|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
HALIM
XHELILI
Hyrje
Halim Xhelili u lind mė 07.09.1953 nė
f.Sellcė tė Tetovės. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindjen e tij nė f.
Sellcė tetėvjeēaren dhe tė mesmen (gjimnazin) nė Tetovė. Studioi
Histori-Gjeografi nė Shkup.
Jeton nė f. Sellcė, krijon dhe pikturon (poet-eseist-piktor).
Njė kohė tė caktuar decenial punoi si mėsues nė fshatin Sellcė.
Krahas angazhimit tė tij profesional, autori aktivitetin e vet e
ka shtrirė eDhe nė disa fusha tjera si studiues i pavarur ai merret me:
-Letėrsi (Konferenca e Katėrt Ndėrkombėtare Shkencore e
Fakultetit Filologjik i jep Ēertifikatė pėr pjesėmarrje nė konferencėn me
titull: GJUHA DHE LETĖRSIA-SFIDĖ NĖ ZHVILLIMIN SOCIO-ETIK DHE ATĖ
PROFESIONAL (21-22 prill 2O17) Tetovė, Maqedoni.
-UNIVERZITETI I TETOVĖS SEMINARI X Ndėrkombėtar i Albanologjisė
i ndan: ĒERTIFIKATĖ pėr pjesėmarrje nė seminarin e 10 Ndėrkombėtar tė
Albanologjisė - Tetovė 30.09. 2016
-LETĖRSIA SHQIPE NĖ SHEKULLIN XX - SEMINARI XI NDĖRKOMBĖTAR I
ALBANOLOGJISĖ I NDAN: ĒERTIFIKAT pėr pjesėmarrjen nė Seminarin e XI
Ndėrkombėtar tė Albanologjisė KUJTESA, KULTURA DHE MEDIAT E REJA (29-3O
shtator 2017 Tetovė).
Autori ėshtė anėtarė nė Shoqatė e Shkrimtarėve OENEUM ku, pėr
kontribut ndaj Shoqatė sė shkrimtarėve i jepet MIRĖNJOHJE, Tetovė 28. 05.
2016.
SHOQATA E HISTORIANĖVE SHQIPTARĖ NĖ MAQEDONI i NDAN MIRĖNJOHJE
PĖR AKTIVITETIN E TIJ PĖR ĒĖSHTJE HISTORIKE (Shkup. 20.03.2015). Studime qė
kanė tė bėjnė me lashtėsinė-periudha pellazgjke si dhe periudha antike.
Pėr ekspozitėn e shfaqur nė Shkollėn fillore RILINDJA nė f.
Sellcė-Tetovė, autorit i ndahet Mirėnjohje si piktor 23. 11. 2015.
Me shkrime letrare ka filluar tė merret qė nė moshė tė re, por
njė kohė tė gjatė dorėshkrimet e tij nuk janė botuar.
Pėr herė tė parė botohet:
-TEKSTATURA POETIKE NĖ VARGJE HISTORIKE, libėr qė pėrshkruan
antikitetin, me vargje poetike, dhe me theks historik.
Dorėshkrime tė pabotuara janė:
-NĖ KĖRKIM TĖ RRĖNJĖS (libėr historik, i qytetit - Oeneum-).
-PELLAZGĖT DHE POEMA PELLAZGJIKE NĖ VARGJE, si dhe dorėshkrime
tė tjera.
MĖ THUANI SE KUSH JAM
Duke i kafshuar buzėt me dhėmbė
I ngrirė qėndroj nė kėmbė
As nga furtuna e kohės nuk bie
Jam Lisi Plak dhe jo hije.
Botėn e eca nė katėr anė
Ēdo pjesė toke e mata me pėllėmbė
Tė racės Pellazgo-Ilire gjakun e kam
Mė thuani ju se unė kush jam.
BARDH A
Tė futesh nė zemrėn time
nė tė vetmen mėnyrė fare
afroja shpirtit dashurinė
ndryshe nuk ke ēarė
Bardha moj lazdrake,
Shiko mrekullinė,e ke
te yjet qė rrezojnė
shndritin gjithėsinė
qiellin e ndriēojnė
oh sa shkėlqejnė
ėmbėl vallėzojnė.
Syri le tė shikon
atė shkėlqim Hyjnor
shpirtit dashurinė ja afron
futesh nė zemrėn time
ēerdhen e ndėrton
moj!,Bardha e jonė
ĖNDRRA
Atje mbi Ēungalė
te gluza dėgjon njė zė!
njė kushtrim i kohės
thirrje tė trojeve
mos po hutohen tė mbrohen
nga dora e zezė e gjakatarit
qė zhduk farėn e shqiptarit.
Aty ėshtė Gluhėza
aty fillon historia
aty ka temal iliria
pra:aty fillojnė ėndrrat e mia.
Gluhėzė moj e shenjta e jonė
prore Selcit krenare qėndron
ēdo betejė e shėnon,mua!
tė ėndėrroj ėndrrėn a mė lejon.
Nga qielli drita arriti
pėrball meje njė hije shkėlqeu
ishte njeri i veshur me lurkė
tirqi tė zi,ēorap e opinga xhamadan
dhe plis nė krye.
Hapa sytė,qėndrova nė kėmbė
bėzana o gjysh,!tė kam pranė
lėshova dorėn me ja dhanė
sa shumė malli mė ka rėnė
THA: TĖ VETMEN FJALĖ :
dorėn sdua me ta marr
kamė njė vij kufi,e njė porosi
atje tė jam unė nė Etni
vendi i yt ,ėshtė pėr mrekulli.
U ēmall dhe fluturoj
i vetėm fillova tė mendoj
iku dhe mė zgjoi
ah ,atė ėndėrrim
kurė se harrojė,si gjyshi i im
erdhi e mė vizitoi.
VALLJA E MOSHĖS
Tė kapur dorė pėr dorė
un nė moshė dhe ty e
e njomė
luajmė vallen me dajre
unė plak dhe ti e re.
Ah! moj flokėverdhė kam siklet
ai syri i yt mi merr mentė
ngjyrėn jeshile ma bėnė tė zi
kurrė mi lėshon ata dy sy.
Mos mė le moj tė vuaj
shpirtit tim mori thuaj
unė e njomė dhe ty plakė
skemi moshė tė jemi bashkė!
MIKESHA IME
Unė ēmoj egon tuaj
tronditja mė dhemb
erėrat kalojnė, e kaluan
ua them e mos keni treme.
Vargjet pėr mikeshėn
Natėn unė i shkrova
vuajtjet dhe mbijetesėn
ne strofa i pėrshkrova.
Ky kujtim ju ēmallė.
Nervozėve ju bie nė ballė
mua me keni pranė
lexo... dhe mos bėj zė.
Ndoshta se beson
se njė ditė, lind dielli
mua me takonte
atje ku ty donė
do tė hapej qielli.
|
