|
Lulja e ēuditėshme
Shtyva portėn e rėndė dhe hyra. Para mu shfaq
njė lulishtajė me trėndafila e karafila, me trėndelinė e manushaqe
Nė krye,
njė lule disi e ēuditėshme. Ngjasonte me tė gjitha lulet e prapė ishte
ndryshe. Ngrihej mbi njė vazo ngjyrė-deti, aty, nė tė majtė, nė ballė tė
shkallėve, qė tė ēonin brenda njė shtėpie. Mė rrėmbeu qė nė pamjen e parė.
Ashtu, i mahnitur, iu afrova. Lulja e Ēuditėshme kish vetėm njė gonxhe, tė
ēelur si njė fytyrė-vajze. U afrova edhe disa hapa e mu duk vetja se
ndodhesha nė njė tjetėr planet, ku mbi mua vepronin disa ligje, me njė forcė
tė pazakontė, qė asnjėherė si kisha ndjerė. Ndjeva njė shtytje e tėrheqje
mjaft tė fortė. Pastaj njė fllad i kėndshėm mė freskoi fytyrėn e mė mbushi
me kėnaqėsi lumturuese. Qerpikėt mu njomėn.
Ēpo ndodh kėshtu? Me mijėra ngjyra ndrisnin e
ndėrroheshin, nga njė petale te tjetra, herė ngadalė e herė vrullshėm. Ja
ngjyra e kuqe, ja ngjyra e bardhė, ja e verdha, ja ngjyra e kaltėr, ja dhe
ngjyra tjetėr, dhe ngjyra tjetėr... Ngjyra, qė unė nuk i emėroja dot e si
kisha parė kurrė. Aty, kishin ēelur gjithė ngjyrat e tokės e tė nėntokės,
gjithė ngjyrat e qiellit e tė gjithėqiejve, tė pa para nga njeriu. Do ti
ėndėrronin kėto ngjyra, veē njė ēast para syve, gjithė poetėt e botės dhe
gjithė piktorėt e botės.
Mos ēdo njeriu i shfaqet, veē njė herė nė jetė,
njė pamje e tillė?! Sa i lumtur do tė isha tu ndodhė kjo pamje gjithė
njerėzve!
Poshtė, nėn gonxhen mahnitėse, nga tė dyja anėt,
zgjateshin dy gjethe tė mėdha, qė ngjasonin me dy krahė balerine. Zgjata
duart ta prekja, sadopak, por duart mė dridheshin e mė hopoheshin sa mezi i
mbaja. Lulja e Ēuditshme mė largohej e mė largohej
Hyri nė koridoret e
shtėpisė ngjyrėdielli duke harkuar trupin e duke rrėshqitur, sikur
vallėzonte ndonjė vals tė Shtrausit. Mua mė mbeti nė dėgjim muzika e Vals-Shtrausit,
se sytė e humbėn nga pamja Lulen e Ēuditėshme
* * *
Udhėzat e sixhadejta zgjateshin e zgjateshin mbi
mermerin e bardhė tė korridorėve qė mė tėrhiqnin sa nga e majta e sa nga e
djathta e smė shpinin askund
U ula, pėr njė ēast, mbi udhėzėn e shtruar me
zixhade. U mbėshteta nė anėsoret e mermerta. Lodhja dhe zhgėnjimi mi kishin
topitur fuqitė. Mbylla sytė pėr tė kėrkuar atė qė kisha humbur
Nuk e pėrcaktoja dot sa kohė kisha mbetur,
ashtu, nė mes tė korridorit?!
Pllakat e mermerta, qė mė rrethonin, mi
kishin mpirė krahėt, kėmbėt dhe gjithė skajet e trupit
Veē zemra kish
mbetur nė monologun e saj tė dhimbshėm
* * *
Me qiriun e shpresės nė dorė, nisa udhėt brenda
zemrės sime. Herė ecja ngadalė e herė vrapoja. Para mė dolėn hapėsira me
luleshqera, qė vallzonin nėn hapat e mi, me njė finesė tė rrallė. Pastaj mė
doli para njė lumė, qė uturinte e shkumėzonte, sikur tė thoshte, njėherėsh,
fjalė-malli e fjalė-dhimbjeje, nė gjithė gjuhėt e botės. Hyra mes lumit tė
furishėm, ashtu siē isha, me qiriun nė dorė qė, pėr ēudi, flakėrinte e
ndriste mė shumė
Ndjeva njė dallgė tė fuqishme sa mė pėrmbysi.
Mos lumi u lėshua nė ndonjė katarakt, apo mė qėlloi me ndonjė mal-dallge pėr
tė mė shuar flakėn e qiriut?
Nuk e di si ndodhi!
Pse mu zemėrua lumi?
* * *
Befas, veten e gjeta nė mesin e njė dhome, ose
nė njė vend, qė mu duk si dhomė. Anėsoret e dhomės, ku u shpura, ishin
mbuluar me perde tė bardha, qė ngjasonin si ujvarė. Dritare nuk mė pa syri,
dhe pse drita ish me tė tepėrt, sikur dielli tė qe montuar aty brenda.
Si tavan qėndronte njė KĖMBANĖ. Njė kėmbanė e
stėrmadhe, e punuar bukur. Pėr ēudi, nėn hapėsirėn e kėmbanės, mu shfaq ajo
qė mė qe zhdukur. Duart mu bashkuan pranė zemrės e sytė u ngulėn tek Lulja
e Ēuditėshme
Ndjeva se duart po mė digjeshin. Qiriu i
shpresės qe tretur, mes gishtave tė mi dhe gishtat vazhdonin nė djegie
qiriu
Dhimbja mė kėrkonte palcėn e trupit. Ndjeva dy pika tė lengta, qė mė
ranė mbi duart, akoma tė mbetura, tė bashkuara pranė zemrės
Pastaj: dy pika tė tjera
Pastaj: edhe dy pika tė tjera
Ishin lotėt e dhimbjes. Lotėt qė lėshonin
petalet e Lules sė Ēuditėshme
Pastaj: mbi duar ndjeva njė ledhatim, tė pa
ndjerė kurrė. Ishin dy gjethet si krahė balerine, qė Lulja e Ēuditshme kish
zgjatur mbi mua
Pastaj?...
Pastaj: gjithė ajo mrekulli, kish zbritur para
meje, aq pranė, sa qerpikėt e syve tė mi takonin nėpėr petale dhe buzėt e
mia ishin, nė njė puthje tė pėrjetshme, apo tė njė ēasti? Se kuptoja
Ndodh qė edhe koha e humbet kuptimin e
jetėmatjes.
Pastaj?...
Pasataj: petalet e lules nisėn tė treten mbi
buzėt e mia
Pastaj?
Pastaj: buzėt e mia, nisėn tė treten nė puthje
petalesh.
Pastaj?
Pastaj:gjithė lulja po shkrihej e shkrihej.
Pastaj?
Pastaj: i gjithė trupi im tretej e tretej
Pastaj?
?...?...?...
Berat, janar 1992
|
