Qė nga koha e
Ifigjenės e deri nė ditėt tona fjala nuk ka humbur dhe as qė ka nėrmėnd ta
humbasė fuqin e saj. Njė ditė, nė njė refleks tė titulluar Mėnyrė foljeje,
shkruanja: Ndjenjat tona, tė gjitha nuancat e psihikės sonė shprehen me
anėn e tė qeshurit, tė qarit tė kėrcyerit, tė kėnduarit etj. Mendimet qė na
e pėrshkojnė mėndjen i rėfejmė me anėn e fjalėvet qė themi ose shkruajmė.
Nuk do tė kthehesha prap mbi kėtė subjekt, me gjith qė mund tė shkruhen
vėllime tė tėra mbi tė, po tė mos mė kishin thėnė: ēėsht fuqija e fjalės?
Ja njė pyetje qė na vihet shumė rrallė nė jetėn tonė. Njerzit nuk ja vėnė
veshin kėsaj pyetjeje qė ėsht njė nga mė tė rėndėsishmet dhe sidomos tė
kohės sė sotēme. Nxėnėsve tė shkollės, pothuajse gjithmonė u bėjmė po atė
pyetje: ēėsht trikėndshi? Ēėsht rethi? Trinomi? Skėnderbeu? Ali Pasha etj.
Kur riten e mbarojnė shkollat ata pyesin vetveten: ēėsht jeta? Ēėsht
vdekja? Ējanė yjtė qė kėputen nėpėr natė? Ēėsht qielli? Edhe vazhdojnė
vallen e njė jete qi merr me rymėn e saj e i shtrėngon tė vijojnė njė ritmė
tė caktuar qė i shpije nga vdekja.
Dikush, tė cilit i
pėlqen mė tepėr tė zbresė nga sferat stratosferike tė meditacioneve dhe tė
hidhet nė lėmėn metafizik mė pyeti se ēish fuqija e fjalės. Nuk dinja nga
tia mbanja. Kjo pyetje mė bėri tė mendoj thellė. Se kisha dėgjuar ndonjė
herė. Fuqija e fjalės! Fuqi ka era qė fryn me tėrbim e rrėzon pemė
madhėshtore, fuqi ka vala e egėr qė ngrihet nga deti i turbulluar dhe mbyt
anije; fuqi ka mėndja qė krijon, dora qė gdhend ose shkruan, po fjala ēfuqi
mund tė ketė? Do tė ketė edhe ajo njė fuqi tė madhe mbasi mendimet qė kemi i
vėmė nė dukje me anėn e saj. Fjala ėsht pra kanalizimi i mendimeve. Themi a
shkruajnė, shumė herė, atė qė mendojmė. Fjala ėsht lundra valavitėse qė
vozit nė oqeanin tonė. Po a ngjet vallė njė gjė e tillė? A nuk themi, a nuk
shkruajmė shumė herė, tė kundėrtėn e tyreve qė mendojmė? A nuk fshehim, sa e
sa herė, mendimet me maskėn e hipokrizis dhe tė gėnjeshtrės? A nuk e bėjmė
tė bardhėn, tė zezė, a nuk i themi dikujt se e duam dhe e respektojmė kur
nga fundi i zėmrės na buron njė pėrua mallkimi dhe zėmėrimi? A nuk na takon
tė qeshim e tė kuvėndojmė pėrpara njė njeriu tė cilin e urrejmė?
Dashnorėt e rinj, sapo
zėnė tė lėkunden nga valėt e dashuris, zėnė e u thonė njė mijė fjalė njėri
tjetrit. Janė tė sinqertė dhe fjalėt u dalin nga zemra duke sjellė me vehte
afshin e ėmbėl nė tė cilin kanė lindur. Mė vonė, pasi u vjen dita dhe futen
edhe ata nė vallen e martesės, ata i flasin pėrsėri njėri tjetrit si mė
parė, por vallė sa tė vėrteta ka midis atyre fjalėvet qė nuk burojnė mė nga
zėmra? Burri kur sdel ndonjė pas darke nga shtėpija i thotė sė shoqes qė i
pėlqen shumė tė rijė me tė pranė zjarrit, kurse nė tė vėrtetė, ay do tė
kėnaqej sikur tė ishte pranė shokėve duke bėrė njė lojė tė vogėl. Gruaja, nė
qoft e mėnēur, sdo ta besojė. Por e vėrteta ėsht se ajo me gjith qė sėsht
e sigurtė nga ndjenjat e tė shoqit prap se prap mundohet ta ndryshojė
mendimin e saj, dhe ta puthitė realitetin nė rethin e ėndrės sė vet. Fuqija
e fjalės sė burrit ndihmon shumė nė njė bashkėpunim tė tillė. Burri, qė ėsht
i shtrėnguar pak nga jeta, nuk do ti bėjė kapricet e sė shoqes: ti blejė
kapellė a ēantė dore, kėpucė, nonjė copė tė bukur fustani. Njė mbrėmje
gruaja e shėkon me njė buzėqeshje tė lehtė. I thotė njė fjalė; vetėm njė
fjalė tė vogėl. Por sa fuqi qė ka ajo fjalė! Tė nesėrmen fustani ose kapella
do tė blihet dhe kaprici i gruas do tė vejė nė vėnd.
Nė shtetet e turmave,
njė ditė, do tė flasė, prijsi. Tė gjithė presin me ethe. Prijsi flet. Zėmrat
e tyre rrahin po nė njė gjatėsi valash. Fuqija e fjalės ėsht madhėshtore. I
ngrė tė gjithė nė sferat e njė ėndre. Njė oqean i thellė buēet nė zėmrat e
tyre. Njė oqean qė sa vete ngrihet e gjėmon edhe mė tepėr. Dhe unė shkruaj
kur fjalėt ma mbushin shpirtin e mė ngrėnė disa tallaze qė mundohen tė vinė
deri tek ju e tu a sjellin fuqin e fjalės sime.
Botuar me 1939
|