|
Gjakderdhje nga hundėt? Kujdes! Edhe pse sasia e
gjakut tė humbur nuk ėshtė e dėmshme pėr organizmin, mbetet njė shenjė pėr
tė mos u nėnvleftėsuar. Nė rastet e ripėrsėritjes sė fenomenit, njė kontroll
te mjeku do tė ishte e kėshillueshme. Mjekja otorinolaringologe Elma
Xhokaxhiu, nė njė intervistė pėr Mapo shpjegon se nė cilin rast
gjakderdhja nga hundėt ėshtė shqetėsuese, kur mund tė konsiderohet njė
sinjal pėr sėmundje tė tjera. Por nė tė gjitha rastet, edhe kur kjo
gjakderdhje ndodh te fėmijėt apo te mė tė rriturit, mjekja kėshillon se do
tė jetė vetėm vizita te mjeku dhe ekzaminimet pėrkatėse, qė do tė
pėrcaktojnė shkaqet dhe mėnyrėn e trajtimit tė gjakderdhjes.
Doktoreshė, ēfarė ėshtė epistaksis?
Epistaksisi ose gjakderdhja nga hundėt siē
njihet nga populli, ėshtė njė simptomė (shenjė klinike) dhe jo sėmundje.
Shoqėron patologji tė ndryshme, duke u bėrė shpesh sinjal paralajmėrues i
tyre. Nė praktikėn ambulatore ne ndeshim shumė nga kėto raste, sidomos tani
nė kėtė periudhė stinore tė ftohtė e tė thatė dhe jo nė periudhėn kur ka
lagėshtirė.
Ēfarė e shkakton epistaksisin apo gjakderdhjen
nga hundėt?
Shkaqet mund tė jenė lokalė (patologji tė
hundės), si: infeksione tė hundės dhe sinozitet, deviacioni i septumit,
alergjitė e hundės, traumat dhe tumoret e hundės. Te fėmijėt e vegjėl, burim
hemorragjie mund tė jetė njė trup i huaj i futur nė hundė. Nė kėto raste,
hemorragjia vjen nė pėrgjithėsi nga pjesa e pėrparme e hundės (me pėrjashtim
tė tumoreve tė hundės) dhe janė mė tė lehta nė trajtim.
Nė rastin kur hemorragjia vjen si pasojė e njė
sėmundjeje sistemike, si: hipertensioni arterial apo sėmundjet e gjakut nė
pėrgjithėsi, hemorragjia ėshtė e bollshme dhe vjen nga pjesa e pasme e
hundės, pacientit i mbushet goja me gjak. Trajtimi nė kėto raste ėshtė mė i
vėshtirė dhe kėrkon bashkėpunim me mjekun kardiolog dhe hematolog.
A fsheh epistaksisi sėmundje tė tjera tė
pranishme nė trupin tonė dhe kur duhet tė shqetėsohemi?
Siē e thashė mė sipėr, epistaksisi ėshtė
simptomė e shumė patologjive dhe shpesh bėhet sinjal paralajmėrues i
hipertensionit. Po kėshtu, kur pacienti ka dhe njolla nė lėkurė, ekziston
mundėsia e patologjive tė gjakut.
Kur kemi tė bėjmė me raste sporadike tė
hemorragjisė, nė pėrgjithėsi hemorragjia pushon vetė. Duhet tė shqetėsohemi
kur fenomeni ėshtė i pėrsėritur, pacienti ankohet se ka patur brenda javės
disa herė hemorragji dhe kur sasia ėshtė e bollshme, pasi mund tė dyshohet
pėr patologji serioze.
Cilėt janė kategoritė e personave qė rrezikohen
mė sė shumti?
Kategoritė e personave mė tė rrezikuar, janė
personat mbi 50 vjeē, sepse faktor nė kėto raste ėshtė arteroskleroza dhe
hipertensioni. Grupmoshė tjetėr e shpeshtė janė fėmijėt 5-10 vjeē, ku shkak
hemorragjie mund tė bėhen virozat, fenomenet alergjike qė shoqėrohen me
kruarje tė hundėve apo trupat e huaj tė futur nė hundė. Nė praktikėn tonė,
ambulatorisht paraqiten dhe pacientė qė pėrdorin preparate antikoagulante
dhe te kėta, hemorragjia fillon krejt pa shkak ose pas ndonjė teshtime.
Vajzat adoleshente para ardhjes sė menstruacioneve, mund tė kenė episode
hemorragjie pasi ndryshimet hormonale mund tė ndikojnė nė mukozėn e hundės
dhe ēarjen e enėve tė gjakut.
Ndikojnė faktorėt ambientalė nė hemorragjinė e
hundės?
Klima e ftohtė dhe e thatė nė pėrgjithėsi, e
dėmton mukozėn e hundės; po kėshtu lėvizja e njerėzve nga njė ambient i
ftohtė jashtė, nė njė ambient tė ngrohtė dhe tė thatė (me kondicioner), ku
temperaturat ndryshojnė nga njėri ekstrem nė tjetrin. Tė gjitha kėto
ndryshime temperaturash bėjnė qė mukoza tė jetė e ndjeshme. Nė kėto raste,
gjakderdhja nga hundėt hyn nė patologjitė jo serioze, jo shqetėsuese,
pavarėsisht se pacienti i percepton si patologji serioze sepse vetė
gjakderdhja nga hundėt ėshtė traumė psikologjike pėr pacientin.
Kur duhet ti drejtohemi mjekut? Cilat janė
ekzaminimet e kėshilluara?
Pacienti nė pėrgjithėsi, edhe pėr njė
gjakderdhje tė thjeshtė shqetėsohet, dhe kjo e bėn qė tė drejtohet te mjeku.
Ėshtė detyrė e mjekut qė nėpėrmjet marrjes sė njė anamneze tė hollėsishme,
matjes sė tensionit arterial, ekzaminimit lokal tė hundės, pėr tė parė se
nga buron hemorragjia, tė pėrcaktojė shkakun e hemorragjisė dhe mėnyrėn e
trajtimit tė saj. Por nė radhė tė parė, nė mėnyrė tė menjėhershme duhet tė
ndalojmė hemorragjinė.
E rėndėsishme ėshtė edhe analiza e gjakut me
formulė, kohė koagulimi, kohė hemorragjie dhe trombocit.
Trajtohet me medikamente?
Duke qenė simptomė dhe jo sėmundje mjekimi,
ėshtė simptomatik dhe etiologjik, d.m.th. nėse kemi tė bėjmė me njė sinozit,
do tė trajtohet njė herė sinoziti. Nėse kemi njė infeksion tė hundės, do tė
kemi trajtim tė saj. Te pacientėt me hipertension, duhet konsultuar me
mjekun kardiolog dhe duhet stabilizuar tensioni. Duhet theksuar se nė rastin
e hipertensionit arterial, hemorragjia nga hundėt shėrben si valvul
shkarkuese e trupit dhe qė e mbron zemrėn dhe trurin nga goditja. Por nė
te gjitha rastet, cilido qoftė shkaku i hemorragjisė, mjeku
otorinolaringolog duhet tė menaxhojė hemorragjinė. Prandaj aplikohen nė
hundė solucione fiziologjike pėr tė shpėrlarė hundėn, kėshillohet pacienti
tė mos mbajė kokėn lart, sepse koagulimet e gjakut gėlltiten nė stomak dhe
provokojnė tė vjella. Kėshtu qė hapen kėmbėt sa gjerėsia e shpatullave, ulet
koka poshtė dhe mbahet e shtypur hunda 5-10 minuta (midis pjesės sė fortė tė
kockės dhe pjesės sė butė), kryhet tamponada e hundės. Te pacientėt qė
marrin antikoagulantė, duhet tė kėshillohen me mjekun pėr ndryshimin e
mjekimit. Nė patologjitė hematologjike, pacientėt duhet tė trajtohen te
mjeku hematolog. Nė rastet kur hemorragjia vjen prej ajrit tė thatė dhe tė
ftohtė, kėshillohet lagėshtimi i ajrit. Nė rastet me rinite alergjike bėhet
trajtimi i alergjisė dhe hemostazė e hundės.
|
