Ēdo tė shtune shkoja nė
njė bufe, me shtate tavolina, nė 32m2. Atė bufe e zbukuronin ēezmat e murit
qė rrjedhnin ujė Nili gjithnjė. Vetėm njė vrime e vogėl rrinte e hapur nė
kėrthizėn e tavanit. Kaltrina nga "Sahara city" ishte e ngarkuar nga pronari
i bufesė pėr t'u shpjeguar tė interesuarve historinė e piramidės sė famshme
tė Keopsit, mė tė madhes mrekulli tė shtatė mrekullive tė botės, qė nė kohėn
e Muhamed Ali pashė Kavalles ishte thyer nė dysh. Aty, nė atė bufe,
vėshtrimet e para tė Kaltrines, ato vėshtrime me plot shpirt, ma kishin
rrėmbyer Zemrėn. Sa herė bisedoja me Kaltrinen i dhuroja nga njė trėndafil.
Shpesh i tregoja pėr Shkupin dhe pėr luginėn e djathte tė Bardharit. Nė
mbrėmje largohesha, ose kur shtrėngonte dorėn time, si rėndom, pėr
pėrshėndetjen "mirupafshim", nuk di as vete se si futesha nė zonėn e
fuqishme te aurės sė saj magjepsėse, qė pėrshkohej me plot e pėrplot
ngjyrash tė ndritshme.
Nė papirusin e bukur dhe
tė verdhė Drita e kishte vizatuar portretin tim, me dy "M" tė pa fshira nė
kujtesė dhe te pashlyera nė jetė, qė ta ēonin mallin e Getes dhe Sharlotes.
Drita ishte njė shoqe, e cila mė donte shumė dhe ishte zotuar se, po qė se
nuk mė bėn pėr vete, "do tė bėj vetėvrasje". Por, papritmas - befas, me 17
shtator
, ajo vdiq nga vdekja e natyrshme, u shpėrngul nė kopshtin "Firdevs"
pėrgjithmonė. Ditėn kur ajo vdiq unė isha nė Gjeneve, nė bufenė e "La Gare".
Pas dy vjetėve, kur u
ktheva nė vendlindje, te kushėriri i saj m'u dha rasti ta shoh varrimin e
saj nė videokasetė, tė shoh atė turme njerėzish qė bartnin nė dorė kufomėn e
tė ndjerės Drita pėr nė varrezat e qytetit ne "L'amour". Nga kjo pamje u
pikėllova aq shume sa pastaj mezi mblodha fuqinė e ėndrrės sime e, pėr herė
tė fundit, t'i them:"Je suis conten de vous voir"!
Oh!
unė
ētė bėj
kur
trupi i Dritės nė imagjinatėn time ka zėne vend vetėm si kufome qė rri
shtrirė mbi teneshir, e mbėshtjellur me qefinė te bardhe, pa e parė unė i
mjeri fytyrėn e saj te butė. Nė aurėn qė mė pėrthekonte, ngjyra e bardhe e
qefinit e vajtonte lamtumiren e fundit pėr pafajėsinė dhe pėr dashurinė e
ēiltėr tė sė ndjerės Drite, kurse ajo turme njerėzish me grushta hidhnin
lloēin e kuqėrremte te "L'amour" mbi dėrrasat e forta, te cilat e kishin
mbuluar pėr jetė tė amshueshme njė idil tė pakurorėzuar nė botėn fenomenale
tė intrigave.
Ishte e premte, kur unė
papirusin e bukur dhe tė verdhe e kisha dorėzuar si dhurate nė duar tė
Kaltrines, kurse ajo nė vend qė tė gėzohej se do tė lirohej nga kafazi i
zogjve, kur e takova tė hėnėn u binda se ajo frikėsohej se do tė vdiste nga
vizatimi i Dritės, qė nė tė portreti im ishte ngjyrosur me vija te kuqe, qė
ngjallnin ndjenjėn e dashurisė sė madhe, drita e ngjyrės se aurės sime qė
luftonte demonėt dhe shpirtrat e mbrapshtė nė Piramidėn e Keopsit.
Po. Ajo tani nė duar ka
enigmėn time. Si do ta kuptojė?
O Zot, qė shtatė
muaj po pėrpiqem ta zbuloj kėtė enigmė,
enigmėn me njė ndjenje tė vetme dhe asgjė s'mund t'i pėrngjas ėndrrės sime e
tė thotė: Ajo nuk do ta kuptojė ndjenjėn tende nė dashuri!?
Para disa javėsh, vesha
kėmishėn "avanti" me kravatėn e katėrt dhe dola prej shtėpisė, si rėndom, nė
drejtim tė bufesė. Atė dite ngjyra e katėrt e kravatės nė aurėn time
tregonte qėndrueshmėri dhe largpamėsi, ma pastronte dhe ma qetėsonte
mendjen. Kisha pėrshtypjen e thelle se kjo ngjyre nė mua mė shumė
pėrfaqėsonte pamjen shpirtėrore, sesa atė materiale. Deri sa po pija sirup
dredhėzash nė bufe, Kaltrina, qė atė dite ishte veshur me kostum ngjyre
rubini, nė vend qė t'i shėroj plagėt e mia, erdh dhe m'u ul afėr dhe mė foli
me njė ton tė vrazhdėt: "Si mposhte ti ankthin e ėndrrave pa gjumė, kur unė
ty nuk tė dhashė asgjė, kur unė te thash vetėm njė fjalė: FLUTUR!? Ti mua
kėshtu me ofendon, e kupton
apo jo?!
O Zot, tash e kuptova se
paskam qenė nė ethe, paskam ėndėrruar kot se koti, qė shtatė muaj nė aurėn e
ngjyrave tė saj paska qenė fshehur enigma ime, po zjarri i ėndrrės sime,
s'paska qenė edhe i saj. Po. O Zot, tash e kuptova se ngjyra e rubinit nė
zonėn e aurės ndonjėherė reflekton edhe urrejtje tė madhe, siē ishte i
vrazhdėt toni kaltrinor drejtuar zonės sė aurės qe pėrthekonte trupin tim me
ngjyrat e Ylberit.
Tė nesėrmen, nė bufe, me
personin G. po bisedoja pėr atė qė me kishte ndodhur dje, kur befas u
paraqit Kaltrina, qė isha veshur nė xhaketė tė bardhė, na pėrshėndeti dhe
shikimin tim, si zakonisht, e vodhi me bisht tė syrit, duke me lėne qė unė
tė meditoj nė zonėn e aurės. Sakaq mė ra ndėrmend se e bardha ėshtė e ngjyre
e pastėrtisė, e pafajėsisė, e cila shfrytėzohet pėr ta rikthyer aurėn nė
vendin e vet, kur ajo dėmtohet prej ndonjė lėndimi fizik, ose prej ndonjė
traume emocionale. O Zot, falem, falem! Unė zbulova ēelėsin magjik - e
ngrire paska qenė zemra e saj loēka e saj, nė mes tė bufes, me shtatė
tavolinė, nė 32m2.
Tė premten tjetėr, nė "Roxi",
i shoqėruar nga personat Z. dhe G. vendosem tė ulemi nė "Groopi", ku nuk
ishte Kaltrina, kurse ajo edhe nė atė vend u paraqit me elanin - Lule, qė
ishte e veshur me fanellė tė verdhe, na pėrshėndeti dhe buzėqeshi, por kėsaj
radhe krejtėsisht me njė pamje te re! O Zot vetmevete thash, edhe kjo m'u
dashtė! Nga fakti se e dija se ngjyra e verdhe ėshtė e ngjyre e natyrės se
fėmijėrisė, e cila nuk mund tė dalė nė krye me obligimet e tė rriturve. Nėse
me maturi kjo ngjyre pėrdoret nė zonėn e aurės, atėherė ajo mund tė
repruduktojė stimulim mental, kurse te personi i paafte shume lehtė kapėrcen
kufirin e palejueshėm. O Zot, ke mėshire dhe mbroje Kaltrinen, mos lejo qė
ajo tė bjere nė ndonjė gracke, por bekoje dhe bėje tė lumtur nė nėntor, nė
ditėt e flamurit kuq e zi!
(Fragment nga libri 2001 - Fundi i botės)
|