|
Hafiz
Ymer Guta, hoxha gjakovar, ishte fetar e atdhetar, trim e guximtar, pleqnar
e pajtimtar, dijetar e luftėtar
Lindi nė
Gjakovė nė vitin 1860. Qysh nė fėmijėri dallohej pėr disa veēori, ishte
shumė i zgjuar, pėr mėsime i dalluar, pėr trimėri i pa krahasuar
Mėsimet
fillestare i kreu nė njė nga mejtepet e shumta tė Gjakovės. Krahas mėsimeve
nė mejtep, sipas programit arsimor tė kohės, arriti tė bėhet Hafiz, pra tė
mėsoi pėrmendėsh, Kuranin e madhnueshėm, kur ishte nė moshėn dhjetė
vjeēare, nė vitin 1870.
Po nė
Gjakovė, Hafiz Ymer Guta i vazhdoj studimet nė Medresėn e Vogėl tė Gjakovės,
ku edhe diplomoi pranė dijetarit tė shquar, Myderriz Fetah Efendi Buza, tek
i cili kishte mėsuar pėrmendėsh Kuranin e madhėruar
.
Medreseja
e Vogėl e Gjakovės, qė nga themelimi, pas vitit 1800, nėn drejtimin e
Myderriz Tahir Efendi Gjakovės, krahas Medresės sė Madhe, qė nga themelimi,
pas vitit 1700, nėn drejtimin e Myderriz Yvejs Efendiut, ishte njė nga
institucionet arsimore-kulturore ndėr mė tė njohura nė trojet shqiptare.
Prej kėtyre dy medreseve tė famshme, pėr dy-tre shekuj, prej tyre kanė dalė
shumė hafizė e myderrizė, dijetarė e atdhetarė, tė cilėt Gjakovės, Kosovės,
faqėn ia kanė zbardhė
Hafiz
Ymer Guta, pėrveē veprimtarisė fetare, ėshtė i njohur aq mė shumė pėr
veprimtarinė atdhetare
Pėr
veprimtarinė atdhetare disa herė ėshtė prangosur, ėshtė burgosur, ėshtė
plagosur
! Ėshtė prangosur, ėshtė burgosur, ėshtė plagosur nė kohėn e
Turqisė, nėn pushtimin e Sėrbisė, tė Austro-Hungarisė
Nė vitin
1903, nė kohėn e Turqisė, Hafiz Ymer Guta sė bashku me udhėheqėsit fetarė e
atdhetarė tė Gjakovės, si Myderriz Myrteza Efendi Luzha, Hasan Aga, biri i
Fetah Zekės, Selim Mula, Haxhi Jonuzi etj. u prangosėn, u burgosėn,
internuen, u dėnuan me dy vjetė burg, burg tė rėndė, tė zi, nė Kastamoni
Hafiz
Ymer Guta ishte ndėr tė parėt nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare, qė nga
Besėlidhja Shqiptare Besa-Besė ose Lidhja e Pejės 1899, deri nė Kuvendin
e Junikut, me 1912
Ka qenė
njė nga themeluesit dhe udhėheqės i organizatės me ndikim Islihati, qė
ishte njė lėvizje e madhe pėr pajtim
Nė vitin
1912, nė Kalanė e Shkodrės Rozafat ishte Hafiz Guta qė ngriti Flamurin
Kombėtar dhe mbajti fjalėn kryesore, qė i frymėzojė shkodranėt, tė cilėt e
kanė pėrmendur me nderim, ndėr vite, Hoxhėn, Hafiz Ymer Guta, qė sdinte
ēėshtė tuta, kėtė hoxhė tė Gjakovės, kėtė burrė tė Kosovės
Nė kohėn
e Sėrbisė, tė Austro-Hungarisė, nė kohėn e Krajlit, si gjithnjė, Hafiz Ymer
Guta ishte nė ballė, si njė shqipe e malit
Ka
shėrbye nė disa xhami tė Gjakovės, deri edhe nė xhaminė kryesore tė qytetit,
nė Xhaminė e Hadumit, si imam, hatib, predikues, ku asnjėherė nuk e frikėsoi
asnjė pushtues
Nė kohėn
e komunizmit, Hafiz Ymer Guta edhe pse ishte plakur, e kishte rrokur
pleqėria, thoshte hapur:
Shkoi
fashizmi-erdhi komunizmi, por jo lirija, na dan nga nona, Shqipnija
Ndrroi
jetė nė vitin 1963, nė Gjakovė, moshėn 103 vjeēare.
(Autori ėshtė studiues i religjioneve)
|
