- E tani - thashė - tė cekim vlerat qė i kemi
zbuluar:
1. Bashkėshorte tė mrekullueshme: tridhjetė vjet
martesė.
2. Tre fėmijė besnikė qė do tju pėrkrahin.
3. Shokėt qė do tju ndihmojnė dhe qė ju
respektojnė.
4. Nderi: prej asgjėje nuk duhet tė turpėroheni.
5. Shėndeti fizik i mirė.
6. Jetoni nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės,
vendin mė tė mirė nė botė.
7. Besoni nė Zot.
Letrėn ia shtyra pėrpara nė tavolinė. - Shikoni.
Mė duket se i keni tė gjitha vlerat e mundshme. Ndėrsa mė thatė, se me ju ka
marrė fund.
Ai i turpėruar buzėqeshi. - Ndoshta s'kam
menduar nė tė gjitha kėto. Ndoshta gjėrat edhe sjanė aq keq - tha, i zhytur
nė mendime.
- Ndoshta mund tė nis prej fillimit, vetėm nėse
mbledh pak - forcė nė vete.
Pati sukses nė kėtė dhe ia filloi nga fillimi.
Por, kėtė e bėri pasi i ndryshoi pikėpamjet e veta, qėndrimin e vet mendor.
Besimi ia fshiu dyshimet dhe nė tė mbiu forca mė e madhe se sa qė duhej pėr
t'i mposhtur tė gjitha vėshtirėsitė.
Kjo ngjarje ilustron tė vėrtetėn e brendshme qė
mund tė shprehet me fjali tė psikiatrit tė famshėm, mjekut Karl Menninger-
it. Ai ka thėnė: »Qėndrimet janė mė tė rėndėsishme se faktet«. Ia vlen, qė
kjo tė pėrsėritet gjersa kjo, e vėrteta, nuk ju pėrshkon plotėsisht. Asnjė
fakt me tė cilėn ballafaqohemi, pa marrė parasysh sa ėshtė i pashpresė,
s'ėshtė aq me rėndėsi sa ėshtė qėndrimi ynė ndaj tij. Ajo qė mendoni pėr atė
mund tju mposhtė para se tė bėni ēfarėdo nė lidhje me tė. Ekziston mundėsia
qė faktin ta lejoni tju zotėrojė, para se tė filloni me tė vėrtet pėr ta
zgjidhur. Nga ana tjetėr, mėnyra e mendimit optimist dhe tė besueshėm, mund
t'i ndryshojė faktet dhe tėrėsisht t'i mposhtė.
E njoh njė njeri qė ėshtė shumė i zellshėm nė
organizatėn e tij, jo pėr shkak aftėsive tė tij tė jashtėzakonshme, por pėr
shkak se nė mėnyrė konstante e shpreh deri nė fund, mėnyrėn e mendimit
triumfues. Bashkėpunėtorėt e tij, ndonjė propozim shpesh e shohin nė mėnyrė
pesimiste; ndėrsa ai atėherė e pėrdor atė qė e quan »metoda e thithjes«. Me
pyetje tė rreshtuara ai »thith pluhurin« nga mendja e bashkėpunėtorėve tė
tij dhe ashtu i largon qėndrimet e tyre negative. Pastaj, nė mėnyrė tė qetė
i propozon mendimet pozitive nė lidhje me propozimin, derisa grumbullimi i
qėndrimeve tė reja nuk e inspiron kuptimin e ri tė fakteve.
Ata shpesh komentojnė se si faktet e ndryshme
paraqiten kur ai njeri »punon nė to«. Kryesore ėshtė qėndrimi ndaj besimit,
por kjo nuk e pėrjashton objektivitetin gjatė vlerėsimit tė fakteve. Viktima
e kompleksit tė inferioritetit, tė gjitha faktet i sheh nėpėrmjet qėndrimeve
tė shtrembėruara. Sekreti i pėrmirėsimit ėshtė thjesht qė tė arrihet
botėkuptimi normal, ndėrsa ajo gjithnjė ėshtė pozitive.
Pra, nėse vėreni se jeni tė mposhtur dhe e keni
humbur besimin pėr aftėsi triumfuese, uluni, merreni njė letėr dhe bėni
listėn e faktorėve qė janė nė dobi tuaj, e jo tė atyre qė ndikojnė kundėr
jush. Nėse ju apo unė do tė mendojmė pandėrprerė nė forca qė i konsiderojmė
se janė kundėr nesh, do t'i shndėrrojmė nė fuqi shumė mė tė madhe se sa e
meritojnė. Do tė duken mė tė fuqishėm se sa me tė vėrtetė janė. Por, nėse,
nė tė kundėrtėn, nė mėnyrė mendore i paraqitni dhe gjithnjė nga fillimi i
konfirmoni vlerat dhe mjetet tuaja e mendoni nė to, duke i theksuar nė masė
mė tė madhe tė mundshme, do t'i ngreheni mbi tė gjitha vėshtirėsitė, pa
marrė parasysh se ēfarė janė. Forcat tuaja tė brendshme, prapė do tė
lajmėrohen dhe me ndihmėn e Zotit do tju tėrheqin nga mposhtja - nė fitore.
Njė nga konceptet mė tė mira, si ilaē i sigurt
pėr mungesė tė vetėbesimit, ėshtė mendimi se Zoti me tė vėrtetė ėshtė me ju
dhe ju ndihmon. Kjo ėshtė njė nga mėnyrat mė tė thjeshta pėr besim: Zoti do
tė jetė shoku juaj, do tė jetė pranė jush, do tju ndihmojė dhe kuptojė.
Asnjė mendim tjetėr s'ėshtė aq i fuqishėm, sikur ky besim i thjeshtė gjatė
zhvillimit tė vetėbesimit. Pėr tė pėrdorur kėtė, thjeshtė pohoni: »Zoti
ėshtė me mua;. Zoti mė ndihmon; Zoti mė udhėheq«. Disa minuta nė ditė
parafytyroni praninė e tij. Pastaj mėsohuni pėr tė besuar nė kėtė pohim.
Kryeni detyrėn tuaj me supozim se ėshtė e vėrtetė atė qė e pohoni dhe
pėrfytyroni. Kėtė ta pohoni, kėtė ta pėrfytyroni, dhe kjo do tė realizohet.
Forca, tė cilėn e liron kjo mėnyrė, do tju habitė.
Ndjenjat e vetėbesimit varen nga lloji i
mendimit qė parimisht e pėrshkojnė vetėdijen tuaj. Nėse mendoni nė humbje,
sigurisht edhe do ta pėrjetoni. Mendimet le tju vinė me vetėbesim; kjo le
tju bėhet shprehi mbizotėruese dhe do tė arrini aftėsi tė mėdha me tė
cilat, pa marr parasysh pengesat qė do tė paraqiten para jush, ju do t'i
mposhtni ato. Ndjenjat e vetėbesimit me tė vėrtetė e nxisin rritjen e
forcės. Basil King njėherė pati thėnė: »Bėhuni i guximshėm dhe forcat e
fuqishme do tju vijnė nė ndihmė«. Pėrvoja vėrteton se kjo ėshtė e vėrtetė.
Do tė vėreni si ato forca tė fuqishme ju ndihmojnė, gjersa besimi gjithnjė e
mė i madh ju ndėrron qėndrimet.
Emerson-i ka publikuar njė tė vėrtetė tė madhe:
»Fitojnė ata qė mendojnė se atė mund ta bėjnė«. Ka shtuar: »Bėni atė tė
cilės i frikoheni dhe frika do tė shpartallohet«. Bėni ushtrime pėr
vetėbesim dhe besim, pastaj frika dhe pasiguria juaj nuk do tė ketė fuqi mbi
ju.
Njėherė kur Stonewall Jackson-i, ka planifikuar
njė sulm tė guximshėm, njė gjeneral i tij, me frikė ka dhėnė vėrejtje, duke
thėnė: »I frikėsohem kėsaj« ose »Frikėsohem se...«. Duke ia vėnė dorėn nė
krahė vartėsit tė tij tė frikėsuar, Jackson-i i ka thėnė: - Gjeneral, kurrė
mos i dėgjoni kėshillat e frikės tuaj.
Fshehtėsia ėshtė nė atė qė vetėdijen ta mbushni
me mendime nė besim dhe vetėbesim. Kėshtu qė, me forcė do t'i largoni, ose
nė tėrė mangėsitė e vetėbesimit, do tė detyroheni qė tė dyshoni. Njė njeriu,
tė cilin gjatė e ka pėrcjellė pasiguria dhe frika, i kam propozuar qė tė
lexojė Shkrimin e shenjt dhe me laps tė kuq tė nėnvizojė ēdo fjali qė ka tė
bėjė me guximin dhe vetėbesimin. I ka mėsuar pėrmendėsh, duke e vėrshuar
mendjen me mendime mė tė shėndosha, mė tė lumtura dhe mė tė fuqishme nė
botė. Kėto mendime dinamike e kanė shndėrruar: nga shpresėhumbur - njeri me
forcė qė bėn pėrshtypje. Pas disa javėsh, ndryshimi tek ai ka qenė i
konsiderueshėm. Pothuajse nga mposhtja e plotė ėshtė bėrė personalitet me
vetėbesim qė inspiron me besnikėri. Tani rrezaton trimėrisht dhe me
magnetizėm. Nė mėnyrė tė thjeshtė, me ndryshimin e tė menduarit, e ka kthyer
vetėbesimin nė vetvete dhe nė forcat e veta personale.
Tė pėrfundojmė: ēfarė mund tė bėni menjėherė, qė
ta krijoni vetėbesimin? Nė vijim janė dhjetė rregulla tė thjeshta punuese,
pėr t'i mposhtur qėndrimet e paaftėsisė dhe mėsimi se si tė pėrdoret besimi.
Me mijėra njerėz i pėrdorin kėto rregulla dhe lajmėrojnė pėr rezultate tė
suksesshme. Pranoni kėtė program dhe pastaj edhe ju do ta krijoni
vetėbesimin nė forcat personale. Edhe ju do tė arrini ndjenjė tė re pėr
forcė.
1. Formoni dhe vėni nė vetėdijen tuaj figurėn
mendore si tė pashlyeshme, vetėn nė persona tė suksesshėm. Me kėmbėngulje i
pėrmbaheni kėsaj figure. Kurrė mos lejoni tė zbardhet. Mendja juaj do tė
jetė e gatshme qė edhe mė tutje tė zhvillohet. Kurrė mos mendoni pėr vetvete
se jeni person jo i suksesshėm; kurrė mos dyshoni nė njėmendėsi tė kėsaj
figure mendore. Kjo ėshtė shumė e rrezikshme, sepse mendja gjithnjė tenton
tė realizojė atė ēfarė mendon. Prandaj, gjithnjė mendoni »nė sukses«, pa
marrė parasysh qė ēėshtjet momentalisht mund tė janė keqėsuara.
2. Kurdo, kur tju bie nė mend, mendimi negativ,
qė ka tė bėjė me fuqitė tuaja personale, me qėllim thirreni mendimin
pozitiv, qė ta zhdukni atė negativ.
3. Mos krijoni pengesa nė pėrfytyrime.
Degradojeni ēdo pengesė tė ashtuquajtur. I pakėsoni. Vėshtirėsitė duhet t'i
studioni dhe me efikasitet t'i zgjidhni dhe t'i mėnjanoni, por duhet t'i
shihni vetėm ashtu siē janė me tė vėrtetė. Nuk lejohet tė zmadhohen mendimet
me plotė frikė.
4. Mos lejoni qė tė tjerėt tju verbėrojnė me
shkėlqim dhe mos i imitoni. Askush nuk mund tė jetė i dobishėm si JU. Mos
harroni, pėrkundrazi nga dukja dhe sjellja e tyre se janė plotė vetėbesim,
shumica e njerėzve, po ashtu shpesh si ju, janė tė frikėsuar dhe dyshojnė nė
vetvete.
5. Dhjetė herė nė ditė pėrsėritni kėto fjalė:
»Nėse Zoti na pėrkrah, kush do tė jetė kundėr nesh?« (Letra e drejtuar
Romakėve 8,31). (Menjėherė ndėrpritni leximin dhe i pėrsėritni ngadalė dhe
me besim).
6. I drejtoheni kėshilltarit tė suksesshėm, i
cili do t ju ndihmojė pėr tė kuptuar, pse bėni atė qė bėni. Njoftohuni me
burimin e pasigurisė suaj dhe tė dyshimit ne vetvete, i cili shpesh fillon
prej fėmijėrisė. Vetėbesimi ju drejton gjer nė shėrim.
7. Dhjetė herė nė ditė pėrdorni pohimin nė
vijim, duke pėrsėritur, nėse ėshtė e mundur me zė: »Gjithēka mundem me
ndihmėn e Zotit qė mė jep fuqi.« (Letra drejtuar Filipinasve 4,13).
MENJEHERE pėrsėritni kėto fjalė. Kjo fjali magjike ėshtė kundėrhelmi mė i
miri nė botė pėr mendime tė pavlefshme.
8. Vlerėsoni aftėsitė tuaja realisht, e pastaj i
rritni pėr 10 pėr qind. Mos u bėni egoist, por fitoni vetėbesim tė
shėndoshė. Besoni nė fuqi personale, tė cilat ju ka dhėnė Zoti.
9. Pėrkushtohuni nė duart e Zotit. Pėr tė bėrė
kėtė, thjesht duhet pėr tė thėnė: »Unė jam nė duart e Zotit.« Pastaj besoni
se si TANI ju vjen fuqia qė ju duhet. »Vėreni« si ajo ndikon nė ju.
Vėrtetoni se »mbretėria e Zotit ėshtė mes jush« (Ungjilli sipas Lukės 17,21)
nė formė tė fuqisė qė tė ballafaqoheni me kushtet e jetės.
10.
Pėrkujtohuni se Zoti ėshtė me ju dhe asgjė nuk mund tju mposhtė. Besoni se
tani PRANONI fuqi nga Ai.
Fund
i pjesė sė parė
Pjesė nga libri Fuqia e mendimit pozitiv
|