Pa marrė parasysh se sa njeriu ėshtė
materialisht i orientuar dhe nė jetėn e pėrditshme i drejtuar kah mendimet e
logjikshme, gjykimet racionale etj. prapėseprapė nė thellėsitė e shpirtit tė
tij fshihet njė dozė e misteriozitetit.
Njeriu modern me admirim ndjek zhvillimet
gjigante tė shkencės dhe nuk pranon, ose nuk do tė pranojė, kurrfarė dukurie
transcendentale, edhe pse ato ndonjėherė janė mjaft bindėse. Kjo,
megjithatė, nuk i pengon atij qė edhe sot, si para disa mijėra vjetėsh, tė
lidhet ngushtė me disa dukuri, tė cilat, nė biseda formale, vlerėsohen si
marrėzi supersticioze (besime tė kota). Dallimi qėndron nė atė se kėto
dukuri mė herėt ishin tė njohura dhe tė pranuara, kurse sot njeriu i
intelektualizuar turpėrohet nga vetvetja pėr to e tė mos flasim se si do
tė dukej nė sytė e tė tjerėve. Mirėpo, pavarėsisht nga kjo, po ky njeri i
shekullit XXI ende me xhelozi ruan shaminė, unazėn, zinxhirin, fotografinė
apo imtėsi tė tjera, tė cilat ia dhuron ndonjė familjarė, ndonjė mik, ndonjė
shok, apo edhe dashnori/ja, pėr ti sjellė atij, kujtim, fat, disponim,
dashuri, lumturi etj.
Tė gjitha kėto imtėsira janė tė njohura me
emrin: hajmali, amulet, talisman etj. Hajmalitė kanė pėr qėllim qė personin
pėrkatės ta ruajnė nga tė kėqijat, fatkeqėsitė, sėmundjet; ti sjellin fat,
lumturi, dashuri etj. krejtėsisht ėshtė e parėndėsishme se ēfarė ėshtė ky
send - a ėshtė ndonjė simbol, pjesė e rrobave, qime floku, stoli ari, thua,
gurė i ēmuar, lodėr fėmijėsh ose diēka tjetėr. Kryesorja ėshtė se me ēfarė
qėllimi i ėshtė dedikuar personit pėrkatės.
Shpesh na ndodh qė ndonjė send tė blerė nga
personat, tė cilėt kanė qenė tė detyruar nga nevoja e jetės ta shesin, ta
zėmė: orė, pallto etj., tė na sjellin pengesa tė ndryshme nė jetėn e
pėrditshme, nė punė ose tė na humbin fare. Pėr kėtė arsye, shumė njerėz edhe
nuk blejnė gjėra tė tilla, pavarėsisht nga ēmimi i ulėt i tyre; sepse i
konsiderojnė si gjėra ters.
Populli kėtė dukuri e njeh dhe e ēmon, sepse nė
shumė vendime tė veta shėrbehet mė shpesh me instinkte tė lindura se sa me
kuptimin dhe logjikėn.
Me zhvillimin e kulturės materialiste dhe tė
civilizimit bashkėkohorė, kėto instinkte tė lindura gjithnjė e mė shpesh
lihen nė prapavijė. Ėshtė dukuri shumė e vjetėr dhe me arsye psikologjike qė
gjatė shitblerjes sė tokės ose tė ndonjė gjėje tjetėr, tė shtrihet dora dhe
tė thuhet: Tė qoftė hallall! Kjo fjali ka forcė tė madhe magjike
(psikologjike), sepse me fat dhe terse ndeshemi gjithkund, nė ēdo hap. Nė
natyrė asgjė nuk ndodh rastėsisht, prandaj as kjo pėr tė cilėn u fol mė
lartė. Sė kėndejmi, duke filluar nga hajmalitė e ndryshme e deri tė gjėrat
mė tė llojllojshme, qė i pėrdorim gjatė jetės sė pėrditshme, secili e ka
fatin e vet, historinė e vet dhe secili send, nė rrethana, po e quaj
magjike, mund tė ndikoj.
Nė botė gjithēka lėvizė. Asgjė nuk ėshtė e qetė.
Lėvizja ėshtė relative, qetėsi vetėm nė dukej relative. Relative ėshtė
gjithashtu gjithēka qė ne perceptojmė nėpėrmjet shqisave tona, kurse
absolute ėshtė vetėm ajo qė mund ta kuptojmė me ndodhitė e drejtpėrdrejta
mistike. Pikėrisht pėr kėto arsyeje, pasi shqisat tona na mashtrojnė
pandėrprerė, bota e jashtme na paraqitet nė kėtė apo atė trajtė, kėshtu qė
dukuritė natyrore nuk mund ti definojmė dhe sqarojmė nė esencėn e plotė tė
tyre. Duhet tė pranohet se shkenca, decenieve tė fundit, ėshtė larguar nga
kėto dukuri dhe sado qė pėrpiqet tė gjejė shkakun e fundit, pas secilės
zgjidhje tė re tė problemit lajmėrohen me qindra enigma tė reja.
Njeriu, gjithnjė e mė shumė po largohet nga ajo
qė ėshtė themelore dhe mė e rėndėsishme, qė tė humb nė labirintin sekondar
tė pakuptimtė tė gjėrave. Sot e dimė se secila pjesė e materies nuk pėrbėhet
vetėm nga molekulat dhe atomet, si pjesė pėrfundimtare e mė tė imta tė saj,
por se edhe secili atom pėr vete duhet tė konsiderohet si njė botė e
veēantė. Fjala atom qė nė greqisht do tė thotė i pandarė nuk ėshtė mė
qėndrueshme. Atomi pėrbehet edhe nga protonet, elektronet dhe grimcat
tjera. Marrėdhėniet midis tyre, pozicioni dhe lėvizja i pėrngjajnė Sistemit
Diellor nė miniaturė. Ėshtė llogaritur se protoni pozitivisht i elektrizuar
ka diametrin i cili ėshtė disa miliona herė mė i vogėl se milimetri, ndėrsa
elektronet e ngarkuara negativisht, qė nė shtigjet e pėrcaktuara rrotullohen
rreth tij, janė edhe 1800 herė mė tė vogla. Sipas kėsaj, atė qė shqisat tona
e perceptojnė si materie tė ngurtė, ajo nė realitet krijohet nga njė sėrė
vrimash, nė tė cilat materia pothuaj as qė vjen nė konsideratė. Kėto mes
hapėsira paraqesin njė fushė tė posaēme tė energjisė rrezatuese, e cila
rrjedh nga lėvizjet e elektroneve. Rezultatet e fundit shkencore lidhur me
dekompozimin e atomit, kanė rėndėsi tė posaēme, veēanėrisht pėr tu kuptuar
mė mirė rrezatimet e ndryshme. Kėto kėrkime tė reja na argumentojnė se
gjėrat tė vdekura, nė kuptim tė plotė tė kėsaj fjale, as qė ka dhe se
secila pjesė dhe secili lloj i materies ka zhvillim tė posaēėm tė jetės, i
cili i varur nga veprimet dinamike tė energjisė sė gjithmbarshme tė natyrės.
Ngase tė gjitha gjėrat u janė tė nėnshtruara
lėvizjve tė pandėrprera tė grimcave, ato pranojnė dhe emetojnė energji si
dhe ndikojnė reciprokisht nė rrezatime tė shumėllojshme, kėshtu qė edhe
gjėrat e vdekura janė nė gjendje qė tė ti thithin rrezatimet e rrethit, atė
energji tė absorbuar ato mund ta mbajnė, ta transformojnė dhe nė rastet e
dhėna, ta emetojnė.
Energjia e gjithmbarshme natyrore pėrshkon nė
masė mė tė madhe ose mė tė vogėl gjithēka qė ndodhet nė natyrė, pavarėsisht
nė janė qenie tė gjalla apo tė vdekura. Flora dhe fauna nė tėrėsi si dhe
bota minerale nė pjesėt e veta mė tė imta, paraqesin ndėrtim dhe parim tė
njėjtė tė ndikimit. Vetėm nga numri i radhitjeve, distancės nė mes vete dhe
shpejtėsisė sė rrotullimit tė elektroneve rreth bėrthamės qendrore nė atom,
varet se a do kemi para vetės bakėr, ar, natrium,karbon apo ndonjė element
tjetėr, kėshtu qė gjatė diferencimit tė mėvonshėm, nėn ndikimin e faktorėve
tė shumėt, arrihet deri te materia organike. Gjithashtu, nė kėtė vijė,
ligjeve tė njejta tė natyrės u nėnshtrohen edhe materiet organike edhe ato
inorganike. Pasi qė ēdo ndodhi dhe ēdo proces natyror ėshtė i bashkuar nė
mėnyrė tė pashmangshme me pranimin dhe emetimin e energjisė, kėshtu ēdo
send, nė dukje i vdekur, ku bėjnė pjesė edhe hajmalitė dhe talismanėt,
detyrohen ti nėnshtrohen, mė shumė a mė pak, ndikimit tė asaj energjie, me
tė cilin vjen nė kontakt. Objekti pėrkatės (pra edhe hajmalitė dhe
talismanėt), mbushet, ngarkohet me sasi tė mjaftueshme nga ajo energji,
ndikim tė sė cilės i ėshtė ekspozuar. Ajo energji (e bartur) mund tė mbetet
latente, por, nė rrethana tė caktuara dhe nė kushte tė volitshme, mund tė
transformohet dhe tė bėhet aktive, siē ndodh nė rastet e operacioneve tė
ndryshme magjike.
Personat sensibilė, gjatė kontaktit me gjėra tė
tilla, janė nė gjendje qė atė energji tė akumuluar tė atij objekti, ta
shndėrrojnė nė paraqitje vizuale dhe nė kėtė mėnyrė, nėpėrmjet shqisės sė
gjashtė, ta lexojnė apo ta shohin gjithė historikun e tij. Sot, nė kohėn e
zbulimeve tė ndryshme elektronike, kėto dukuri nuk duhet tė na duken tė
ēuditshme apo fantastike, nė mėnyrė tė njėjtė sikurse energjia e emetuar
pėrmes radio valėve apo valėve e formave tjera rrezatuese, qė bartėn nėpėr
eter, qė nė radioaparatet pranuese tė shndėrrohen nė zė, fotografi, dritė
etj., po kėshtu edhe truri ynė mundet qė nė rastet e volitshme tė shėrbej si
psikodetektor, cili nė vetėdijen tonė, energjinė e pranuar mund ta
shndėrrojė nė ndjenė, pėrfytyrim, zė, fotografi etj.
Tė gjitha dėshirat dhe mendimet tona paraqesin
energjinė, e cila aq sa ėshtė e fortė, po aq nxit ndjeshmėri tė pastėr dhe
tė fortė. Por, nė qoftė se ato janė nė konflikt mes veti, gjithsesi vjen
deri te disharmonia dhe atėherė edhe rrezatimet e tyre do tė jenė tė
parregullta dhe tė shkėputura, ashtu qė edhe nė rreth do tė ndikojnė nė
mėnyrė antipatike.
Tempoja e jetės sonė ėshtė shumė e shpejtė,
automatike dhe e ngarkuar me mendime materialiste, sa qė njeriu sot as qė e
konsideron tė nevojshme qė edhe kujdesin mė tė vogėl tia kushtoj asaj qė
nuk pėrputhet me mėnyrėn e rėndomtė tė tė kuptuarit dhe tė gjykimit tė tij.
Megjithatė, nė qoftė se dikush gjendet qė, i shtyrė nga vullneti i tij i
mirė, do tė mundohet qė nė kėto dukuri irracionale tė jap pak dritė e
kuptim, atėherė nė mėnyrė tė ēuditshme do tė hasi nė mungesė tė madhe
tolerance dhe nė gjykime abuzuese tė masės, sa qė gjithsesi do tė jetė i
detyruar tė tejkalojė dėshirėn e vullnetin e vet pėr punė tė mėtutjeshme.
|