Nė njė studim shkencor tė specialistit tė pyjeve, veēanėrisht tė gėshtenjės,
Shpend Nikoci, evidentohen nė mėnyrė tė detajuar vlerat e rralla qė mbart
fruti i gėshtenjės, si nė aspektin ushqimor ashtu edhe nė atė kurativ.
Nėpėrmjet kėtij studimi informohemi se si mund tė ushqehemi nė shumė mėnyra
me gėshtenjėn por dhe si mund tė kurohemi nga shumė sėmundje, nė mėnyrė
krejtėsisht natyrale.
Vlerat ekonomike , ushqimore dhe shėndetėsore tė frytit tė gėshtenjės
Fruta e gėshtenjės, krahasuar me frutat e pemėve tė tjera, ka disa vlera
ushqimore dhe shėndetėsore mė tė veēanta. Ajo ėshtė e pasur nė sheqer,
fibra, niseshte, vitamina, elementė gjurmė, yndyrė, proteina, minerale dhe
kalori nė sasi tė madhe. Ky frut ėshtė njė nga burimet kryesore pėr ushqim,
sa qė krahasohet me drithin orizin dhe grurin. Ka sasi tė lartė tė
mineraleve, sidomos kalium, fosfor, squfur, magnez, klor, kalcium, hekur,
sodium dhe vitamina C, B1, B2, PP.
Fruti i gėshtenjės zotėron energji, minerale pėr muskujt, ėshtė antiseptik
dhe anti-anemik. Ėshtė shumė efektiv pėr rastet kur ka dobėsi tė
pėrgjithshme fizike dhe rehabiliton lodhjen intelektuale. Ėshtė efektive pėr
njerėzit qė vuajnė nga anemia, pėr tė moshuarit, pėr fėmijėt, kuron venat me
variēe dhe hemorroide dhe gjithashtu lufton reumatizmin kronik dhe plakjen e
lėkurės. Dhe kjo nuk ėshtė rastėsi qė natyra na ka dhėnė ushqimin e saktė
dhe nė momentet kur ne kemi nevojė.
Nė trevat ku gėshtenja rritet, vlerėsohet si dhurata mė e ēmuar e natyrės,
sepse ata mund tė ushqehen me tė gjatė vjeshtės dhe dimrit tė ftohtė, me
ushqimin qė ka sheqerin, kripėn dhe ēdo element tjetėr nė sasinė e duhur.
Pema e gėshtenjės ėshtė njė pemė nė gjendje pėr tė pėrmbushur dėshirėn nė
rritje pėr fruta natyrale dhe qė nuk kėrkon pėrdorimin e pesticideve dhe
pėrmbushė normat e pemėtarisė organike.
Vlera shėndetėsore dhe kurative tė frytit tė gėshtenjės
Fruta e gėshtenjės ėshtė e tretshme dhe rekomandohet nė rastet e anemisė dhe
humbjes sė oreksit; pėr shkak tė sasisė sė lartė tė fibrave janė funksionale
dhe shumė tė dobishme dhe rekomandohet pėr dietė pasi ky frut parandalon
ērregullimet gastrointestinale duke pėrshpejtuar lėvizjen e substancave nė
zorrė. Pėr shkak tė sasisė sė lartė tė karbohidrateve, kanė veti energjike
dhe pėr kėtė arsye janė shumė efektive nė rastet nė dobėsi tė pėrgjithshme
fizike dhe lufton stresin.
Prania e acidit folik, qė ka fruta e gėshtenjės, rekomandohet edhe nė rastet
e shtatzėnisė pėr shkak se parandalon fillimin e disa keq formimeve tė
fetusit.
Duke qenė tė pasura me minerale, gėshtenjat janė veēanėrisht tė pėrshtatshme
pėr ata qė vuajnė nga lodhja kronike, pėr ata qė duhet tė rifitojė forcėn e
tyre pas gripit dhe pėr fėmijėt dhe tė moshuarit.
Kaliumi ėshtė i dobishėm pėr tė forcuar muskujt, fosfori nė formimin e indit
nervor, sulfuri ėshtė njė antiseptik dhe dezinfektues, natriumi ėshtė e
dobishme pėr tretje, magnezi nė rigjenerimet nervore.
Falė pranisė sė vitaminės B dhe fosforit, gėshtenja kontribuon nė ruajtjen e
ekuilibrit nervor dhe, nė sajė tė pranisė sė sheqernave, mund tė pėrbėjė njė
ushqim alternativ pėr fėmijėt alergjik nė kohėn e ushqyerjes me qumėsht.
Fruti i gėshtenjės ėshtė njė burim i mirė i manganit qė ndihmon pėr tė
parandaluar dėmet e shkaktuara nga radikalet e lira.
Bakri, ėshtė i nevojshėm pėr formimin e hemoglobinės dhe tė kolagjenit,
proteina pėr strukturėn dhe riparimin e indeve nė trup.
Fosfori ėshtė mineral i dytė mė i pasur nė trup pas kalciumit dhe luan njė
rol jetik nė formimin dhe mirėmbajtjen e eshtrave dhe tė dhėmbėve. Pėrveē
kėsaj, fosfori pėrfshihet nė rritjen dhe rigjenerimin e indeve .
Nevojat e burrit dhe gruas janė tė ndryshme pėr hekur. Ēdo qelizė nė trup
pėrmban hekur. Ky mineral ėshtė thelbėsor pėr transportimin e oksigjenit dhe
formimin e qelizave tė kuqe tė gjakut. Hekuri gjithashtu luan njė rol nė
prodhimin e qelizave tė reja tė hormoneve dhe neurotracione. Hekuri i
pėrfituar nga ushqimet bimore ėshtė i favorizuar kur pėrdoret me disa
ushqime tė pasura me vitaminė C.
Vitamina B1 ėshtė e nevojshme pėr prodhimin e energjisė kryesisht nga
karbohidratet. Ajo gjithashtu merr pjesė nė transmetimin e impulseve nervore
dhe nxit rritjen normale.
Gėshtenja ėshtė njė burim i vitaminės C. Roli i vitaminės C nė trup shkon
pėrtej vetisė sė saj antioksidant; ajo gjithashtu kontribuon nė eshtra,
kėrce, dhėmbė dhe mishrat e dhėmbėve. Pėrveē kėsaj, ajo mbron nga
infeksionet, dhe bėn thithjen e hekurit nga bimėt dhe pėrshpejton shėrimin.
Mielli i gėshtenjės
Pavarėsisht se ka pėrdorim tė kufizuar, mielli i gėshtenjės ėshtė pėrbėrėsi
bazė pėr pėrgatitjen e specialiteteve tė ndryshme, si ėmbėlsira, ēokollata
makarona dhe pasta tė ndryshme. Fruti i pemės gėshtenjė ende mban njė vlerė
tė pazėvendėsueshme ushqimore dhe shėndetėsore. Mielli i gėshtenjės ėshtė i
njohur edhe si mielli mė i ėmbėl ndėr miellrat qė pėrdoren. Ai ka sasi tė
lartė kalorie. Duke pasur parasysh vlerėn e lartė ushqyese qė ka gėshtenja
dhe produktet e sajė, ky fryt njihej si bukė e tė varfėrve. Mielli i
gėshtenjės ėshtė njė burim i mineraleve, duke pėrfshirė, magnez, squfurin ,
kaliumin , hekur, kalcium dhe vitamina B1, B2, C dhe PP.
Nė mėnyrė qė tė marrė njė produkt pluhur, pėrpunimi i gėshtenjave ėshtė
shumė i thjeshtė, megjithatė, hapat e ndryshėm qė tė ēojnė nė krijimin e
produktit tė pėrfunduar duhet tė kryhet me shumė kujdes. Pas tharjes sė
frutave qė zgjatė 20 ditė, zakonisht, gėshtenjat i nėnshtrohen njė shtypje
pėr tė pastruar lėvoren e frutit .
Hapi i fundit ėshtė bluarja: gėshtenjat hidhen nė njė mulli tė veēantė
vetėm pėr gėshtenja ose nė mulli tė zakonshėm me ujė dhe pastaj nga bluarja
rezulton mielli i gėshtenjės nė formė pluhuri me ngjyrė tė bardhė. Nė kėtė
mėnyrė, ėshtė e mundur pėr tė marrė njė miell homogjen nga fruti i
gėshtenjės.
Aktualisht, mielli i gėshtenjės i kualitetit tė mirė , ka njė ēmim tė lartė,
pasi edhe vlera e tij ėshtė e lartė. Shija e miellit tė gėshtenjės ėshtė
karakteristike dhe e ėmbėl ngjyra duhet tė jetė e bardhė. Kuriozitet ėshtė
pėrdorimi i miellit tė gėshtenjės pėr prodhimin e makaronave tė freskėta: nė
pėrgjithėsi, mielli i gėshtenjės pėrzihet me miell gruri, vezė dhe ujė.
Ndryshe nga miellrat e tjera tė marra nga fruta e thata, mielli i gėshtenjės
ka njė pėrmbajtje shumė tė ulėt yndyrė. Nė kėtė drejtim, disa dietologė
rekomandojnė pėrdorimin e miellit tė gėshtenjės gjerėsisht nė ushqimin e
njeriut .
Ky produkt ėshtė pėrdorur gjerėsisht pėr gatimin e bukės, nė disa raste i
diktuar nga mungesa e drithėrave, por zakonisht edhe nga dėshira pėr tė
shijuar njė bukė karakteristike dhe tė ėmbėl. Ka disa dallime tė dukshme mes
miellit tė gėshtenjės dhe orizit. Gėshtenja pėrmban karbohidrate, 30 g/lugė
gjelle, 9 herė mė shumė vitaminė E dhe antioksidant se mielli i orizit, dhe
magnez dy herė mė shumė se orizi.
Gjethet e gėshtenjės
Gjethet e gėshtenjės dhe lėvoret e degėzave tė reja njė dhe dy vjeēare kane
vlera kurative dhe pėrdorim tė gjerė mjekėsor. Ēaji i pėrgatitur nga gjethet
e thara si dhe lėvoret, shėrbejnė pėr kurimin e kollės sė mirė, pėr shėrimin
e sėmundjeve tė rrugėve tė frymėmarrjes, tė reumatizmit, ēdo forme tė
dizenterisė edhe nė rastet me hemorragji. Ato kanė veti tonike dhe japin
rezultate tė mira nė stomak si tretės dhe si nxitės pėr hapjen e oreksit.
Bėn mirė posaēėrisht kundėr diarresė.
Ndikon edhe pėr uljen e temperaturės. Ky ēaj pėrdoret me shumė dobi edhe
kundėr dhimbjeve tė syve duke i shpėrlarė sė jashtmi me tė. Gjethet mund tė
pėrdoren pėr tė kuruar sėmundjet kardio-vaskulare pasi lėngu i zier i
gjetheve mbron muret e venave, ulė dhe zbutė pezmatimin e venave,
hemorroideve, ulcerave, parandalon trombozėn gjatė lindjes dhe mė pas,
trombozėn kirurgjikale te membranave qendrore tė syve, me ērregullime tė
ndryshme tė qarkullimit periferik te gjakut ndryshimet sklerotike
vaskulare nė kėmbė, reumatizmin, sėmundjet e fshikėzės tėmthit dhe si njė
hemostatik nė hemorragjinė e mitrės.
Zierja e disa gjetheve tė thara tė vjela nė muajin korrik dhe tė ruajtura
nga pluhuri dhe lagėshtia tė paketuara mundėsisht me letėr pėr 20 deri 30
min, formon njė ēaj, i cili ka efekte kuruese pėr sėmundjet e sipėr
pėrmendura si dhe tė tjera, siē janė: pėrdorimi i bronkiti, kolla e mirė,
astma dhe dhimbja e rrugėve tė frymėmarrjes. Merret 2 deri 3 herė njė ditė
pas ngrėnies nga njė gotė ēaj, pėr 3 javė.
Kur pėrdoret pėr inflamacionin e venave tė gjymtyrėve pėrdoret nga 7 deri nė
8 javė, por kurrė mė shumė se 12 javė. Ndėrsa pėr hemorroide pėrdoret deri 4
javė. Mjekėsia tradicionale popullore ka mė shumė se njė shekull qė e
aplikon pėrdorimin e suksesshėm tė ēajit tė gėshtenjės.
Efektet anėsore: Dėmtimet anėsore nga pėrdorimi i kėtij ēaji, janė tė
panjohura, nuk ka rrezik nga pėrdorimi i tij.
Mjalti i gėshtenjės, vlerat dhe dobia
Mjalti i gėshtenjės ėshtė njė produkt mjaft specifik. Ai ėshtė bėrė shumė
popullor dhe me preferencė parėsore ndėr llojet e tjera tė mjaltit. Mjalti i
gėshtenjės ka ngjyrė kafe tė errėt, si nė gjendje tė lėngshme dhe nė formė
tė kristalizuar. Ajo ėshtė e mirė pėr ata qė nuk e pėlqejnė shumė ėmbėlsimin
pėr shkak tė shijes tė hidhur dhe tė fortė. Ėshtė e mahnitshme pėr
aromatizues pėr kategoritė e ėmbėlsirave qė kėrkojnė pjekje. Mjalti i
gėshtenjės ka karakteristikat dalluese tė mėposhtme:
Sė pari, ky lloj mjaltit ka tendencė tė dobėt pėr tu kristalizuar. Ajo
kristalizohet ngadalė. Mund tė mbetet e pa kristalizuar nė dimėr dhe nė
pranverė kthehet nė njė masė ngjyrė kafe tė errėt. Kur temperatura e ajrit
ėshtė 19-22 gradė, ajo mbetet likuid.
Sė dyti, pėrbėrja e tij ėshtė jashtėzakonisht e pasur. Ai pėrmban njė numėr
tė madh tė kripėrave tė mangan, bakėr, hekur, fruktoza dhe vitamina tė
grupeve tė ndryshme. Pėrmbajtja e saharozės nė kėtė mjaltė ėshtė shumė mė e
lartė nė llojet e tjera tė mjaltit.
Sė treti, mjalti i gėshtenjės karakterizohet nga shėnuesit e mėposhtme:
acetofenon, duke i dhėnė aromėn e mimozės. Lagėshtia e mjaltit varion midis
16 dhe 17.5%.
Kostoja ėshtė relativisht e lartė e kėtij lloji tė mjaltit pėr shkak tė
sasisė sė ulėt tė prodhimit . Italia importon mjaltė gėshtenjė nė shumė
vende. 10 vjet mė parė nė anėn tjetėr tė Atlantikut, ishte e pamundur pėr ta
gjetur atė, dhe tani ajo ėshtė nė dispozicion nė njė gamė tė gjerė tė
dyqaneve tė specializuara pėr shitjen e mjaltit. E pasur me minerale dhe
hekur, vitamina B dhe C, mjalti i gėshtenjės ndihmon tė ngjirurit e zėrit,
kollė, bronkit, dhimbje fyti, dhe ftohjet.
Nga tė gjitha varietetet e mjaltit, ai ka antimikrobial mė tė theksuar,
vetitė antibakteriale dhe antiseptik dhe pėr kėtė arsye e ushtron efektin
shėrues, jo vetėm brenda organizmit por edhe jashtė nė trajtimin e plagėve,
ulcerave dhe dhimbjeve tė fytit.
Nė lashtėsi ėshtė pėrdorur me efektivitet pėr mjekimin e plagėve. Ky mjaltė
ėshtė veēanėrisht i dobishėm pėr sistemin e qarkullimit tė gjakut dhe
rekomandohet pėr sėmundjet kardiovaskulare. Ėshtė pėrdorur nė trajtimin e
variceve e venave, si rregullator arterial dhe qarkullimin venoz duke
forcuar kapilarėt. Mjalti i gėshtenjės ėshtė i dobishėm pėr traktin
gastrointestinal, pasi nuk irriton mukozėn gastrointestinale dhe absorbohet
nga trupi lehtė dhe shpejt dhe ka njė aciditet tė ulėt. Ai ėshtė pėrdorur nė
trajtimin e ulcerat e stomakut dhe tė zorrėve pa kirurgji.
|