Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 3 - GJUHA SEKRETE E MITIT

https://dituri.wordpress.com

GJUHA SEKRETE E MITIT

 

 

Miti ekzekuton njė funksion tė domosdoshėm: shpreh, ripėrjeton dhe kodon dijet, doktrinat dhe besimet, mbron dhe imponon principet etike, siguron efikasitetin e ceremonive dhe ritualeve dhe ofron rregulla praktikė sjelljeje pėr pėrdorimin e njerėzve nė jetėn e tyre tė pėrditshme.

 

  

Mitet e lashta pėrbėnin njė thesar tė vėrtetė diturie. Tek ato ruhet e gjithė dituria e traditave. Shoqėritė tradicionale janė tė lidhura me traditat e pėrjetshme, kishin mite, initacione dhe rituale. Miti ėshtė afrimi i njė realiteti psikologjik ose shpirtėror. Pėrbėn njė realitet qė ka ndodhur dhe themelon zhvillimin e ardhshėm tė njė populli apo tė njė gjėndjeje. Do tė thonim se, Miti ėshtė njė histori e shenjtė.

            Mitet pėrbėjnė historinė e veprimeve tė Qenieve Mbinatyrale ose tė Perėndive. Janė absolutisht tė vėrtetė dhe tė shenjtė pasi pėrshkruajnė veprėn e Perėndive. Tregojnė njė ‘’krijim’’ dhe kėshtu themelohen si modele prototipe sjelljeje pėr imitim. Shoqėritė tradicionale kishin si qėllimin kryesor, pėrshtatjen e mėnyrės sė sjelljes sė tyre me modelin e mitit, model qė pėr ata pėrbėnte veprimin e heroit apo Perėndisė. Konsideronin mitet si shprehės tė sė vėrtetės, qė mund tė jepnin zgjidhje pėr ēdo lloj problemi tė rėndėsishėm tė ekzistencės sė tyre.

            Nėpėrmes studimit tė miteve mėsojmė pėr fillimin e gjėrave dhe mėnyrėn se si mund ti trajtojmė me vullnetin tonė. Njė nga karakteristikat bazė tė miteve, ėshtė se pėrdorin gjuhėn simbolike, gjuhėn e simboleve dhe janė shumėdimensionalė, kanė shumė interpretime dhe fshehin brenda tyre shumė mėsime.

            Simbolet pėrbėjnė gjuhėn shprehėse tė miteve, janė format tė cilat sjellin esencat, forma nė tė cilat mishėrohen Arketipet. Fjala simbol vjen nga greqishtja «Σύμβολο – Simvolo – sim valo – sjell bashkė me mua, brenda meje». Simboli ėshtė njė lloj zarfi (forma) qė fsheh brenda tij njė letėr (esenca). Ėshtė ai qė bashkon tė sipėrmen me tė poshtmen, ose tė brendshmen (e shenjta) me tė jashtmen (profaniteti). Simbolet nuk janė krijesa tė njeriut, sepse atėherė do tė flisnim pėr shenja apo logo. Simbolet janė forma qė vetė natyra ofron, dhe pėr kėtė njihen nga tė gjithė njerėzit, sigurisht, pavarėsisht faktit se kjo e bėn shumėdimensional, pasi ēdonjėri ka anėn e tij interpretuese, pasi ēdonjėri nga ne ėshtė njė qenie unike. Apo nėse do tė shprehnim mė drejt , do tė thonim se simboli ‘’i flet ēdonjeriu nė gjuhėn qė ai kupton’’, sipas nivelit tė ndėrgjegjes sė tij.

            Miti duhet tė pėrjetohet, dhe pasi tė bėhet njė gjė e tillė, atėherė aktivizohen tė gjitha faktet qė ai pėrshkruan. Kjo quhet Initacion. Initacioni ėshtė rezultati qė del nga pėrjetimi i mitit, domethėnė ngritja e ndėrgjegjes sė njeriut njė shkallė mė lart. Ėshtė njė ndryshim i dimensionit tė ndėrgjegjes qė lejon kuptimin e tė vėrtetave superiore qė miti pėrshkruan. Initacioni pėrbėn njė proces rinovimi brendėsor.

            Gjatė pėrjetimit tė njė miti, domethėnė gjatė njė ceremonie – rituali, njė karakteristikė e rėndėsishme ėshtė se ideja e kohės sic e pėrjetojmė ne ēdo dite, pushon sė ekzistuari. Njeriu arrin pėr pak momente, ndėrgjegjėsimin e pėrjetėsisė, duke pėrjetuar diēka nga ajo qė quajmė Kohė Mitike ose Koha e Pėrjetėsisė.

 

 

 Kėshtu, Miti ndodhet nė njė dimension mė lart se ai njerėzor dhe tokėsor. Shfaqja e mitit shndėrron kohėn nė mitike, nė njė tė tashme tė pėrjetshme. Miti ‘’Ėshtė ‘’ gjithmonė dhe mbetet solid, nuk tretet, nuk vdes dhe as nuk zhvillohet. Njerėzit mund ta harrojnė pėr njė kohė tė caktuar, por miti nuk vdes, thjesht ‘’fshihet’’.

            Rishfaqja e mitit quhet ceremoni. Ceremonitė pėrbėjnė mjetet me tė cilat e vėrteta qė shpreh njė mit mund tė perceptohet. Ėshtė pėrsėritja nė kohėn historike njerėzore, tė ngjarjeve tė Kohės sė Madhe Mitike qė i referohet miti. Nėse do t’i jepnim njė pėrcaktim ceremonisė, do tė ishte: Ceremoni ėshtė ēdo veprim qė bėhet me Vetėdije dhe me Qėllim. Dhe kėshtu rezultati ėshtė initacioni, shndėrrimi, ndėrgjegjėsimi i thellė i sė vėrtetės qė miti dhe ngritja e ndėrgjegjes nė njė dimension me tė lartė. Sigurisht qė ekzistojnė nivele initacionesh sepse shndėrrimi brendėsor nuk mund tė jetė i njėjtė tek tė gjithė njerėzit dhe kėshtu, shoqėritė tradicionale flisnin pėr nivele initacioni.

            Duke u bazuar mbi tė gjitha ato qė thamė mė lart, ėshtė e qartė se njė shoqėri tradicionale, zotėron mite tė cilėt kryen nėpėrmes ceremonive, nė mėnyrė qė tė rikthehet initacioni tek njerėzit e shoqėrisė. Dhe kėto krijojnė komunikimin e Qiellit me Tokėn.

            Dhe kjo ėshtė rruga qė tė gjithė njerėzit jemi tė destinuar tė pėrshkojmė: nga injoranca, tė ngjitemi deri tek Dituria hyjnore, deri nė shkallėn e fundit qiellore qė udhėheq tek e Vėrteta, nė zemrėn e Mitit.

            Miti ekzekuton njė funksion tė domosdoshėm: shpreh, ripėrjeton dhe kodon dijet, doktrinat dhe besimet, mbron dhe imponon principet etike, siguron efikasitetin e ceremonive dhe ritualeve dhe ofron rregulla praktikė sjelljeje pėr pėrdorimin e njerėzve nė jetėn e tyre tė pėrditshme dhe jo vetėm. Miti ėshtė njė element esencial i qytetėrimit njerėzor. Ėshtė njė realitet i gjallė, i ngulitur thellė nė kujtesėn prehistorike tė racės njerėzore.