Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Antologji e poezisė moderne shqipe 4 - Hamdi Meēa

HAMDI MEĒA

 

 

 

          Njė ndėr krijimtaritė mė tė lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor...  shprehen pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė  jetės.

            Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...

            Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur, ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do t’ua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.

 

(www.sa-kra.ch)

 

 

       Pėrgatiti: Adem ZAPLLUZHA

 

 

 

 

 

ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE

 

 

 

 

HAMDI MEĒA

 

 

 

 

 

            Hyrje

  

           U lind mė 06 Shtator 1952, nė qytetin e Krujės. “Shtėpi e Parė” ose “Derė e Parė”, e cilėsojnė brez pas brezi nė Krujė familjen e tij autoktone e qytetare. Prandaj nuk ėshtė ndonjė habi e pashpjeguar, pjesmarrja aktive, idealiste e konstruktive e Hamdi Meēės nė krye tė lėvizjes pėr Liri e Demokraci nė Krujė dhe jo vetėm (1989 -1991).       

            Mėsimet e para, atė tetėvjeēare (…1967), atė tė mesėm (…1972) i kreu nė vendlindjen e vet,ndėrsa studimet e larta (…1975), dega Gjuhė e Letėrsi Shqipe,nė Institutin e Lartė Pedagogjik, 3-vjeēar, Shkodėr, (sot Universiteti “Luigj Gurakuqi “). Mbas studimeve universitare, u kualifikua dhe u ēertifikua dhe mė tej nė shkencat humane si nė arsim, kulturė, psikologji sociale,linguistikė e huaj, vendimmarrje nė pushtetin vendor,marrėdhėnie me publikun, master nė turizėm, etj. Ndėrsa pėrvoja e jetės, e pa shkuar, e ngjashme me ligjet e pashkruara mbase.  

                16 Gusht 1975-15 Shtator 1995, pra 20-vjet, ky autor ka punuar Profesor nė arsim. Gjatė atyre viteve, krahas mėsimdhėnies kualitative, u pėrpoq duke bėrė ēmos tė mblidhte folkun letrar tė trevės sė Krujės. E gatshme sot ajo pasuri shpirtėrore pėr t’iu servirur lexuesit nė disa libra larues. Mė pas,shkėputet nga mėsimdhėnia dhe, qė nga koha 11 Nėntor 1995 e deri mė 01 Janar 2008 (12 vite) u emėrua nė administratėn e Bashkisė sė Qytetit tė Krujės, (inspektor, drejtor nė Zyrėn e Marrėdhėnieve me Publikun, Marrėdhėniet me Jashtė e Turizėm). Nga vjeshta e vitit 2008 jep dorėheqjen idealiste,duke mos u bėrė kurrė pjesė e intrigave dhe konjukturave politike.

            Ky autor dhe Njeri i Shoqėrisė Civile. Konkretisht qysh nė rininė e tij tė hershme, viti 1977 e deri nė vitin 1992, rreth 15 vjet, Anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė dhe Kryetar i Degės sė LShA  pėr tė gjithė trevėn e Krujės. Nė vitin 1991, sė bashku me personalitetet e shquara tė letėrsisė e kulturės kombėtare, Prof. Odhise Grillo, Prof. Bedri Dedja, etj. anėtar i komisionin nismėtar, anėtar i kryesisė, mė pas, pėr gjatė viteve, disa herė nėnkryetar i Shoqatės Mbarėshqiptare tė Shkrimtarėve pėr Fėmijė e tė Rinj. Andej nga viti 2004, anėtar i asosacionit ndėrkombėtar “People to People International”. Njė vit mė vonė, me 2005, “Anėtar Nderi” i Shoqatės sė Miqėsisė “Shqipėri-Izrael”. Pas kėtij viti, nė vendlindjen e tij ,Kryetar i Tryezės Kulturore UNOPS (OKB). Nga viti 2006, Kryetar i Jurisė (Bullgari) pėr Festivalin Folklorik Ballkanik, etj. Ndėrsa me, 2016,anėtar i komisionit nismėtar dhe nėnkryetar i asosacionit ”Shtėpia e Shkrimtarėve tė Lirė “, Tiranė.           

            Nga vitet 1994-2015, provon dhe si botues  librash, dhe si themelues i ndonjė organi shtypi kulturor. Pėrmenden: 1994-2000, Shtėpia Botuese “Jeruzalem”, miratuar nga Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, me Z. Dhimitėr Anagnosti, Ministėr. 1995-1996, revista e pavarur “Sofra e Skėnderbeut”. 2003-2007 revista bashkiake “Kruja informacion”. Nga vjeshta e vitit 2016 ligjėron entin “Botimet “HIMN”, emėrtesė dhe nga bashkimi i shkronjave tė para tė emrave tė pėrveēėm (H)amdi (I)smail (M)eēa, (N)adire- (e ėma e autorit).          

            Shkrimtari Hamdi Meēa ėshtė poet, prozator,eseist, autor tekstesh,studiues, hulumtues i antikes, redaktor, etj. Tė shkruarit e ka filluar qysh nė moshė tė re, poezi, prozė, shėnime pėr libra,etj. Emri i tij, nga atėherė e deri mė sot, krahas dhjetėra librave tė botuar, si dhe pjesėmarrjeve tė tij me ligjėrata,kumtesa,diskutime nėpėr simpoziume kulturore, konferenca shkencore, tubime kombėtare, etj. gjendet dhe nė periodikun letrar e artistik, atė publicistik si dhe nė tė tjera arkiva e memorie. Nė lidhje me kėtė autor, dhe kjo e dhėnė nostalgjike. Pasi nga frymėzimet e tij dhe mjaft krijime pėr muzikė ndėr vite tė kompozitorėve tė Krujės e jo vetėm, mbi 400 tekste, nga tė cilat disa sot e kėsaj dite kėndohen dhe nga Grupi Karakteristik i Pleqve tė Krujės. Ndėrsa  nė letėrsinė e pasionit tė tij mė tė madh “Letėrsia pėr Fėmijė e tė Rinj”, siē shkruajnė studiues kritikė apo qė e thotė vetė opinion i gjerė kulturor, ky shkrimtar ėshtė njė personalitet dhe njė shkollė mė vete. Nga 40 vjet, autor i mbi 40 veprave tė botuara si dhe qindrave krijimeve tė tjera mė vete tė shpėrndara nėpėr organe shtypi brenda dhe jashtė kufijėve tė Shqipėrisė. Lėvrues pothuajse i tė gjitha gjinive dhe llojeve tė kėsaj letėrsie, nė poezi e nė prozė, ku spikasin gjetjet, detajet,larmitė e formave klasike dhe moderne, vizionet e pashterrshme stilistike, kėrkimet dhe zbulimet e herėpashershme nga njė stil i tė shkruari krejt origjinal. Nga vjeshta e vitit 2015 ky autor i dha Letėrsisė Shqipe pėr Fėmijė e tė Rinj tė parin roman poetik “Sandalja e djathtė’, i cili ėshtė pjesė e trilogjisė bashkėkohore, botuar po me, 2015 nga “HIMN”, i pėrbėrė dhe nga “Rosaku polic” -novela poetike, ”Zogu zogun e ēukiti”-gjėagjėza poetike. Hamdi Meēa,dhe pse mė sė shumti nga 40 vjet njihet kryesisht si autor i shquar nė Letėrsinė pėr Fėmijė e tė Rinj, por ē’ėshtė e vėrteta, nga 40 vjet e kėtej pena e tij kurrė s’ka reshtur sė shkruari nė heshtje dhe letėrsi tė mirėfilltė pėr tė rritur. E botuar dhe e pabotuar, nga 40 vjet e kėtej, pėr gjatė vitit 2017, nė 65 vjetorin e autorit, nė letėrsinė pėr tė rritur, krahas botimeve tė reja pėr fėmijė e tė rinj, (sa i paduruar ky parcelizim i letėrsisė ), lexuesi mund tė ketė nė duar mbase disa vėllime jo nė lloje tė njėjta poetike, etj.    

            Ky autor shumėplanėsh, krahas ēmimeve dhe shpėrblimeve  pėr vepra tė plota apo cikle krijimesh mė vete, ėshtė nderuar dhe me tė tilla vlerėsime. Nė vitin 1989, Kuvendi Popullor i Shqipėrisė sė kohės,me dekret Nr 7324, i jep Medaljen “NAIM FRASHĖRI”, pėr krijime letrare me nivel dhe pėr kontributin e dhėnė nė zhvillimin e letėrsisė pėr fėmijė ”. Me 1 Gusht tė vitit 1992, Bashkia e Tel-Avivit, Izrael, nė shenjė nderimi ndaj popullit shqiptar pėr ēfarė bėri nė shpėtimin e hebrenjėve nga shfarosja naziste,krahas Medaljes “I NDERUAR NDĖR KOMBE”, pėr gjyshėrit e tij “Sulejman e Zenepe Meēa”, dekoron dhe nipin e tyre, shkrimtarin Hamdi Meēa me vlerėsimin “QYTETAR NDERI”, i Tel-Avivit. Mė tej, ky shkrimtar, nė vitin 1994, merr ēmimin “ISMAIL QEMALI”, pėr novelėn “E bukura e dheut”, nga shoqata kulturore mbarėshqiptare “Ismail Qemal Vlora”, me kryetar tė paharruarėn Nermin Vlora. Mė,1999, vlerėsohet me ēmimin “XHANI RODARI”, pėr poemėn-pėrrallė “Tomi dhe Xherri”, dhėnė nga shoqata mbarėshqiptare e shkrimtarėve pėr fėmijė e tė rinj, nė bashkėpunim me ambasadėn italiane. Ndėrsa me 25 Maj tė vitit 2000, nė aktivitetin “Ditėt poetike”, Bashkia e qytetin bregdetar, e shpall kėtė shkrimtar “MIK I QYTETIT TĖ DURRĖSIT”. Me 2005 Lidhja Folklorike Mbarėkombėtare “ Skėnderbeu” nė ceromoni tė posaēme i jep “MIRĖNJOHJE “ pėr kontributin e tij si hulumtues i vlerave etnokulturore,studiues, shkrimtar, pasurues i repertorit tė Grupit Karakteristik tė Pleqve tė Krujės. Kėsaj larmie vlerėsimesh, u shtohen dhe tė tjera, siē janė Ēertifikat e Mirėnjohjes, ku veēohet ajo e Qendrės Kombėtare tė Fėmijėve,Tiranė, viti 2006, etj, apo kjo mė e fundit, e 20 Tetorit 2016, Ēertifikatė “MIRĖNJOHJE” pėr  kontributin nė vite me botimet e shumta e mjaft cilčsore nė fushėn e letėrsisė pėr fėmijė “ nga njėra prej shkollave mė cilėsore jo publike 9 vjeēare tė kryeqytetit shqiptar, qė mban emrin “Faik Konica” si dhe Klubi Letrar “Faik Konica”,Tiranė.



 

 

 

NJERĖZIMI  KY SKLLAV NĖ ORBITĖ 

Tercinė e shpėrbėrė 

 

 

E SHKUARA

 

Ē’est la vie.

Dhe pse sentimentet as kohė dhe as gjini

nuk mund te kenė , ( Ku,ndryshimi, ku ? ),

ju, ju, sentimente, nė tė gjithė tė shkruarėn (e Saj)

me thjerrėza,

ju thithėse e pėrthithėse sikur majat e gjuhėve

tė puthjeve tė kundėrta, si dhe majat e gjuhėve tė

pėrbindėshit kadmik tė demonologjisė,

lules mishngrėnėse nė xhunglėn e Amazonės

dhe xhunglės sė rrezatimeve apo lidhjeve tė kėputura

ose me nyje,ku gishtat duke i  zgjidhur ,pjesė e nyjes dhe vetė,

pse jo dhe tė morrave nė hijet e pafajėsive tė kėrleshura

apo sozive tė klithmave tė vajisura

nė yndyrė djegėse pa tym.

Ju, ju, nė krejt format hiperbolike tė bojės sė natės

nė letrėn e ditės, hijeve mistike sikur siluetat e kėshtjellave

magnetike, shtytėse,tėrheqėse, as afėr, as larg,

ama nxitėse pėr kontakte shkėndijash pėr trupa tė ndezur

nė qiej si dhe shkrepje fosfori nga shpėrbėrja

e kufomave nė varret e ngurta, e lėngėta dhe tė avullta.

Ju,ju,krejt maja tė thepisura alpine tė virgjėnitetit nė zenit,

zigzake rrufesh tė ngurtėsuara nga tradhtitė

bashkėshortore, shpella tė joshjeve trupore,stalaktite

e stalakmite dėshmish tė patretura apo ėndrrash

tė fshehta, gryka e hone premtimesh idealiste tė instinkteve,

rrėzime gurėsh- grushta tė barbarisė mashkullore,

jehona pėllcitjesh tingullore majekrahu antik,

iso toskane nga poetė tė ēmuar nga kulti i hundės,

puērra lije nga kruarjet e tė paqenės,

dhėmbė tė mbushur me arsenik partiak, brisqe rrokjesh

ardhacake duke shpuar fjalė tė gjuhės amtare,

pse jo dhe shfaqje shembėlltyrash onomatopeike

nga metamorfoza fobish tė pakapshme nga radarėt

e organeve tė shqisave por me ngut tė thithura

nga cektėsia e ujit tė etur nė trupin tėnd Prof.Doktor Gjilpėra.

Ju,ju, prej skalitjeve tė tjera nga gishta tė kėputur,

dalta rrėshqitėse, penela gjumi, thika zgjimi, maja lapsash

vertebralė, kunja piskamash me maja loti,

pena-lopata plot baltė stresi,qerpikė me sqepa qukapikėsh,

buzė pa lėkurė, sy tė rrėzuar me shqelma, pėrkėdhelje

ajrosjeje perdesh, organe gjenitale tė shitura nė trajtė

shishesh, kurme me pėrbėrje tragjikomike,

shekuj tė kuq, pika shiu tė numėruara, kohėra ballkanike,

matje tė errėsirės, mote tė pa mort,prekje religjioze klerikėsh

me tasa supe pėrmbys nė kokė, stinė cicash rinore

e gjer tek fiqtė e thatė nė vargun e moshės pėrplot,

pickime insektesh laboratorike,klikime vizuale tė

parandjenjave, hieroglif tė eliksirit tė paditur,

shenja aritmetike drurėsh, alfabet mors e trokitjes

sė derės, epitaf tė dashurive gėrryese,

lėvizje trupash vocėrrakė dhe gjigantė pėr nė qiellin e shtatė,

bulėza fryme pėr tė rrjepur lėkurėn e dashit pėr kurban,

valėzime dhjamore tė bymimit global

dhe vallėzime tė mishit tė huaj nė trup.

Sigurisht,poliandria njė tjetėr gjė

e martesės e idhullit mėkat,

Sigurisht,poligjinia njė tjetėr gjė

e martesės e mėkatit idhull,

Sepse liritė dhe tė drejtat e njeriut

vetėm nė shtrirje lineare,

dhe popujt mbeten duke krijuar nėn shalė piramida

nė lojėn e fatit me litar.

 

 

E SOTMJA

 

S’est la vie.

Cilit “ fund ” i pėrkisni? Cilit “ pa fund ” ?

( Ku, ndryshimi, ku ? ), sepse “ fund ” dhe “ pa fund ”jemi

dhe pėrbėhemi njėjės dhe shumės, secili mė vete

dhe me tė tjerėt. Vendi se ku,lėnda se ēfarė,tjetėr gjė.

Ju, ju, sentimente, nė tė gjithė tė sotmen (e Saj)

me thjerrėza,

ju nga gėrryerje dhe rrėshqitje erozioni tė martesave

me fėmijė por pa familje, lėkundje sizmike tė pllakave

tė faqeve tė fshehura, eklipse tė ngjizjeve me tė pamundur,

ekuinokse tė nėnvetėdijes me ēengela, bestytni ligjesh

paralmentare, fall transvestit i shkruar me miza,

orakuj tė rrumbullakėt shpresash me kėnde,

zota qė u ėshtė vjedhur kombėsia

nė vend tė njė Zoti Apsolut ,pa komb,

pėllėmbė panairesh me gishtin e mesit fitues si mė cilėsori,

pastrues xhamash tė ekraneve tė Tv-ve me shtupa sysh

dhe ujė lotėsh mė kot.

Ju,ju,tė lara nė plot shkumė pėshtyme nė govatėn e gojės

ku llapa e gjuhės sapun dhe tė lėpira

dhe prej llapės sė qenit familjar,ndėrsa prindėrit,

fundin e kėmbėve tė tyre hartografike lėpijnė.

Ju,ju,tė xhelozuar prej pistilit tė lules sė izoluar,

joshėse dhe provokuese sikur lėkura e tigrit

apo lėkura e nepėrkės, nga vetja vetė e rrjep

nėpėr thėngjinj tė ndezur rrezesh ky zvarranik i qafės

duke lėnė njė zgjatim organi mashkullor tė tredhur

eunuku ciceron nė muzeun e Stambollit

apo nė foltoren e parlamentit evropjan.

Ju,ju,qė flisni me tė gjitha llojet e gjuhėve

nga pėrplasja e mishit me tingujt e mendimeve

tė pavarura,por mė pas tė varura ato nė qafėn

e secilit homosapiens,ky i pėrgatitur njė ditė

tė vetėvaret te “ Pema e Gjuhėve ”. Se Kulla e Babilonit

u shemb nga mosmarrėveshjet e pronės

dhe tė ē’virgjėrimit pragmatist dhe metafizik patjetėr.

Ju, ju, pėrbėrės tė mėnyve tė krijesave tė tjera

qė veē njerėz s’mund tė jenė, por mbase, ēika e thėrrime

tė shpirtrave tė copėzuar si ameba e lagėshtirės

sė harruar, njėqelizorėt diktatorė

duke shtuar mė parė.

Sigurisht,poliandria njė tjetėr gjė

e martesės e idhullit mėkat,

Sigurisht,poligjinia njė tjetėr gjė

e martesės e mėkatit idhull.

Sepse dhe rrota e planetit shtyhet sot,

nga njerėzimi,ky skllav nė orbitė.

 

 

E ARDHMJA

 

S’est la vie.

E panjohura gjer nė tragjedi.

E njohura gjer nė komedi. ( Ku, ndryshimi, ku ? )

Ju, ju, sentimente nė tė gjithė tė ardhmen (e Saj)

me thjerrėza.

ju, me shtim tė gjurmėve tė ardhjes sė Ditės sė Kjametit

dhe Ditės sė Gjykimit: a nė Parajsė? A nė Ferr?

Vdiq drama e shkruar. Aktorė u bėnė qė tė gjithė.

Edhe bebja para se tė vijė nė teatrin e jetės,sikur formohet

mė parė pėr aktrim nė tė rrumbullaktėn skenė-rreth

tė emocioneve sikurse je ti interes, ti habi, ti gėzim,

ti pikėllim, ti frikė, ti turp, ti pėrbuzje, ti zemėrim,

apo ti i lumtur- fatkeq, ti i shqetėsuar- i qetė,

ti i gėzuar- i mėrzitur, ti i kėnaqur- i pakėnaqur.

Po, po ,vdiq drama e shkruar. Drama e pashkruar

tė gjitha fjalėt e gjuhės sė folur sot pėrmbledh.

Ngjarjet- nė vend tė parave plot

nė xhepat e poreve tė lėkurės.

Po puērra e fryrė ē’mund tė jetė ?

A mos ti portofol ajo puēėrr,i fryrė nga para

prostitucioni,droge,korrupsioni,lufrash tė shitura,

paqe tė blera,transplante organesh,

zgjedhje presidenciale nė Amerikė,

pse jo dhe vrasje tė myslimanėve nga ISIS,

tregti armėsh, ehu,..ehu,.?

E pėrsėritura antike jo e vjetruar.

Nė politeizėm i plotfuqishmi Zeus

tė pėrzgjedhurės Pandorė, Kutinė e Fatit tė Njeriut i dha.

Tė gjitha fatkeqėsitė e frymorėve me mend

tė mbyllura mbaheshin nė atė kuti me shejtanė zehorėsh.

U gudulis ajo grua nga thonjtė tuaj,sentimente,

dhe me ēelėsin e formės trupore tė vet

e hapi atė Kuti tė ndaluar ( “ molla e ndaluar ”- asteroid

mbi majėn e kresė tė planetit )

Menjėherė aktakuza e akuzoi (aktakuzėn),

atė tė Bukur tė Dheut nėn oqean,si shkaktarja

e ardhjes se tė gjitha ligėsive nė planetin e blertė.

E pavėrteta na vesh tė gjithėve me prerjet e saj ēastore.

Secila kohė – trekėndėsh barabrinjės

i secilės faqe tė piramidės.

Prandaj dhe unė jam avokat i Pandorės,i Pan-dorės.

Ajo grua ishte veē viktimė e bukurisė sė vet.

“ Bukurisė qė vret ”, nėse dhe pėr dėborėn e lėkurės

sė femrės, fjalėn e ka poeti shkodran  Millosh Gjergj  Nikolla.

Dėshmitarė njė pėr njė nė atė gjyq qė gjithnjė shtyhet

nga mijėra vjet jeni ju, sentimente, ju, ju.

Kutinė e Zeusit tė mbushur me plot stoli femrash

Pandora e pandehu.

Sigurisht,poliandria njė tjetėr gjė

e martesės e idhullit mėkat,

Sigurisht,poligjinia njė tjetėr gjė

e martesės e mėkatit idhull.

Sepse femra dy botė nė kraharorin e saj mban.

Dy gjinjtė e saj- dy botėt.

Qumėshti i nėnės a mos nga ajo botė vjen

pėr tek kjo botė ?

 

 

Shpjegime fjalėsh:

 

-s’est la vie –kėshtu e ka jeta

-Poliandri-formė martese (njė grua nė tė njėjtėn kohė me dy ose mė shumė bashkėshortė)

-Poligjini-formė martese (njė burrė nė tė njėjtėn kohė me dy

ose mė shumė bashkėshortė)