Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Zona e muzgut - Hakmarrje nga largėsia

Pėrgatiti: Sabir KRASNIQI

       HAKMARRJE NGA LARGĖSIA

 

      Bota ku frymojmė ėshtė pėrplot sekrete. Ndodhitė e pazakonta qė manifestohen nė forma tė ndryshme, janė shpesh tė pakapshme pėr natyrėn e mendjes sonė. “Ēudirat nuk ndodhin nė kundėrshtim me natyrėn -thotė Shėn Augustini, por vetėm me atė qė ne e njohim  si natyrė”.  Pra, natyra nuk i thyen ligjet e veta, jemi ne ata qė nuk arrijmė t’i kuptojmė ato. Prandaj, vizitorė tė nderuar, mos u trembni nga e panjohura. Mos ngurroni ta thoni tė vėrtetėn sepse ne ju kuptojmė...!

 

 

            Rasti i Masar Kurtit, nga Peja, ėshtė rasti interesant dhe i veēantė nga raportet kriminalistike.

            Masari u martua nė moshėn 35 vjeēare, me Elenėn, me tė cilėn ishte dashuruar qė nga vitet e shkollės sė mesme. Elena ishte  bukur ndėrsa Masari mjaft i pasur. Ndoshta edhe kjo ishte arsyeja e  vėrtet e martesės sė tyre. Masari kishte trashėguar pasuri te bollshme, sa qė nuk kishte nevojė tė shqetėsohej pėr mirėmbajtjen e familjes, prandaj dhe studioi dhe mbaroi dy fakultete: arkitekturėn dhe  arkeologjinė.

            Masari  bėri shpejt famė, edhe si arkitekt edhe si arkeolog, sa qė iu ofruan oferta tė shumta pėr gjurmime nėpėr shumė vende tė botės. Gjithnjė udhėtonte bashkė me Elenėn. Nė fillim Elena ishte entuziazmuar nga kėto shėtitje, mirėpo, me kohė, kjo filloi tė kthehet nė monotoni. Masari ishte shumė i pasionuar pas profesionet sa qė, i humbur nė gjurmime, e harronte shpeshherė edhe Elenėn, megjithėse e dashuronte me shpirt. 

            Elena arriti ta bind disi Masarin, qė udhėtimin pėr nė Turqi, ta bėnte pa tė. Edhe pse atij ky veprim i bashkėshortes nuk i pėlqeu, megjithatė, vendosi ta respektoj dėshirėn e saj. Mirėpo, para se tė nisej, e paralajmėroi Elenėn, se ai gjithnjė do tė ishte pranė saj dhe se ajo do ta ndjente pranin dhe dashurin e tij nė ēdo hap. Dhe vėrtet, ajo e kishte njė ndjenjė se dikush ishte pėrherė i pranishėm nė hapėsirat e shtėpisė ku ajo banonte.

            Fqinjėt, mė vonė, nuk dėshmuan as edhe njė fjalė kudėr Elenės sė bukur, edhe pse ishte i dukshėm flirti i saj me njė djalosh tė ri. Pėr fatin e keq tė saj, ajo atė e ftoi edhe nė shtėpi.

            “Jashtė ishte gjithēka nė rregull. Koha shumė e bukur. Aroma  e luleve dhe kėnga e bilbilave dėgjojė kudo pėrreth. Unė ndjehesh e lirė, pasi ai ishte larg, dhe nuk kishte kush tė mė kontrollonte. Nė shtėpi, vėrtet ndjehej shpirti i tij, por kush kishte menduar se ai ėshtė i aftė pėr punė djajsh” - i dėshmoi Elena, mė pas policisė.

            Hektor Drini, po ashtu arkeolog dhe mik i Masarit, qė ndodhej atė natė nė tė njėjtėn dhomė me tė nė Antalia tė Turqisė (pasi shpesh ishte pėrcjellės i tij i parė nė gjurmime arkeologjike), nėn betim, dėshmoi kėshtu ngjarjen:

            “Ishte mbrėmje, rreth orės 9, kur fytyra e Masarit filloi tė duket disi e tendosur. Sytė filluan t’i  humbasin shkėlqimin dhe dukej sikur i tretur nė kohė. Pastaj i mbylli dhe unė mendova se e zuri gjumi. Dhe sapo u bėra gati tė shtrihem edhe unė nė shtrat pėr tė pushuar, ai i hapi ata pėrsėri. Nė sytė e tij pashė lot. Ai po qante! U afrova mė pranė dhe nė sytė e tij vėrejta aq shumė shqetėsim sa u shtanga edhe vet nga habia, por nuk i thash asgjė. Papritura ai mu drejtua:

            -Pėrfundimisht e bėra atė qė duhej bėrė, dhe tani pėr mua jeta mė nuk ka kuptim.

            Pak qaste mė vonė, Masari i mbylli sytė pėrgjithmonė. E dėrgova personalisht nė spital ku u konfirmua vdekja e tij nga ataku nė zemėr.

            Nuk ka asfare logjike qė ai nė ato qaste tė ishte larguar nga Antalia , e mė sė paku tė ishte kthyer pėr ne Pejė. Kjo ėshtė marrėzia mė e madhe qė mund tė mendohet. E pranoj, mė vonė mu dukė e ēuditshme ajo qė ai mė tha nė ato qaste, por nė esencė, ai nuk tha asgjė konkrete”- pėrfundon Hektori.

 

 

            Atė mbrėmje kur Masari vdiq nė dhomėn e hotelit Metiterra, nė Antalia, bashkėshortja e tij, Elena e kishte ftuar nė shtėpi, studentin e ri, Mirush Lamen.  Kishte pirė ndonjė gotė mė tepėr, dhe pėrkundėr ndjenjės se shpirti i tė shoqit ishte i pranishėm aty, ajo u gjet nė pėrqafim tė studentit tė ri.. Njė puthje, pastaj edhe njė tjetėr... dhe pėrfunduan nė shtrat.

            Sipas dėshmisė sė Elenės, gjithēka rrodhi sikur nė ėndėrr dhe mė pas atė e kishte zėnė gjumi ose kishte humbur vetėdijen - nuk mund ta perceptonte saktėsisht. Por kur ishte kthjellur dhe i kishte hapur sytė e kishte parė tė shoqin. “E dita sė ėshtė shpirti i tij, pasi nuk fliste asgjė, vetėm mė vėshtronte vėngėr mua. Pastaj filloi tė qajė. Fėrkova sytė dhe brofa nė kėmbė. U drejtova kah banjoja pėr ta larė fytyrėn. Mendova se mos jam ende nė ėndėrr, mos e gjithė kjo ėshtė vetėm njė halucinacion ēasti.  Pasi u qetėsova u ktheva sėrish nė dhomėn e gjumit me shpresė se hija e tij nuk do tė jetė mė e pranishme aty. Dhe derisa i afrohesha dhomės sė gjumit, dėgjova njė klithmė tė tmerrshme dhe njė rėnkim, ofshamė tė mbytur. E kuptova se ai ishte akoma aty.” - deklaroi Elena nė seancėn e parė hetimore. Pak kohė mė vonė Elena pėrfundoi nė njė  klinik psikiatrike.

            Sipas dėshmive tė Elenės para hetuesve, kur ajo kishte hyrė nė dhomė kishte parė hijen e burrit tė saj tė hedhur mbi studentin e ri. Pėr pak sekonda ai kishte arritur qė t’ia thyej qafėn dashnorit tė saj. E kishte shikuar Elenėn qė ēirrej e lemerisur tek dera e dhomės dhe si nėpėr mjegull ishte zhdukur. Elena ishte hedhur mbi trupin e dashnorit tė saj - tanimė tė pajetė. E kishte ndier ftohtėsinė e trupi tė tij. Ishte tmerruar dhe kishte lajmėruar policinė.

            Dyshimet e para ishin hedhur mbi Elenėn. Por cili mund tė ishte motivi qė e kishte shtyrė kėtė grua tė bukur ta bėjė njė krim tė tillė? Dhe a kishte pasur ajo aq forcė sa t’ia thyej ashtu qafėn njė djaloshi tė ri e tė fuqishėm?... Dhe shumė shpejt u konstatua diēka e ēuditshme. Shenjat e dukshme tė gishtėrinjve mbi zinxhirin dhe qafėn e studentit Mirush Lama, pas ekzaminimit, rezultuan tė Masar Kurtit! Nė dhomė, por as nė gjithė shtėpinė, nuk u gjet asnjė dėshmi tjetėr. Rasti u pėrmbyll si rast i veēantė dhe  i pazgjidhur - mister.

            Si ishte e mundur vallė njė gjė e tillė! A kishte udhėtuar vėrtet shpirti astral i Masarit nga Turqia pėr ta vizituar tė dashurėn, dhe kur e kishte takuar ashtu, ishte ēmendur dhe kishte mbytur dashnorin e saj, e pastaj kishte ndėrruar jetė edhe vet? Apo ishte shpirti i Masarit (pasi kishte vdekur) i cili kishte udhėtuar pėr tu pėrshėndetur me gruan... dhe kishte shkaktuar kėtė vrasje? Apo ishte dora e tretė qė kishte kryer kėtė krim? Pyetjet ishin tė shumta, por pėrgjigjet mungonin!

            Tė mos harrojmė se bota ku ne frymojmė ėshtė pėrplot sekrete. Ndodhitė e pazakonta qė manifestohen nė forma tė ndryshme, janė shpesh tė pakapshme pėr natyrėn e mendjes sonė. “Ēudirat nuk ndodhin nė kundėrshtim me natyrėn -thotė Shėn Augustini, por vetėm me atė qė ne e njohim  si natyrė”.  Pra, natyra nuk i thyen ligjet e veta, jemi ne ata qė nuk arrijmė t’i kuptojmė ato.