|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
FRROK
M. KRISTAJ
Hyrje
U lind nė Zym tė Hasit, komuna e Prizrenit, mė
19 prill 1944. Shkollimin fillor e filloi nė Zym dhe e kreu nė Rakosh tė
Istogut. Shkollėn normale e kreu nė Prizren, kurse Akademinė pedagogjike nė
Gjilan. Mė vonė studioi gjeografinė nė Universitetin e Prishtinės.
Punoi mėsues nė Planejė, Mazrrek, Gjonaj e Zym (Has), pastaj
mėsimdhėnės nė Akademinė Pedagogjike nė Prizren, kurse nga korriku i vitit
1978 punoi gazetar nė tė pėrditshmen Rilindja nė Prishtinė. Nė tetor tė
vitit 1986 u emėrua arsimtar i shkollės me mėsimit plotėsues nė gjuhėn
shqipe nė Hamburg tė Gjermanisė. Nė vitin 1991 kthehet pėrsėri nė
Rilindje, qė mė vonė botohet si Bujku. Pas luftės nė Kosovė, pėrsėri
punoi gazetar nė Rilindje, kurse nga viti 2003 gazetar nė tė pėrditshmen
Bota sot, pėrkatėsisht nė Iliria Post.
Nga viti 1986 ėshtė anėtar i Lidhjes sė
Shkrimtarėve tė Republikės sė Kosovės, ėshtė anėtar i Lidhjes sė Gazetarėve
tė Republikės sė Kosovės, si dhe ėshtė bashkėpunėtor i jashtėm i Institutit
Albanologjik tė Prishtinės.
Jeton herė nė Zym e herė nė Prishtinė.
Me krijimtari letrare (pėr fėmijė e tė rritur) e
publicistikė u mor qysh herėt. Botoi nė tė gjitha gazetat dhe revistat nė
gjuhėn shqipe nė Kosovė, Maqedoni, Mal tė Zi, Kosovėn Lindore dhe nė
Shqipėri, por edhe nė SHBA, Zvicėr e Gjermani.
Krijimtaria letrare, shkencore e publicistike e
Frrok Kristajt herė pas here ėshtė pėrkthyer edhe nė gjuhėt sllave, si dhe
nė gjuhėn gjermane, suedeze e angleze.
Deri mė tash ka botuar 35 vepra letrare,
publicistike, shkencore, pedagogjike, etnografike, etj.
Ėshtė themelues i Ansamblit etno-kulturor
Katarina Josipi, i Shoqatės sė Shkrimtarėve Shtjefėn Gjeēovi, e i
manifestimit letrar, kulturor e shkencor Takimet e Gjeēovit, qė tė gjitha
nė Zym, e kėshtu me radhė.
DY NĖNA
Fėmijėt me brerore-keze
kanė dy Nėna-Tereze,
kanė dy rreze nė amshim,
kanė dy drita nė kujtim:
Nėnė-Terezen e vėrtetė
nėnė-shpirt e fėmijėve tė mi
dhe Nėnė Terezen e shenjtė
- Nėnė tė Nėnave - dashuri!
DRITĖ E PAQES
Nė zemra tė njerėzve
hodhe dritė e rreze
nėnė jona hyjnore -
Nėna Tereze
Mbushe botėn me dashuri
buzėqeshje dhe rreze
Gonxhja jonė nė shenjtėri
e madhja Nėna Tereze
Nėnė, motėr, bijė e mbesė
urtėsi tej shprese
dritė e paqes - qėndresė
Nėna Tereze.
NDĖRMJET NESH E NĖNĖS
Ndėrmjet meje e teje
edhe kur s'kishte lumė
ishte njė urė
qė na lidhte shumė
Ndėrmjet meje e teje
edhe kur s'kishte det
ishte njė dashuri -
Nėnėshenjtja vetė
Ndėrmjet nesh
e Nėnė-Terezes - hyjnore
besimi, dashuria
bėheshin madhėshtore.
NĖNĖ E NĖNAVE PLOT DASHURI
Nėna jonė - nėnė e botės
engjėll paqeje nė lartėsi
Shėn Terezja - lule drite
me atdhe botė dhe liri
Gonxhja jonė - nėnė e botės
engjėll paqeje nė lartėsi
- rreze drite nė ēdo shtėpi -
nėnė e nėnave - dashuri!
TI NĖNĖ HISTORI
Pėr ty oj Nėnė luten edhe lulet
me dashuri hyre nė histori
tė pėrgjėrohem oj frymė hyjnore
flamur zemre nė ēdo shtėpi
Ti Nėnė e rruzullit
Nėnė rruzare
shenjtore nė pėrjetėsi
ti Nėnė e jetės - histori
Ti Gonxhe e lulėzuar
Nėnė Tereze e uruar
me rruzare nė duar
ylber lirie e lumturuar
|
