timoteut 2, 1:7)

Ēlirohu nga ankthi i frikės duke e parė vetėn atje ku dėshironi. Duke e parė vetėn tek sa bėnė atė qė sa e sa herė ke ėndėrruar ta bėsh, e s’ke guxuar as ta flasėsh me dikė nga frika  e pėrqeshjes. Ēlirohu nga ankthi i frikės duke e pėrsėritur lutjen biblike: “Edhe sikur tė ecja luginės sė vdekjes unė nuk do tė kisha frikė, sepse Zoti ėshtė me mua. Zoti ėshtė shpėtimtari im, drita dhe kėshtjella ime” (Bibla). Pėrsėriti mijėra e mijėra herė kėto fjalė derisa frika tė ketė frikė tė tė afrohet. Mos u lodh duke pėrsėritur  deri sa frika tė mos ekzistojė mė dhe derisa ta kuptosh se ajo asnjėherė s’ka ekzistuar.

Ēlirohu nga ankthi i frikės duke  i ndihmuar unit tuaj tė madh tė ngadhėnjejė karshi unit tuaj tė vogėl. Duke e urdhėruar tė keqėn me uratė, pa imponim, por i vendosur qė tė ik sa mė larg teje, dhe do bindesh shpejt pėr efektin pozitiv.

            Ēlirohu nga ankthi i frikės duke mos pasur me frikė nga liria dhe nga pėrgjegjėsit. Duke e pranuar se ėshtė ēasti vendimtar pėr tu ēliruar nga ajo ide e vjetruar, e mykur, e qelbur dhe e dhimbshme. Merrni situatėn nė dorė pa ndruajtje, me besim dhe pa menduar se si do vete e si do e menaxhoni, por thjesht, veē dorėzojani fuqisė dhe menēurisė se Krijuesit dhe atėherė, s’do tė jeni ju qė do menaxhoni, por do jetė menēuria e pafund qė menaxhon pėrmes jush..

            Ēlirohuni nga ankthi i frikės duke pranuar me kėnaqėsi pėrgjegjėsit. Pėrgjegjėsia do tė thotė se, thjesht, jemi nė gjendje t’i pėrgjigjemi jetės. Ne po hyjmė nė epokėn e re dhe nė rendin e ri shoqėror. Ėshtė koha tė lirohemi nga bindjet dhe shprehitė e vjetra. Nė qoftė se i pėrvetėsojmė modelet dhe sjelljet harmonike, do ta ndihmojmė edhe rendin e ri botėror.

            “Kjo ėshtė kohė e ZGJIMIT. Ta dini se gjithnjė jeni tė SIGURT. Ndoshta nė fillim nuk do tė besoni, por mė kohė do ta ndėrtoni bindjen e fortė se jeta gjithnjė ėshtė nė pronėsinė tuaj. Ta dini se ėshtė plotėsisht e mundshme tė kaloni nga gjendja e vjetėr nė gjendjen e re, madje me sukses mahnitės” (Luiza HEJ).

 

            PĖRSE NUK DUHET TĖ KEMI FRIKĖ?

 

            Nuk duhet te kemi frikė sepse nuk kemi absolutisht asnjė arsye pėr tė pasur. Jeta jonė ėshtė e ruajtur dhe e mbrojtur nga Krijuesi ynė. Ai ėshtė gjithmonė afėr nesh dhe me ne. Atij nuk mund t’i ndodh asnjė e keqe. Ne jemi Shkėndijat e tij... Vetėm duhet tė rrimė tė qetė dhe me besim afėr Tij dhe as ne s’mund te na ndodh asnjė e keqe dhe gjithēka qė na do zemra do ta kemi.

            Jeta jonė, suksesi ynė, lumturia jonė, shėndeti ynė, dashuria jonė, gjėrat e nevojshme, gjėrat  e bukura, menēuria, gjėrat moderne dhe gjithēka tjetėr janė me bollėk brenda universit, brenda kėsaj toke dhe bote ku jetojmė. Gjithēka ėshtė perfektė, e atėherė pėrse tė kemi frikė? Gjithēka, gjithēka: toka, qielli, deti, atmosfera, njerėzit, kafshėt etj. janė tė krijuar nė pėrsosshmėri, dhe me pak kujdes tonin, me besim, me vullnet dhe me vetėdije, jemi tė sigurt nė prehrin e kėtyre mirėsive.

            Ėshtė dėshmuar se nuk ka problem pa zgjidhje, nuk ka sėmundje qė nuk shėrohet, nuk ka literaturė qė me pėrkushtim nuk mund tė pėrvetėsohet, nuk ka mjete tė nevojshme pėr jetėn tonė qė me kėmbėngulje e urat, nuk mund tė zbulohet. Ėshtė dėshmuar se kanė qenė pallavra e gėnjeshtra se, kėtė vit apo atė vit, do tė shuhet dielli e do shkatėrrohet universi, se toka s’do prodhojė bukė pėr kaq a pėr aq banor, se do tė ndodh kjo apo ajo luftė atomike botėrore qė do ta shkretėtojė tokėn, se do pushtojnė tokėn krijesa nga  planete tjera, etj. etj. Jetojmė nė njė univers me ligje jashtėzakonisht perfekte, tė cilat i ka vendosur njė mendje pa mbarim e menēur hyjnore dhe pafundėsisht e drejtė, e cila dhe ka vendosur kufijtė, ku mirėsitė e tij s’mund t’i dėmtoj askush.

            Ne nuk duhet tė kemi frikė nga varfėria, sepse nga dita nė ditė pasuria e kėsaj bote ėshtė mė me bollėk dhe mė e begatshme se nė tė kaluarėn, dhe vet universi shkon duke u zgjeruar dhe duke u rritur, njė e vėrtetė, sė fundmi e vėrtetuar shkencėrisht. Ne nuk duhet tė kemi frikė nga sėmundjet sepse nga dita nė ditė, Krijuesi ynė ja jep mundėsinė njerėzimit qė tė bėj pėrparime dhe zbulime mahnitėse nė mjekėsi dhe tė konstruktoj aparatura moderne dhe shumė tė sofistikuara qė kurojnė me sukses shumė e shumė sėmundje. Ne nuk duhet tė kemi frikė nga vdekja, sepse pėrveē fjalės sė vėrtetė tė Krijuesit, tash edhe vet shkenca dhe arritjet njerėzore kanė arritur ta kuptojnė se vdekja nuk ekziston nė kuptimin e  njė pushimi total tė asaj krijese, por ėshtė vetėm kalim nga njė jetė nė njė jetė tjetėr tė amshueshme, tė pafund, me ligje edhe mė perfekte.

Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse me frikėn tonė nuk mund tė ndryshojmė asgjė qė na frikėson. Nuk mund te zgjidhim asnjė situatė qė na shqetėson, sepse me frikėn tonė s’mund tė ndihmojmė shėrimin e njė sėmundje qė na mundon, pėrkundrazi, vetėm sa i pėrkeqėsojmė dhe pėrshpejtojmė gjėrat. Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse pikėrisht frika na bėn tė dalim jashtė besimit, tė largohemi me larg Zotit. Nė librat e shenjtė thuhet se Zoti nuk e do njė njėri qė ka frikė tė tepruar. Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse do tė largohemi  nga njerėzit, vet ne s’do tė donim tė rrinim me njerėz, sepse edhe buzėqeshjet e miqve tanė do na dukeshin cinike dhe fjalėt e tyre provokative, edhe vet njerėzit, miqtė tanė, do na shmangeshin, sepse do lodheshin nga qėndrimet tona mediokre e tė mjera.

Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse frika jonė na mbyll dyert e suksesit dhe na izolon brenda vetvetes e brenda mureve tė dhomės, e ne synojmė tė jemi njerėz tė suksesit, shpėrthimit, evolucionit, njerėz tė publikut e tė masės. Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse jemi njerėz tė matur, tė menēur e njerėz tė ambicieve, njerėz tė ideve dhe tė ėndrrave, qė i japim formė ideve tona dhe qė i bėjmė realitet ėndrrat tona. E frika ėshtė kamxhik qė na godet pandėrprerė, qė mundohet tė na fashit ėndrrat e tė na zbeh idetė, se frika ėshtė peshė e rėnd nė kėmbė qė na vėshtirėson e na ndalon vrapin drejt marshimit pėrpara.

Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse nė jemi njerėz tė ndershėm qė e duam KRIJUESIN, i duam njerėzit, i duam mirėsitė. Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse gabimet tona janė thjeshtė njerėzore, dhe si njerėz, jemi gatuar me talentin drejt rrėshqitjes nė gabime, por kemi premtimin e pėrsėritur tė Krijuesit se ato do tė na falen. Paramendoni sa krenar dhe sa pa frikė jetuan njerėz me shpirtin skėterrė, si Hitleri, Musolini, Millosheviqi, Sadami, Karagjiqi, e sa tė tjerė para tyre e pas tyre. Ne nuk jemi si ata. Ne luftojmė tė jemi  tė pastėr, andaj s’kemi pse tė kemi frikė, veē kujdesit pėr tė ecur drejt pėrsosjes me uratė dhe plotėsisht tė qetė.

            Ne nuk duhet tė kemi frikė sepse: “…fati nuk ngre tė druajturit, e njeriu qė frikėsohet nuk del asnjėherė fitimtar” (F.Testi), e ne synojmė lartėsitė.

            Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse frika ėshtė njė luks shumė i kushtueshėm dhe si tė tillė, nuk guxojmė t’ia servojmė vetės.

Ne nuk duhet tė kemi frikė edhe pėr arsyet  e mė poshtme shumė tė forta, pėr arsyetimet  e dy profetėve tė fundit , dy njerėzve qė bota i mban pėr njerėzit mė tė mirė qė kanė jetuar mbi tokė. Nė njė rast profeti Muhamed tha: “nėse Zoti nuk mė mėshiron, mjerė pėr mua”, ndėrsa profeti Jezus iu pėrgjigj kėshtu nė njė pyetje tė bėrė nga dėgjuesit e tij: “Mėsues i mirė. Ē’duhet tė bėj pėr ta trashėguar jetėn e pėrjetshme?” Jezusi tha: “Pėrse me quan tė mire! Askush  nuk ėshtė i mirė, pėrveē njė tė vetmi, d.m.th. Perėndisė…” (lluka 18  18,19). Pra, kur profetėt  e pėrzgjedhur nga Zoti ishin aq modest e realist dhe e pohuan se nėse ata nuk i mbulon mėshira e Zotit, ata do tė jenė tė humbur, pėrse ne, njerėzit e zakonshėm, tė mos bėhemi tė vetėdijshėm se nuk jemi te pagabueshėm, dhe se bashke me pėrpjekjet e vazhdueshme pėr tė ecur drejt pėrsosjes e drejt sė mirės, tė jetojmė pa e bartė frikėn me vete dhe ta kuptojmė se jemi tė mbėshtjellur me mėshirėn e Atij qė na mban nė jetė.

            Ne nuk duhet tė kemi frikė sepse Zoti ėshtė me ne. Madje mėshira e Tij nuk na braktis as kur ne gabojmė apo harrojmė. Pėr secilin nga ne, me ndihmėn e Zotit, gjithēka ėshtė e mundur, madje edhe gjėra nė dukje tė parė tė pamundura.

Allahu i lartėsuar ka thonė: “Unė jam pranė robit tim pėrderisa ai mendon pėr Mua. Me tė jam kur mė pėrmend. Nėse mė pėrmend nė heshtje, Unė e pėrmendi nė Vete, nėse mė pėrmend nė njė grup, Unė e pėrmendi nė njė grup mė tė mirė se ai. Nėse mė ofrohet mė pėllėmbė, Unė i afrohem atij me pash, e nėse ai mė afrohet me pash, Unė i afrohem atij me arsh. Nėse ai niset kah Unė duke ecur, Unė nisem nga ai duke vrapuar” (Muhamedi a.s.)

            Zoti ka thėnė: “Unė jam mė afėr jush, se sa damarėt tuaj tė qafės” (Muhamedi a.s.)

            “Respektoi ligjet e Zotit, do ta gjesh Atė pranė vetės” (Muhamedi a.s.)

            Ne nuk duhet tė kemi frikė, sepse kemi premtimin e Krijuesit tonė tė mirė se do tė jemi tė udhėzuar, se do kemi atė qė dėshirojmė dhe do jemi te falur. Ne nuk duhet tė kemi frikė pėr tė vėrtetat e pamohueshme tė cituara mė poshtė:

            “Askush nuk mund ta ndaj robin nga pendimi ė sinqertė ndaj Allahut cilatdo qofshin mėkatet e tij”.

            “Atėherė ejani tė pleqėrohemi” - thotė Zoti. “Edhe nė qofshin mėkatet tuaja kuq si gjaku, do tė bėhen bardhė si bora.  Edhe nė qofshin kuq si purpuri,do tė bėhen bardh porsi leshi” (Bibla, Isai 1.18)

“Unė e pranoj shumė pendimin, jam mėshirues” (Kur’an, Bekare 160)

“Dhe kur niseni tė luteni, nėse keni diēka kundėr ndokujt, faleni, qė edhe Zoti juaj qė ėshtė nė qiell, t’ju fal mėkatet tuaja”  (Bibla,Marku 11.25)

“Njoftoi rob tė mi se vėrtetė Unė jam Ai qė fal shumė dhe mėshirues i madh” (Kur’an, Hixhr 49)

Allahu xh.sh. ka thėnė: “O rob tė Mi! Vėrtet ju gaboni natėn dhe ditėn, kurse unė i fali tė gjitha mėkatet, prandaj kėrkoni nga unė falje, do t’ju fal” (Muhamedi a.s.)

Zoti ka thėnė: “O bir i Ademit, ēdo herė qė mė thėrret dhe mė lutesh, Unė t’i fal ato qė i ke bėrė dhe nuk mė vjen vėshtirė. O bir i Ademit, sikur tė arrijnė mėkatet tua kupėn e qiellit, e pastaj tė kėrkosh falje, do tė tė fal dhe nuk mė vije rėnd. O bir i Ademit, sikur tė vish tek unė me mėkate sa ėshtė toka dhe mė takon mua, pa mė bėrė mua ortak, do tė tė vijė se ėshtė toka me falje” (Muhamedi a.s.)

“Unė  dua ata qė me duan, dhe ata qė mė kėrkojnė me kujdes, me gjejnė” (Bibla, fjalėt e urta 8 -17)

“Zoti nuk do tė lejoj te vuaj nga uria” (Bibla, fjalėt e urta 10-3)

            “Allahu dėshiron qė t’jua pranoj pendimin” (Kur’an, en-niase 27)

“…vėrtetė Allahu fal shumė, ėshtė mėshirues i madh” (Kur’an, en-niase 23)

            “…nėse largoheni prej mėkateve tė mėdha, tė cilat u janė tė ndalueshme, ne ju shlyejmė mėkatet e vogla dhe ju fusim nė njė vend tė ndershėm” (Kur’an, en-niase 31)

            “…Allahu ėshtė mėshirues, mbulon te metat” (Kur’an, en-niase 100)

            “… kush bėn ndonjė te keqe ose  e ngarkon veten, pastaj kėrkon falje te Allahu, ai e gjen Allahun , falės e mėshirues” (Kur’an, en-niase 110)

“… s’ka dyshim, se kush e beson Allahun e beson ditėn e gjykimit, dhe bėn vepra tė mira, qoftė prej atyre qė besuan, myslimanėve, prej jahudive, prej sabiinėve tė krishterė qė besojnė yjet, prej tė krishterėve, pėr ta nuk do te ketė frik as pikėllim” (Kur’an, el-maide 69)

“Prandaj po ju them: mos u shqetėsoni pėr jetėn, pėr atė qė do tė hani ose do tė pini, as pėr trupin tuaj pėr atė qė do tė vishni. Vini re zogjtė e qiellit: ata nuk mbjellin, nuk korrin dhe nuk mbledhin nė hambarė, megjithatė, Zoti juaj qiellor i ushqen…Dhe cili nga ju me gjithė kujdesin e tij mund t’i shtoj shtatit tė tij qoftė edhe njė kubit tė vetėm” (Mateu 25, 26, 27)

“Mos u brengosuni pėr tė nesėrmen, sepse e nesėrmja kujdesėt vet pėr vetėn e saj. Secilės ditė i mjaftonė pikllimi i vetė” (Mateu 8:34)

“Ky i pikėlluar klithi dhe Zoti e plotėsoi,e shpėtoi nga tė gjitha fatkeqėsitė e tij” (Psalmi 34:6)

“Sepse nevojtari nuk do tė harrohet pėrjetė” (Psalmet 9- 18

 

            VRITE FRIKEN

 

             ”Bėjeni pikėrisht atė qė ju frikėson dhe me siguri se frika do tė vdes” (Ralf Valdo Emereson)

 

Tė dua o Zot forca ime!

            “Zoti ėshtė kėshtjella ime, fortesa ime dhe ēliruesi im. Perėndia ime, shkėmbi im ku gjej strehė. Mburoja ime, fuqia e shpėtimit tim, streha ime e lartė” (Psalmet 18-1,2)

            Edhe sikur te ecja luginės se vdekjes, unė nuk do te kisha frike, sepse Zoti ėshtė me mua…

Vriteni frikėn!  Edhe pse e kam shkruar kėshtu, mund tė jetė jo mė e mira mėnyrė pėr tu liruar nga frika. Metoda mė e mire ėshtė, qė thjeshtė, atė ta linim qė tė vdes. Puna jonė duhet tė pėrqendrohet qė tė mos e ushqejmė atė dhe ajo do tė vdes vet. Mjafton qė ne ta pėrbuzim, tė mos i japim rėndėsi, tė mos i kushtojmė vėmendje fjalėve tė saj, sepse frika flet shumė, e dini edhe ju.

Ju duhet ta lini  frikėn qė tė vdes nėse dėshironi qė ajo t’ju le tė jetoni

 E tėrė puna ėshtė ta injorojmė, tė mos i japim rėndėsi, sa herė na vjen diēka e frikshme nė mendje: njė dėshtim, njė situatė etj. Duhet tė buzėqeshim, ta gjejmė kurajėn, qofte tė buzėqeshim edhe me zor nė fillim, sepse shumė shpejt do ta kuptojmė se kemi pasur arsye tė buzėqeshim. Duhet tė  flasim me vetėn tonė, me shpirtin tonė. T’i flasim si personit mė tė dashur nė rruzullin tokėsor dhe t’ia pėrkujtojmė fjalėt  e mėsipėrme se pse s’duhet tė kemi frikė. Pėrsėrisni me vete ato fjalė, pėrsėrisni edhe  me zė nėse keni mundėsi, nėse jeni larg nga sytė kureshtar tė njerėzve tė paditur. Pėrsėrisni dhe mėsoni pėrmendėsh tė vėrtetat Kur’anore dhe Biblike. Thirreni shpejte kujtesėn tė ju servoj nė ekranin e mendjes rastet e njerėzve mė tė guximshėm qė dini, qe keni lexuar, apo qė keni parė nėpėr filma. Kujtoni trimėritė  deri nė ēmenduri qė keni dėgjuar e parė me sytė tuaj nė TV apo nė internet. Servojani vetės tė vėrtetėn, se frika nuk ekziston, por ajo ėshtė njė sajesė e krijuar nga vet ju, pėr tė cilėn s’duhet tė bėni asgjė tjetėr veē se ta lini qė tė vdes e qetė dhe do tė jeni i lirė. Do ta ndjeni lirinė nė frymėmarrjen tuaj, nė ecjen tuaj, nė kėngėt tuaja, nė tė folmen tuaj, nė rrahjet e zemrės suaj, nė gjumin tuaj tė qetė dhe nė ėndrrat tuaja tė bukura. Do ta ndjeni dashurin e Zotit pėr ju dhe tuajėn pėr Zotin. Do ta ndjeni dashurinė e vetvetes  pėr ju dhe tuajėn pėr vetveten. Do ta shihni dritėn e lirisė dhe tė ēlirimit. Do ta gjeni Zotin dhe do tė bindeni se sa i mirė ėshtė Ai. Do ta ndjeni fuqinė dhe mėshirėn e tij qė ju ka mbėshtjell trupin tuaj dhe se atė mbėshtjellės nuk ka mė kush ta qajė, sepse askund nė horizont nuk do ta shihni armikun tuaj tė tmerrshėm, sajesėn fantome -frikėn. Ajo tashmė ka vdekur, madje do tė bindeni se ajo asnjėherė nuk ka ekzistuar.

 

            Nga ky moment mos e ktheni mė kokėn prapa;

            Frika i takon tė kaluarės suaj;

            Nga ky moment frika ka vdekur;

            Nga ky moment  frika mė nuk ekziston;

            Nga ky moment ka lindur  jeta e re.

 

            PĖR FUND

 

Pėr fund!!!???  Edhe kjo fjalė ėshtė e shkruar gabim, mos e besoni, asnjėherė, s’ka fund. Ashtu si fjala vdekje edhe fjala fund ėshtė e gabuar, andaj shlyejeni nga fjalori juaj.

 Ēdo fund s’ėshtė gjė tjetėr veē se njė rifillim... duhet ta pėrmirėsojmė apo jo?

 

            PARA RIFILLIMIT

 

Para rifillimit, nė vend tė pėrshėndetjes, pėr miqtė e mi qė i njoh e qe si njoh, desha t’ju kujtojė edhe diēka: “…dhe asnjėri prej jush tė mos e kthej kokėn prapa (pėr tė shikuar) dhe shkoni andej ka urdhėroheni” (Kur’an: El Hixhr 64)

       “Biri im, mos harro mėsimet e mia dhe zemra jote le tė ruaj urdhėrimet e mia, sepse do tė tė shtohen ditė tė gjata, vite jete dhe paqeje. Do tė gjesh kėshtu hir dhe arsye nė sytė e Perėndisė dhe tė njerėzve” (Bibla: Fjalėt e urta 3-1,2,4)

            “Di vetėm kaq: duke harruar atė qė kam lėnė pas dhe duke u prirė drejt atyre qė kam pėrpara, po rend drejt qėllimit, drejt shpėrblimit” (filipinasve, 3:13-14)