Shoqėria ku jetojmė privilegjon me epėrsi
aparencėn, ndaj brendisė sė qenies. Tashmė jemi zhytur nė njė mani tė
ēmendur qė evokon me insistim dhe nė mėnyrė tė pandėrprerė, bukurinė fizike,
arritjen e suksesit, famėn. Media tregohet tejskajshmėrisht e pamėshirshme
nė kėtė drejtim, duke bombarduar me imazhe supermodelesh, aktoresh apo
personazhesh tė tjera tė famshme nga bota e show biz-it, super tė kuruara,
super tė grimuara, bukuri gati nė perfeksion, jashtė realitetit tė
pėrditshėm. Pėr shumė tė rinj, kujdesi tejet i tepruar pėr fytyrėn, flokėt,
trupin, veshjet etj., ėshtė tregues se ata kanė boshllėqe emocionale e
psikologjike. Ndoshta tendenca ekstreme ndaj look-ut dhe paraqitjes fizike
mund tė jetė njė apel pėr vėmendje e pėrkushtim.
Roli i prindėrve ėshtė kyē nė konstatimin e
ērregullimeve tė tė ushqyerit. Ėshtė e domosdoshme qė ata tė kthejnė sytė
drejt perspektivės sė fėmijėve tė tyre, projekteve tė tyre, dėshirave tė
tyre, dhe tek mungesa e vetėvlerėsimit apo inferioriteti qė i karakterizon
veēanėrisht.
Sokrati, filozofi mė i madh i njerėzimit ėshtė
shprehur se Nuk jetojmė pėr tė ngrėnė; por hamė pėr tė jetuar, ndaj
duke konsumuar ushqim tė mirė, ti jo vetėm kėnaq oreksin, gjithashtu arrin
ti sigurosh trupit tėnd, shėndet dhe ekuilibėr. Me fjalėn ushqim shpesh
asociojmė fjalėn dietė, e cila keqpėrdoret nė ditėt e sotme. Ky term vjen
nga greqishtja dhe do tė thotė jetė stil apo mėnyrė tė jetuari.
Ushqimi ėshtė njė nga bazat themelore tė jetės
sonė dhe njohuritė rreth tij mund tė na ndihmojnė tė jetojmė mė mirė.
Prandaj, ky ėshtė kuptimi i vėrtetė i nocionit dietė, njė mėnyrė jetese
dhe njė dietė e shėndetshme pėr tė ekuilibruar trupin tonė. Zakonisht me
termin dietė, sot nėnkuptohet humbja e kilogramėve tė tepėrt, thėnė ndryshe
njė regjim ushqimor i rreptė dhe i limituar nė kalori.
Trupi i njeriut pėrbėhet nga substanca tė tilla
kimike si: proteinat, karbohidratet, lipidet, glucidet, mineralet,
vitaminat, uji. Duke u mbėshtetur nė to, ėshtė konceptuar dhe ndėrtimi i
piramidės ushqimore qė pėrmban ushqimet e duhura pėr ne. Mirėpo, gjatė
dekadave tė fundit, problemi i ushqimit dhe i qasjes ndaj tij ėshtė
shndėrruar nė ankth pėr miliona njerėz, kryesisht tė rinj.
Ērregullimet e tė ngrėnit pėrbėjnė njė ndėr
emergjencat mė tė spikatura dhe mė shqetėsuese, por shpejtėsia me tė cilėn
kjo sėmundje ėshtė pėrhapur tė bėn tė mendosh pėr njė epidemi tė vėrtetė
sociale. Anoreksia, bulimia, obeziteti tashmė janė pjesė e fjalorit tė
pėrditshėm.
Ata qė vuajnė nga anoreksia ose bulimia janė tė
fiksuar me sasinė e ushqimit qė duhet tė konsumojnė. Megjithatė, anoreksia
karakterizohet nga rėndėsia e tepruar qė i jepet peshės (ai qe vuan nga
anoreksia ndihet shumė i shėndoshė, edhe pse ėshtė tejet i dobėt), ndėrsa
bulimikėt, pasi hanė me dėshirė sforcojnė veten tė vjellin ushqimin e
tepėrt. Nė fakt ka njė gamė tė gjerė ērregullimesh nė ushqim, tė cilat
manifestohen me karakteristika tė ndryshme.
Mjekėt dietologė rekomandojnė se ėshtė e
rėndėsishme tė krijohet njė marrėdhėnie e shėndetshme me ushqimin, tė
rizbulosh kėnaqėsinė e ushqimit dhe tė dėgjosh mesazhet qė trupi jep
vazhdimisht.
Sot shumė dieta absolutisht tė parekomandueshme
po dėshtojnė, dhe pėr mė tepėr po influencojnė negativisht nė
vetėkontrollin, nė vetėvlerėsimin ose nė vetėbesimin e njerėzve. Dietat
urdhėrojnė atė qė duhet ngrėnė dhe kohėn kur. Gjithashtu rendisin dhe njė
sėrė ushqimesh tė ndaluara. Humbja e peshės ėshtė shndėrruar nė njė industri
tė vėrtetė fitimprurėse, edhe pse shumė dieta sfunksionojnė apo nė momentin
kur nuk i nėnshtrohesh mė atyre, rimerr formėn e mėparshme (prej sė cilės u
shkėpute me aq mund e sakrificė).
Virginia Woolf tek Njė dhomė mė vete artikulon
njė thėnie mė se tė goditur: Nuk mund tė mendosh siē duhet, tė dashurosh
siē duhet, tė flesh siē duhet, nė qoftė se nuk ke ngrėnė mirė.
Sduhet hequr dorė nga ideja se tė ngrėnit ėshtė
njė kėnaqėsi, por duhet tė menaxhosh sasinė dhe kohėn kur i merr vaktet.
Pėrderisa trupi i njeriut ka nevojė pėr kalori dhe pėr ēdo element qė
pėrmban piramida e ushqimit, kjo do tė thotė se sduhet tė privohemi nga
asgjė; vetėm tė bėjmė kujdes! Sidomos, mė shumė ecje dhe aktivitet fizik.
Gjithashtu sdua ta lė pa prekur dhe njė aspekt
tjetėr tė rėndėsishėm qė ka tė bėjė me ushqimin. Ai duhet konsideruar njė
akt dashurie; pėrgatitja, servirja, konsumimi i tij.
Shpeshherė tavolina e ngrėnies mbushet me
trishtim. Gruaja, burri, fėmijėt presin njėri-tjetrin pėr tė ngrėnė, dhe tė
gjitha problemet emocionale qė janė akumuluar gjatė ditės shprehen
(shpeshherė dhe me mllef), gjatė kohės qė familja konsumon vaktin nė tryezė.
Dikush grindet, dikush sheh televizor, dikush komunikon me celularin. Nė
kėtė mėnyrė nuk mund tė serviret dashuri, ekuilibėr, ngrohtėsi familjare,
por ėshtė njėlloj sikur tė gjithė pjesėtarėt e familjes, tė jenė duke
konsumuar ushqim tė helmuar.
E kėshtu do tė ndiejnė frikė tė qėndrojnė pėr
shumė kohė sė bashku, ndaj ata veē sa hedhin ushqim nė stomak dhe ngrihen,
pa falėnderuar dhe pa e bekuar atė. Ēdo ditė hamė ushqim, pimė ujė dhe
marrim frymė duke harruar tė jemi mirėnjohės ndaj Zotit (besimtarėt) a
ndaj jetės vetė. Pėrse tė mos e shndėrrosh tryezėn familjare nė njė bekim tė
madh, ku tė ngrėnit e shėndetshėm tė bėhet pėr tė gjithė familjen, njė vakt
dashurie dhe harmonie. Nėse e bekojmė vazhdimisht ushqimin tonė, vallė a do
tė ekzistonin pastaj ērregullimet e sipėrpėrmendura ?! Nėse
|