|
Gėshtenjat kanė origjinė tė vjetėr: pema e
gėshtenjės kultivohej nga romakėt dhe grekėt, tė cilėt tė mirat ushqyese tė
kėsaj frute i vlerėsonin qė nė atė kohė. Frutat e thata janė vėrtet tė
ēmueshme nga pikėpamja ushqimore pėr shėndetin e organizmit dhe kėtu bėjnė
pjesė edhe gėshtenjat. Por cilat janė karakteristikat e tyre?
Gėshtenjat janė tė pasura me vitaminė E, yndyra
tė mira dhe fitosterol: bėhet fjalė pėr substanca tė posaēme pėr
parandalimin e sėmundjeve kardiovaskulare dhe tė qarkullimit tė gjakut, qė
sjellin pėrfitime tė dukshme pėr zemrėn.
Prezenca e magnezit ndihmon nė rregullimin e
nivelit tė kalciumit nė gjak dhe rrjedhimisht edhe nė shėndetin e zemrės dhe
tė muskujve, duke i forcuar ato.
Ndėr tė tjera, vitamina E dhe magnezi janė
dėshmuar pėr parandalimin e problemeve tė zemrės: rrezikun pėr ndonjė
infarkt apo shfaqjen e llojeve tė caktuara tė tumoreve.
Vitamina E dhe acidet yndyrore tė pangopura kanė
gjithnjė njė veprim mbrojtės pėr lėkurėn: ekziston pėr shembull vaji i
gėshtenjave pėr kurimin e flokėve dhe tė lėkurės, i cili ėshtė nė gjendje tė
parandalojė dehidratimin, ndėrsa dhe i forcon ato, falė tė mirave zbutėse
dhe tonifikuese qė zotėron.
Magnezi dhe mangani i sjellin shumė tė mira
kockave dhe gjymtyrėve: magnezi ėshtė nė gjendje tė forcojė skeletin dhe tė
magazinohet e tė pėrdoret nė rast tė mungesave.
Prania e vitaminave tė grupit B, i bėn
gėshtenjat tė dobishme pėr sistemin nervor: kėto vitamina janė tė nevojshme
pėr krijimin e mielinės (rrit efikasitetin e impulseve nervore) dhe pėr
sintezėn e serotoninės etj.
Gėshtenjat, falė pranisė sė magnezit dhe tė
fibrave, favorizojnė tretjen e mirė, transitin intestinal dhe eliminimin e
toksinave, pėrveēse e ndihmojnė metabolizmin me proteina dhe karbohidrate.
Vitamina E konsiderohet si njė antioksidant
natyral dhe si i tillė ėshtė nė gjendje tė ngadalėsojė plakjen e shpejtė dhe
tė kundėrshtojė veprimin e radikaleve tė lira. Gėshtenjat nuk pėrmbajnė
gluteinė dhe pėr kėtė ato pėrcaktohen nė ushqyerjen e kujtdo qė vuan nga
problemet me zorrėt.
Gėshtenjat pėrmbajnė acide yndyrore esenciale si
Omega 6 dhe Omega 3, tė cilat janė nė gjendje tė thithin nivelet e
kolesterolit LDL, si dhe acid oleik, i cili shėrben pėr tė ngritur nivelet e
kolesterolit tė mirė HDL.
Magnezi i pranishėm te gėshtenjat lufton
lodhjen, dhembjen e barkut, si dhe dobėsinė e pėrgjithshme trupore.
Konsumimi i gėshtenjave, ndėr tė tjera, ėshtė i pėrshtatshėm edhe pėr
plotėsuar ndonjė mangėsi nė organizėm, si dhe pėr tė luftuar aneminė.
Prezenca e vitaminave tė grupit B ndikojnė nė
largimin e stresit dhe ankthit, ndėrsa luftojnė edhe depresionin, qė
reflekton simptoma tė ndryshme. Gėshtenjat, ndėr tė tjera, janė nė gjendje
tė luftojnė edhe lodhjen: falė prezencės sė fibrave, ato kanė edhe tė mira
laksative apo pastruese.
Gėshtenjat janė njė burim i pasur me kripėra
minerale: janė tė pranishme sasi tė duhura tė magnezit, potasit, fosforit,
magnezit, kalciumit, hekurit, zinkut dhe tė selenit. Kjo lloj frute e thatė,
pėrveēse pėrmban vitamina (A, ato tė grupit B, vitaminėn E, K dhe J), ka
edhe betakaroten, sakaroz, aminoacide tė ndryshme, ujė, proteina dhe fibra.
Ndėr tė tjera, gėshtenjat janė njė ushqim shumė kalorik: flitet pėr rreth
628 kalori nė ēdo 100 gramė.
Nė fund mund tė themi se, nuk ekzistojnė efekte
kolaterale tė veēanta qė lidhen me konsumimin e gėshtenjave. Por sigurisht,
ėshtė mirė ti kushtoni vėmendje konsumit tė tyre, nėse jeni alergjikė:
bėhet fjalė pėr njė ushqim me shumė kalori. Ndėrkohė, ėshtė mirė qė me
konsumimin e gėshtenjave, tė mos e teproni. Si nė ēdo gjė tjetėr, edhe pėr
kėtė frutė, ky rregull duhet pasur vath nė vesh.
N.A.
|
