Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
HAMDI
MEĒA
Hyrje
U
lind mė 06 Shtator 1952, nė qytetin e Krujės. Shtėpi e Parė ose Derė e
Parė, e cilėsojnė brez pas brezi nė Krujė familjen e tij autoktone e
qytetare. Prandaj nuk ėshtė ndonjė habi e pashpjeguar, pjesmarrja aktive,
idealiste e konstruktive e Hamdi Meēės nė krye tė lėvizjes pėr Liri e
Demokraci nė Krujė dhe jo vetėm (1989 -1991).
Mėsimet e para, atė tetėvjeēare (
1967), atė tė mesėm (
1972) i
kreu nė vendlindjen e vet,ndėrsa studimet e larta (
1975), dega Gjuhė e
Letėrsi Shqipe,nė Institutin e Lartė Pedagogjik, 3-vjeēar, Shkodėr, (sot
Universiteti Luigj Gurakuqi ). Mbas studimeve universitare, u kualifikua
dhe u ēertifikua dhe mė tej nė shkencat humane si nė arsim, kulturė,
psikologji sociale,linguistikė e huaj, vendimmarrje nė pushtetin
vendor,marrėdhėnie me publikun, master nė turizėm, etj. Ndėrsa pėrvoja e
jetės, e pa shkuar, e ngjashme me ligjet e pashkruara mbase.
16 Gusht 1975-15 Shtator 1995, pra 20-vjet, ky autor ka
punuar Profesor nė arsim. Gjatė atyre viteve, krahas mėsimdhėnies
kualitative, u pėrpoq duke bėrė ēmos tė mblidhte folkun letrar tė trevės sė
Krujės. E gatshme sot ajo pasuri shpirtėrore pėr tiu servirur lexuesit nė
disa libra larues. Mė pas,shkėputet nga mėsimdhėnia dhe, qė nga koha 11
Nėntor 1995 e deri mė 01 Janar 2008 (12 vite) u emėrua nė administratėn e
Bashkisė sė Qytetit tė Krujės, (inspektor, drejtor nė Zyrėn e Marrėdhėnieve
me Publikun, Marrėdhėniet me Jashtė e Turizėm). Nga vjeshta e vitit 2008 jep
dorėheqjen idealiste,duke mos u bėrė kurrė pjesė e intrigave dhe
konjukturave politike.
Ky autor dhe Njeri i Shoqėrisė Civile. Konkretisht qysh nė
rininė e tij tė hershme, viti 1977 e deri nė vitin 1992, rreth 15 vjet,
Anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė dhe Kryetar i
Degės sė LShA pėr tė gjithė trevėn e Krujės. Nė vitin 1991, sė bashku me
personalitetet e shquara tė letėrsisė e kulturės kombėtare, Prof. Odhise
Grillo, Prof. Bedri Dedja, etj. anėtar i komisionin nismėtar, anėtar i
kryesisė, mė pas, pėr gjatė viteve, disa herė nėnkryetar i Shoqatės
Mbarėshqiptare tė Shkrimtarėve pėr Fėmijė e tė Rinj. Andej nga viti 2004,
anėtar i asosacionit ndėrkombėtar People to People International. Njė vit
mė vonė, me 2005, Anėtar Nderi i Shoqatės sė Miqėsisė Shqipėri-Izrael.
Pas kėtij viti, nė vendlindjen e tij ,Kryetar i Tryezės Kulturore UNOPS
(OKB). Nga viti 2006, Kryetar i Jurisė (Bullgari) pėr Festivalin Folklorik
Ballkanik, etj. Ndėrsa me, 2016,anėtar i komisionit nismėtar dhe nėnkryetar
i asosacionit Shtėpia e Shkrimtarėve tė Lirė , Tiranė.
Nga vitet 1994-2015, provon dhe si botues librash, dhe si
themelues i ndonjė organi shtypi kulturor. Pėrmenden: 1994-2000, Shtėpia
Botuese Jeruzalem, miratuar nga Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sporteve,
me Z. Dhimitėr Anagnosti, Ministėr. 1995-1996, revista e pavarur Sofra e
Skėnderbeut. 2003-2007 revista bashkiake Kruja informacion. Nga vjeshta e
vitit 2016 ligjėron entin Botimet HIMN, emėrtesė dhe nga bashkimi i
shkronjave tė para tė emrave tė pėrveēėm (H)amdi (I)smail (M)eēa, (N)adire-
(e ėma e autorit).
Shkrimtari Hamdi Meēa ėshtė poet, prozator,eseist, autor
tekstesh,studiues, hulumtues i antikes, redaktor, etj. Tė shkruarit e ka
filluar qysh nė moshė tė re, poezi, prozė, shėnime pėr libra,etj. Emri i
tij, nga atėherė e deri mė sot, krahas dhjetėra librave tė botuar, si dhe
pjesėmarrjeve tė tij me ligjėrata,kumtesa,diskutime nėpėr simpoziume
kulturore, konferenca shkencore, tubime kombėtare, etj. gjendet dhe nė
periodikun letrar e artistik, atė publicistik si dhe nė tė tjera arkiva e
memorie. Nė lidhje me kėtė autor, dhe kjo e dhėnė nostalgjike. Pasi nga
frymėzimet e tij dhe mjaft krijime pėr muzikė ndėr vite tė kompozitorėve tė
Krujės e jo vetėm, mbi 400 tekste, nga tė cilat disa sot e kėsaj dite
kėndohen dhe nga Grupi Karakteristik i Pleqve tė Krujės. Ndėrsa nė
letėrsinė e pasionit tė tij mė tė madh Letėrsia pėr Fėmijė e tė Rinj, siē
shkruajnė studiues kritikė apo qė e thotė vetė opinion i gjerė kulturor, ky
shkrimtar ėshtė njė personalitet dhe njė shkollė mė vete. Nga 40 vjet, autor
i mbi 40 veprave tė botuara si dhe qindrave krijimeve tė tjera mė vete tė
shpėrndara nėpėr organe shtypi brenda dhe jashtė kufijėve tė Shqipėrisė.
Lėvrues pothuajse i tė gjitha gjinive dhe llojeve tė kėsaj letėrsie, nė
poezi e nė prozė, ku spikasin gjetjet, detajet,larmitė e formave klasike dhe
moderne, vizionet e pashterrshme stilistike, kėrkimet dhe zbulimet e
herėpashershme nga njė stil i tė shkruari krejt origjinal. Nga vjeshta e
vitit 2015 ky autor i dha Letėrsisė Shqipe pėr Fėmijė e tė Rinj tė parin
roman poetik Sandalja e djathtė, i cili ėshtė pjesė e trilogjisė
bashkėkohore, botuar po me, 2015 nga HIMN, i pėrbėrė dhe nga Rosaku
polic -novela poetike, Zogu zogun e ēukiti-gjėagjėza poetike. Hamdi
Meēa,dhe pse mė sė shumti nga 40 vjet njihet kryesisht si autor i shquar nė
Letėrsinė pėr Fėmijė e tė Rinj, por ēėshtė e vėrteta, nga 40 vjet e kėtej
pena e tij kurrė ska reshtur sė shkruari nė heshtje dhe letėrsi tė
mirėfilltė pėr tė rritur. E botuar dhe e pabotuar, nga 40 vjet e kėtej, pėr
gjatė vitit 2017, nė 65 vjetorin e autorit, nė letėrsinė pėr tė rritur,
krahas botimeve tė reja pėr fėmijė e tė rinj, (sa i paduruar ky parcelizim i
letėrsisė ), lexuesi mund tė ketė nė duar mbase disa vėllime jo nė lloje tė
njėjta poetike, etj.
Ky autor shumėplanėsh, krahas ēmimeve dhe shpėrblimeve pėr
vepra tė plota apo cikle krijimesh mė vete, ėshtė nderuar dhe me tė tilla
vlerėsime. Nė vitin 1989, Kuvendi Popullor i Shqipėrisė sė kohės,me dekret
Nr 7324, i jep Medaljen NAIM FRASHĖRI, pėr krijime letrare me nivel dhe
pėr kontributin e dhėnė nė zhvillimin e letėrsisė pėr fėmijė . Me 1 Gusht
tė vitit 1992, Bashkia e Tel-Avivit, Izrael, nė shenjė nderimi ndaj popullit
shqiptar pėr ēfarė bėri nė shpėtimin e hebrenjėve nga shfarosja
naziste,krahas Medaljes I NDERUAR NDĖR KOMBE, pėr gjyshėrit e tij
Sulejman e Zenepe Meēa, dekoron dhe nipin e tyre, shkrimtarin Hamdi Meēa
me vlerėsimin QYTETAR NDERI, i Tel-Avivit. Mė tej, ky shkrimtar, nė vitin
1994, merr ēmimin ISMAIL QEMALI, pėr novelėn E bukura e dheut, nga
shoqata kulturore mbarėshqiptare Ismail Qemal Vlora, me kryetar tė
paharruarėn Nermin Vlora. Mė,1999, vlerėsohet me ēmimin XHANI RODARI, pėr
poemėn-pėrrallė Tomi dhe Xherri, dhėnė nga shoqata mbarėshqiptare e
shkrimtarėve pėr fėmijė e tė rinj, nė bashkėpunim me ambasadėn italiane.
Ndėrsa me 25 Maj tė vitit 2000, nė aktivitetin Ditėt poetike, Bashkia e
qytetin bregdetar, e shpall kėtė shkrimtar MIK I QYTETIT TĖ DURRĖSIT. Me
2005 Lidhja Folklorike Mbarėkombėtare Skėnderbeu nė ceromoni tė posaēme i
jep MIRĖNJOHJE pėr kontributin e tij si hulumtues i vlerave
etnokulturore,studiues, shkrimtar, pasurues i repertorit tė Grupit
Karakteristik tė Pleqve tė Krujės. Kėsaj larmie vlerėsimesh, u shtohen dhe
tė tjera, siē janė Ēertifikat e Mirėnjohjes, ku veēohet ajo e Qendrės
Kombėtare tė Fėmijėve,Tiranė, viti 2006, etj, apo kjo mė e fundit, e 20
Tetorit 2016, Ēertifikatė MIRĖNJOHJE pėr kontributin nė vite me botimet e
shumta e mjaft cilčsore nė fushėn e letėrsisė pėr fėmijė nga njėra prej
shkollave mė cilėsore jo publike 9 vjeēare tė kryeqytetit shqiptar, qė mban
emrin Faik Konica si dhe Klubi Letrar Faik Konica,Tiranė.
NJERĖZIMI KY SKLLAV NĖ ORBITĖ
Tercinė e shpėrbėrė
E SHKUARA
Ēest la vie.
Dhe pse sentimentet as kohė dhe as gjini
nuk mund te kenė , ( Ku,ndryshimi, ku ? ),
ju, ju, sentimente, nė tė gjithė tė shkruarėn (e Saj)
me thjerrėza,
ju thithėse e pėrthithėse sikur majat e gjuhėve
tė puthjeve tė kundėrta, si dhe majat e gjuhėve tė
pėrbindėshit kadmik tė demonologjisė,
lules mishngrėnėse nė xhunglėn e Amazonės
dhe xhunglės sė rrezatimeve apo lidhjeve tė kėputura
ose me nyje,ku gishtat duke i zgjidhur ,pjesė e nyjes dhe vetė,
pse jo dhe tė morrave nė hijet e pafajėsive tė kėrleshura
apo sozive tė klithmave tė vajisura
nė yndyrė djegėse pa tym.
Ju, ju, nė krejt format hiperbolike tė bojės sė natės
nė letrėn e ditės, hijeve mistike sikur siluetat e kėshtjellave
magnetike, shtytėse,tėrheqėse, as afėr, as larg,
ama nxitėse pėr kontakte shkėndijash pėr trupa tė ndezur
nė qiej si dhe shkrepje fosfori nga shpėrbėrja
e kufomave nė varret e ngurta, e lėngėta dhe tė avullta.
Ju,ju,krejt maja tė thepisura alpine tė virgjėnitetit nė zenit,
zigzake rrufesh tė ngurtėsuara nga tradhtitė
bashkėshortore, shpella tė joshjeve trupore,stalaktite
e stalakmite dėshmish tė patretura apo ėndrrash
tė fshehta, gryka e hone premtimesh idealiste tė instinkteve,
rrėzime gurėsh- grushta tė barbarisė mashkullore,
jehona pėllcitjesh tingullore majekrahu antik,
iso toskane nga poetė tė ēmuar nga kulti i hundės,
puērra lije nga kruarjet e tė paqenės,
dhėmbė tė mbushur me arsenik partiak, brisqe rrokjesh
ardhacake duke shpuar fjalė tė gjuhės amtare,
pse jo dhe shfaqje shembėlltyrash onomatopeike
nga metamorfoza fobish tė pakapshme nga radarėt
e organeve tė shqisave por me ngut tė thithura
nga cektėsia e ujit tė etur nė trupin tėnd Prof.Doktor Gjilpėra.
Ju,ju, prej skalitjeve tė tjera nga gishta tė kėputur,
dalta rrėshqitėse, penela gjumi, thika zgjimi, maja lapsash
vertebralė, kunja piskamash me maja loti,
pena-lopata plot baltė stresi,qerpikė me sqepa qukapikėsh,
buzė pa lėkurė, sy tė rrėzuar me shqelma, pėrkėdhelje
ajrosjeje perdesh, organe gjenitale tė shitura nė trajtė
shishesh, kurme me pėrbėrje tragjikomike,
shekuj tė kuq, pika shiu tė numėruara, kohėra ballkanike,
matje tė errėsirės, mote tė pa mort,prekje religjioze klerikėsh
me tasa supe pėrmbys nė kokė, stinė cicash rinore
e gjer tek fiqtė e thatė nė vargun e moshės pėrplot,
pickime insektesh laboratorike,klikime vizuale tė
parandjenjave, hieroglif tė eliksirit tė paditur,
shenja aritmetike drurėsh, alfabet mors e trokitjes
sė derės, epitaf tė dashurive gėrryese,
lėvizje trupash vocėrrakė dhe gjigantė pėr nė qiellin e shtatė,
bulėza fryme pėr tė rrjepur lėkurėn e dashit pėr kurban,
valėzime dhjamore tė bymimit global
dhe vallėzime tė mishit tė huaj nė trup.
Sigurisht,poliandria njė tjetėr gjė
e martesės e idhullit mėkat,
Sigurisht,poligjinia njė tjetėr gjė
e martesės e mėkatit idhull,
Sepse liritė dhe tė drejtat e njeriut
vetėm nė shtrirje lineare,
dhe popujt mbeten duke krijuar nėn shalė piramida
nė lojėn e fatit me litar.
E SOTMJA
Sest la vie.
Cilit fund i pėrkisni? Cilit pa fund ?
( Ku, ndryshimi, ku ? ), sepse fund dhe pa fund jemi
dhe pėrbėhemi njėjės dhe shumės, secili mė vete
dhe me tė tjerėt. Vendi se ku,lėnda se ēfarė,tjetėr gjė.
Ju, ju, sentimente, nė tė gjithė tė sotmen (e Saj)
me thjerrėza,
ju nga gėrryerje dhe rrėshqitje erozioni tė martesave
me fėmijė por pa familje, lėkundje sizmike tė pllakave
tė faqeve tė fshehura, eklipse tė ngjizjeve me tė pamundur,
ekuinokse tė nėnvetėdijes me ēengela, bestytni ligjesh
paralmentare, fall transvestit i shkruar me miza,
orakuj tė rrumbullakėt shpresash me kėnde,
zota qė u ėshtė vjedhur kombėsia
nė vend tė njė Zoti Apsolut ,pa komb,
pėllėmbė panairesh me gishtin e mesit fitues si mė cilėsori,
pastrues xhamash tė ekraneve tė Tv-ve me shtupa sysh
dhe ujė lotėsh mė kot.
Ju,ju,tė lara nė plot shkumė pėshtyme nė govatėn e gojės
ku llapa e gjuhės sapun dhe tė lėpira
dhe prej llapės sė qenit familjar,ndėrsa prindėrit,
fundin e kėmbėve tė tyre hartografike lėpijnė.
Ju,ju,tė xhelozuar prej pistilit tė lules sė izoluar,
joshėse dhe provokuese sikur lėkura e tigrit
apo lėkura e nepėrkės, nga vetja vetė e rrjep
nėpėr thėngjinj tė ndezur rrezesh ky zvarranik i qafės
duke lėnė njė zgjatim organi mashkullor tė tredhur
eunuku ciceron nė muzeun e Stambollit
apo nė foltoren e parlamentit evropjan.
Ju,ju,qė flisni me tė gjitha llojet e gjuhėve
nga pėrplasja e mishit me tingujt e mendimeve
tė pavarura,por mė pas tė varura ato nė qafėn
e secilit homosapiens,ky i pėrgatitur njė ditė
tė vetėvaret te Pema e Gjuhėve . Se Kulla e Babilonit
u shemb nga mosmarrėveshjet e pronės
dhe tė ēvirgjėrimit pragmatist dhe metafizik patjetėr.
Ju, ju, pėrbėrės tė mėnyve tė krijesave tė tjera
qė veē njerėz smund tė jenė, por mbase, ēika e thėrrime
tė shpirtrave tė copėzuar si ameba e lagėshtirės
sė harruar, njėqelizorėt diktatorė
duke shtuar mė parė.
Sigurisht,poliandria njė tjetėr gjė
e martesės e idhullit mėkat,
Sigurisht,poligjinia njė tjetėr gjė
e martesės e mėkatit idhull.
Sepse dhe rrota e planetit shtyhet sot,
nga njerėzimi,ky skllav nė orbitė.
E ARDHMJA
Sest la vie.
E panjohura gjer nė tragjedi.
E njohura gjer nė komedi. ( Ku, ndryshimi, ku ? )
Ju, ju, sentimente nė tė gjithė tė ardhmen (e Saj)
me thjerrėza.
ju, me shtim tė gjurmėve tė ardhjes sė Ditės sė Kjametit
dhe Ditės sė Gjykimit: a nė Parajsė? A nė Ferr?
Vdiq drama e shkruar. Aktorė u bėnė qė tė gjithė.
Edhe bebja para se tė vijė nė teatrin e jetės,sikur formohet
mė parė pėr aktrim nė tė rrumbullaktėn skenė-rreth
tė emocioneve sikurse je ti interes, ti habi, ti gėzim,
ti pikėllim, ti frikė, ti turp, ti pėrbuzje, ti zemėrim,
apo ti i lumtur- fatkeq, ti i shqetėsuar- i qetė,
ti i gėzuar- i mėrzitur, ti i kėnaqur- i pakėnaqur.
Po, po ,vdiq drama e shkruar. Drama e pashkruar
tė gjitha fjalėt e gjuhės sė folur sot pėrmbledh.
Ngjarjet- nė vend tė parave plot
nė xhepat e poreve tė lėkurės.
Po puērra e fryrė ēmund tė jetė ?
A mos ti portofol ajo puēėrr,i fryrė nga para
prostitucioni,droge,korrupsioni,lufrash tė shitura,
paqe tė blera,transplante organesh,
zgjedhje presidenciale nė Amerikė,
pse jo dhe vrasje tė myslimanėve nga ISIS,
tregti armėsh, ehu,..ehu,.?
E pėrsėritura antike jo e vjetruar.
Nė politeizėm i plotfuqishmi Zeus
tė pėrzgjedhurės Pandorė, Kutinė e Fatit tė Njeriut i dha.
Tė gjitha fatkeqėsitė e frymorėve me mend
tė mbyllura mbaheshin nė atė kuti me shejtanė zehorėsh.
U gudulis ajo grua nga thonjtė tuaj,sentimente,
dhe me ēelėsin e formės trupore tė vet
e hapi atė Kuti tė ndaluar ( molla e ndaluar - asteroid
mbi majėn e kresė tė planetit )
Menjėherė aktakuza e akuzoi (aktakuzėn),
atė tė Bukur tė Dheut nėn oqean,si shkaktarja
e ardhjes se tė gjitha ligėsive nė planetin e blertė.
E pavėrteta na vesh tė gjithėve me prerjet e saj ēastore.
Secila kohė trekėndėsh barabrinjės
i secilės faqe tė piramidės.
Prandaj dhe unė jam avokat i Pandorės,i Pan-dorės.
Ajo grua ishte veē viktimė e bukurisė sė vet.
Bukurisė qė vret , nėse dhe pėr dėborėn e lėkurės
sė femrės, fjalėn e ka poeti shkodran Millosh Gjergj Nikolla.
Dėshmitarė njė pėr njė nė atė gjyq qė gjithnjė shtyhet
nga mijėra vjet jeni ju, sentimente, ju, ju.
Kutinė e Zeusit tė mbushur me plot stoli femrash
Pandora e pandehu.
Sigurisht,poliandria njė tjetėr gjė
e martesės e idhullit mėkat,
Sigurisht,poligjinia njė tjetėr gjė
e martesės e mėkatit idhull.
Sepse femra dy botė nė kraharorin e saj mban.
Dy gjinjtė e saj- dy botėt.
Qumėshti i nėnės a mos nga ajo botė vjen
pėr tek kjo botė ?
Shpjegime fjalėsh:
-sest la vie kėshtu e ka jeta
-Poliandri-formė martese (njė grua nė tė njėjtėn kohė me dy ose mė shumė
bashkėshortė)
-Poligjini-formė martese (njė burrė nė tė njėjtėn kohė me dy
ose mė shumė bashkėshortė)
|